Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Hanių dinastija

Parašė Dovaldas Kuvikas - 2015-06-04 - Kinija ir Taivanas

Hanų dinastija (漢朝) (206 m. pr. Kr-220 m.) buvo antra imperialinė dinastija Kinijoje. Ji buvo įkurta sukilėlių lyderio Liu Bango. Dinastijos valdymas buvo trumpai nutrauktas Sin (新朝 Xin) dinastijos (9-23 m.) buvusio regento Vango Mango (王莽 Wang Mang). Hanų dinastija skirstoma į du laikotarpius: Vakarų Hanų (206 pr. Kr.-9 m.) ir Rytų Hanų (25-220 m.). Šis laikotarpis kuris truko apie keturis šimtmečius,  buvo laikomas aukso amžiumi Kinijos istorijoje. Iki šios dienos, Dauguma Kinijos etninių grupių nurodo save kaip „Hanų Žmonės“ ir Kinijos raštas yra vadinamas „Hanų simboliais“ (Ropp 2010, p. 24-25). Liu Bangas (劉邦 Liu Bang) yra vienas iš dviejų Kinijos dinastijų įkūrėjų, kilusių iš valstiečių (kitas buvo Mingų dinastijos pirmasis imperatorius). Per suirutę, kilusią po Čin Ši huandi (秦始皇帝 Qin Shi Huangdi) mirties, dėl įtakos varžėsi karinės grupuotės. Pagrindinės buvo vadovaujamos Liu Bango ir generolo Siang Ju (Xiang Yu). 206-202 m. pr. Kr. jų konfrontacija peraugo...

Daugiau

Nefritas Kinijoje

Parašė Monika Barauskaitė - 2017-05-28 - Kinija ir Taivanas

Nefritas (玉 yù) yra Kinijoje labiausiai vertinamas akmuo, kuris simbolizuoja tyrumą ir meistriškumą. Kinams šis akmuo – tobuliausias gamtos gaminys. Kinijoje nefritas vertinamas labiau nei auksas, taip pat turi dideles moralines konotacijas. Pirminį hieroglifą užrašyti nefritui sudarė: 三 ir丨, jis atrodė kaip hieroglifas 王 wang – karalius, todėl vėliau buvo pridėtas丶atskirti jį nuo hieroglifo karaliui, taip atsirado nefrito – „karaliaus turto“ reikšmė. „Nefritas, jo neapdirbus, netaps naudingu objektu” ( 玉不琢 不成器 Yù bù zuó bù chéng qì ) – vienas geriausiai žinomų trumpų kiniškų posakių, kuris remiasi faktu, kad žmogus be mokslo negali būti talentingas, o nefritas šiuo atveju yra sulyginamas su žmogumi. Daugelis raižytų nefrito dirbinių buvo pagaminti neolito laikotarpiu (3000-2000 m. pr. Kr) ir vėliau. Kinai nefritą garbina ir brangina jau daugiau nei 8 tūks. metų. Jis atliko unikalų vaidmenį Kinijos kultūros raidoje. Nefrito raižiniai išliko ne tik, kaip meno kūriniai, tačiau...

Daugiau

Kuafu

Parašė Mingailė Kočiūnaitė - 2017-05-07 - Kinija ir Taivanas

Kuafu (夸父 Kuāfù) – kinų mitinis didvyris, milžinas, vienos iš penkių pasaulio šalių dvasių, žemės dvasios Houtu (后土 Hòutǔ) vaikaitis. Mitologijoje pasižymėjo kaip siekęs sugauti saulę arba saulės deivę Sihę, tačiau miręs iš troškulio ir šio tikslo neįvykdęs didvyris, kuris vaizduojamas milžiniško ūgio ir su keturiomis gyvatėmis – dvejomis ausyse ir dvejomis rankose. Nors galima rasti nemažai Kuafu mito versijų, kurios neretai vienos kitoms prieštarauja, tačiau dalis detalių yra sutinkamos daugelyje iš jų. Šaltiniai rodo, jog Kuafu mitas buvo žinomas tiek Ikiimperinės Kinijos laikotarpiu – yra aprašytas Kalnų ir jūrų knygoje (山海經 Shānhǎi Jīng), tiek Imperinės Kinijos laikotarpiu – mito detalės aptariamos Huainandzi (淮南子Huáinánzi) tekstuose. Viename didžiausių ir svarbiausių Kinijos mitologijos šaltinių – “Kalnų ir jūrų knygoje“ yra keletas Kuafu išvaizdos aprašymų. Jis lyginamas su paukščiu, kurio „keturi sparnai, viena akis, šuns uodega (ir kuris) terškia kaip šarka“. Taip pat čia...

Daugiau

Jao (tauta)

Parašė Monika Rimaitė - 2017-05-06 - Kinija ir Taivanas

Jao (瑶族 Yáozú) arba mienai – etninė grupė Kinijos Liaudies Respublikoje, gyvenanti pietinėje ir pietvakarinėje Kinijos dalyje, kalnuotuose vietovėse Hunano (Hunan), Junano (Yunnan), Guangdongo (Guangdong), Guidžou (Guizhou) ir Gusangsi (Guangxi) provincijose. Taip pat dalis jao tautos gyvena Vietname. Demografiniai duomenys Šiuo metu jao tautybės žmonių Kinijoje yra apie 2,758.90 mln. Dabartiniai gimstamumo rodikliai – 13.45/1000 gyventojų per metus, mirtingumas – 6.22/1000 gyventojų per metus. Jao tautos natūralus gyventojų prieaugis yra 7.23‰. Jao vyrų vidutinė gyveno trukmė siekia iki 68.79 metų, moterų- 72.98. Vietname jų gyvena apie 470,000 (Guo 2013, p. 8-12). Tautos susiformavimo istorija Jao tautos protėviai savo karalystę įkūrė Jangdzės upės žemupyje, kai valdė Šangų (商 Shāng) ir Džou (周朝 Zhōu Cháo) dinastijos. Sui (隋朝 Suí Cháo)  dinastijos laikotarpiu (581–618) jao atsiskyrė nuo miao (苗 Miáo) tautos. Vakarų bei Kinijos mokslininkai yra įsitikinę, kad jao kaip atskira etninė grupė...

Daugiau

Imperatorė Cisi

Parašė Viktorija Norgėlaitė - 2016-05-20 - Kinija ir Taivanas

Imperatorė  Cisi (慈禧太后 Cixi taihou) – Čingų (清朝 Qing chao) dinastijos paskutinė našlė – imperatorė, imperatoriaus Sianfengo (咸豐帝 Xianfeng-di) žmona, imperatoriaus Zaičuno (Tongdži) (同治帝 Tongzhi-di) motina ir regentė, imperatoriaus Guangsiu (光绪帝 Guangxu Di) įmotė ir viena galingiausių moterų Kinijos istorijoje (Encyclopædia Britannica, 2016). Jaunystė Cisi gimė Kinijoje, Šiaurės Rytų Kinijos teritorijoje, šeimoje kilusioje iš Mandžiūrijos (满族 Man Zu) 1835 m. lapkričio 29 d. (Sit, 2001). Gimusi paprasto valdininko šeimoje ir sulaukusi aštuonerių metų 1843 m. spalio 7 d. Cisi kartu su savo šeima išvyko gyventi į Pekiną. 1849 m. būdama keturiolikos tapo viena iš 60 nominančių tapti imperatoriškąja sugulove Uždraustajame mieste (紫禁城 Zijin Cheng). Po dviejų metų tuometinė našlė-imperatorė  paskyrė Cisi būti viena iš  imperatoriaus Sianfengo imperatoriškųjų sugulovių (Sit, 2001). Tuo metu Cisi užėmė neaukštas pareigas Uždraustajame mieste, jos gyvybė visiškai priklausė nuo imperatoriaus (Wu, 2015). Tai pasikeitė 1856 m. jai pagimdžius vienintelį...

Daugiau
Rodomas puslapis 1 iš 3123