Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Septyni laimės dievai

Parašė Ernestas Petkevičius, Šarūnas Leimontas - 2015-05-19 - Japonija

Septyni laimės dievai (七福神 shichifukujin) − grupė šventųjų, išrinktų iš induizmo, daoizmo, budizmo bei šintoizmo panteono, ir paverstų japonų folkloro dievybėmis. Šiandien Japonijoje jų atvaizdus galima pamatyti daug kur. Tradiciškai jie vaizduojami plaukiantys savo lobių laivu (宝船 takarabune) ir Naujųjų metų išvakarėse lankantys to nusipelniusius žmones, kad padalytų jiems laimę. Vaikams patariama sausio pirmosios vakarą pasikišti Septynių laimės dievų laivo atvaizdą po pagalve, ir jeigu tą naktį jie susapnuos gerą sapną – sėkmė lydės visus metus. Visos septynios dievybės iki jų subūrimo į vieną grupę egzistavo atskirai. Jų atsiradimo kilmė nėra aiški, tačiau dauguma tyrinėtojų nurodo Muromači laikotarpį (1392–1573 m.) arba vėlyvąjį XV a. Laikui bėgant dievybių sudėtis vis keitėsi ir tik XVII a. galutinai susiformavo šis septynetas: Ebisu, Daikoku, Bišiamonas, Bendzaiten, Hotėjus, Džiurodžinas ir Fukurokudžiu. Atsiradimas Manoma, kad pirmiausia šios septynios dievybės buvo sugrupuotos Muromači laikotarpiu ir pavadintos...

Daugiau

Funajūrei

Parašė Viktorija Naujokaitė - 2015-05-18 - Japonija

Funajūrei (船幽霊 Funa-yūrei) − „jūros vaiduoklis“, vienas iš gausybės japoniškų vaiduoklių. Funajūrei dažnai pasirodo japoniškose siaubo istorijose. Kilmė, bruožai Funajūrei kilmė siejama su kerštingomis, jūroje mirusių žmonių sielomis.  Funajūrei − paskendusių jūreivių šešėliai, likę šiame pasaulyje, kad surastų buvusius draugus ar bendražygius ir nusitemptų juos į jūros gelmę. Kaip ir daugelis kitų vaiduoklių, funajūrei dėvi baltus laidojimo drabužius. Kai kuriose Azijos šalyse balta spalva simbolizuoja mirtį. Funajūrei galima pamatyti šviečiant jaunam mėnuliui ar pilnačiai. Taip pat jie matomi itin audringos ar ūkanotos nakties metu ir, žinoma, per Obon šventę (お盆). Per ją Japonijos budistai pagerbia protėvių dvasias (Meyer 2013). Pavojus žmonėms Funajūrei visada pasirodo greitai ir netikėtai. Legenda byloja, kad susitikimas su šiais vaiduokliais jūroje yra lemtingas. Jie priartėja prie žmonių, esančių valtyse, ir prašo paskolinti samtį. Jei  vaiduokliams duodamas samtis, jie semia vandenį į valtį tol, kol ši...

Daugiau

Takemikadzučis

Parašė Inga Kalvaitytė - 2015-05-18 - Japonija

Dievas Takemikadzučis (建御雷神/武甕槌神 Takemikadzuchi-no-kami), kitaip žinomas kaip Kašima (鹿島神 Kashima-no-kami) – tai šintoizmo mitologinė karo dievybė (神 kami), perkūno, kardo bei Kašimos maldyklos (鹿島神宮 Kashima Jingū) vyriausias dievas. Pirmasis mitologijoje užfiksuotas dievas, varžęsis sumo imtynėse. Kodžiki kronikoje (古事記 Kojiki, liet. „Senovės reikalų užrašai“) kartais rašomi kiti dievybės vardai: Takemirai Jukio (建御雷之男神 Takemirai-yukio-kami), Takefucu (建布都神 Takefutsu-no-kami), Tojofucu (豊布都神 Toyofutsu-no-kami). Japonijos kronikose Nihon Šioki (日本書紀 Nihon Shoki), dar vadinamose Nihongi (日本紀), norint apibūdinti šią dievybę, kartais naudojami skirtingi hieroglifai, Viljamo Džordžo Astono (William George Aston, 1896 m.) transkribuoti kaip Ikadzuči (武甕雷男神 Ikazuchi-no-kami). Istorija Takemikadzučis atsirado iš kraujo, užtiškusio ant kardo, kurį Izanagis naudojo nužudydamas savo sūnų, ugnies dievą Kagucučį, todėl yra manoma, kad jis yra dangiškojo kardo Ame-no-ohabario (天の尾羽張 Ame-no-Ohabari) sūnus (Ashkenazi 2003, p. 266). Kartą deivė Amaterasu, norėdama padaryti savo anūką Ninigį (瓊瓊杵尊 Ninigi-no-Mikoto), dar žinomą kaip Ame-nigiši-kuni-nigiši-amacuhiko-hiko-ho-no-Ninigi-no-mikoto, Centrinės nendrynų šalies (葦原中国...

Daugiau

Vaiduokliai (Japonija)

Parašė Miglė Peldžiūtė - 2015-05-18 - Japonija

Jūrei (幽霊 Yūrei), arba japoniški vaiduokliai, – tai yra mirusių žmonių dvasios, kurios dėl tam tikrų priežasčių nenori arba negali peržengti ribos tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. Jūrei yra labai dažnai maišomi su jokajais. To priežastis – terminų neapibrėžtinumas. Mokslininkai turi skirtingą nuomonę apie jokajų ir jūrei ryšį bei atsiradimą. Tačiau japoniški vaiduokliai turi savo pagrindinius bruožus: Balti trikampiai galvos dangalai. Šis galvos aksesuaras atkeliavo iš senųjų budizmo laidojimo ceremonijų; Ilgi, netvarkyti, susivėlę plaukai; kabančios rankos, dažniausiai su ilgomis rankovėmis; Baltas kimono. Mirusiųjų kimono būna apgaubtas atvirkščiai, nei mirtingųjų; Hitodamos (人魂 hitodama) – šviečiantys įvairių spalvų kamuoliai skraidantys aplink jurei; Kojų nebuvimas. Pagrindinės rūšys Onrio (怨霊 Onryo) – pagiežingos, kerštingos dvasios. Dažniausiai šie vaiduokliai būna moters pavidalo. Onrio būna žiaurių katastrofų, savižudybių, išdavysčių ar nužudymų aukos. Ant jų kūnų būna ryškios, lengvai atpažįstamos žaizdos, patirtos nelaimių metu. Onrio sielos...

Daugiau

Rokurokubi

Parašė Gabija Žalenkaitė - 2015-05-18 - Japonija

Rokurokubiai (ろくろ首 / 轆轤首 Rokuro-kubi) – vieni iš japoniškųjų jokajų. Yra dvi rokurokubių rūšys: tie, kurių kaklai išsitempia, ir tie, kurių galvos atsiskiria nuo kūno ir plaukioja aplinkui. Jie dažnai minimi japoniškose siaubo istorijose ir rašiniuose. Savo išvaizda rokurokubiai mažai kuo skiriasi nuo paprastų žmonių. Rokurokubiai, kurių kaklai išsitempia, vaizduojami su labai greitai išsitempiančiais ir vėl susitraukiančiais kaklais. Žodis rokurokubis turi kelias kilmės versijas. Viena jų pasakoja, kad puodžiaus naudojamas žiedimo ratas (rokuro) primena pabaisos ištemptą kaklą, kita – kad panaudojus skėčio išskleidimo mechanizmą   jo rankena atrodo ilgesnė (rokuro), ir pan. Rokurokubiai, kurių galvos atsiskiria nuo kūno (nukekubiai) Šio tipo rokurokubiai laikomi pirmaisiais, originaliaisiais rokurokubiais. Nukekubiai yra blogi, jie puola žmones naktį ir geria jų kraują. Sakoma, kad, nukekubiams miegant, jų galvos atsiskiria nuo kūno ir skraidžioja aplinkui, o kūnas tampa jų silpnybe: jeigu kūnas pajudinamas, galva nebegali priaugti...

Daugiau

Šinigami

Parašė Dovilė Liškauskaitė - 2015-05-18 - Japonija

Šinigami (死神 Shinigami) – tai mirties dievas ar mirties dvasia, kilusi iš japonų folkloro. Tai dievai, kurie yra atsakingi už žmonių palydėjimą į pomirtinį pasaulį. Šie dievai beveik neegzistuoja japonų klasikinėje literatūroje, tad daugiau sužinoti apie jų kilmę iš senovinių šaltinių yra sudėtinga. Šinigami kaip dievas išgarsėjo ir tapo vis labiau atpažįstamas šiuolaikinės Japonijos populiariosios kultūros, meno, grožinės literatūros pagalba. Šinigami būtų galima laikyti Rytų Azijos Giltine – abi būtybės yra laikomos mirties dievais ir yra panašios savo mistiškumu, tamsia ir piktavališka prigimtimi. Nepaisant panašumų, Šinigami dažniausiai dirba porose, tuo tarpu egzistuoja tik viena Giltinė. Taip pat, skirtingai nuo Giltinės, kuri dažnai yra vaizduojama kaip deivė, numarinanti žmones, Šinigami pats neatima žmogaus gyvybės, o tik užtikrina, kad asmuo mirtų jam paskirtu metu bei palydi mirusįjį į pomirtinį pasaulį. Japonų mirties dievas yra nematomas, bet pasirodo prieš mirštančiųjų akis. Šinigami...

Daugiau

Amaterasu

Parašė Sandra Jasiulevičiūtė - 2015-05-18 - Japonija

Amaterasu (天照, liet. „apšviečianti dangų“) – svarbiausia dievybė japonų šintoizmo panteone – saulės ir visatos deivė, Japonijos imperatorių pirmtakė. Pirmą kartą dievybė paminėta mitologinėse istorijose, pateiktose Kodžikio (古事記 Kojiki, liet. „Senovės reikalų užrašai“) ir Nihono Šiokio knygose (日本書紀 Nihon Shoki, liet. „Japonijos kronikos“). Istorija Pagal šintoizmo pasaulio sukūrimo mitą, Amaterasu yra Idzanagio ir Idzanamės (伊弉冉尊/伊邪那美命 Izanami) dukra. Kodžikio knygoje teigiama, kad deivė atsirado iš kairiosios Idzanagio akies,  pastarajam sugrįžus iš Jomi (黄泉 Yomi, liet. „pomirtinio pasaulio“) po nesėkmingo bandymo išgelbėti Idzanami, kai jis upėje atliko švarinimosi ritualą. Idzanagis Amaterasu įteikė brangenybių vėrinį magatamą (勾玉) ir teisę valdyti Takamagaharą (高天原 Takamagahara) – dangų, visų kami (神, liet. „dievas, dievai“) buveinę. Nihono Šiokio knygoje teigiama, kad Idzanami buvo gyva, kai jie abu su Idzanagiu nusprendė sukurti vyriausiąją dievybę. Amaterasu ir Susanoo Susanoo – Amaterasu brolis, audros dievas. Jam buvo skirta valdyti jūras, tačiau...

Daugiau

Nekomata

Parašė Akvilė Baronaitė - 2015-05-18 - Japonija

Nekomata – antgamtinė japonų mitologinė būtybė, primenanti katę. Kartais ji painiojama su bakeneko (化け猫, „pasikeitusi katė“), tačiau nekomata išsiskiria dideliu kūnu ir viena ar dviem per vidurį perskeltomis uodegomis. Nekomata dažniausiai sutinkama miesteliuose ir kaimuose, neretai kalnuose. Tik seniausios ir didžiausios katės, turinčios ilgiausias uodegas (jos laikytos stiprybės ir išminties simboliu), turėjo galimybę pavirsti į nekomatą. Ši būtybė dažnai vaizduojama vaikštanti ant užpakalinių kojų ir kalbanti žmonių kalba; manoma, kad ji yra mėsėdė, dažnai minta žmonėmis. Nekomata yra pagiežinga ir arši, į žmones žvelgia su panieka, todėl gali sukelti gaisrų, pareikalaujančių daug gyvybių. Kartais nekomatai būdingos nekromantinės galios – kontroliuoja lavonus kaip marionetes, šantažuoja ir priverčia žmones vykdyti jos paliepimus. Etimologija ir užrašymas Žodis nekomata gali būti užrašomas trimis būdais, bet tarimas išlieka toks pats. Pats seniausias variantas  猫また susideda iš hieroglifo 猫 (neko, „katė“) ir kitos žodžio dalies,...

Daugiau

Dziuejuanas

Parašė Eimantė Paškeivičiūtė - 2015-05-15 - Japonija, Kinija ir Taivanas

Dziuejuanas arba kakuenas (kin. 玃猿 jué yuán, jap. カク猿 kakuen) – tai Kinijos Sičuano, Junanio regionų bei Japonijos mitologinis padaras. Šie mitiniai gyvūnai taip pat vadinami dziue, kaku (玃 jué, kaku), dziuefu (玃父 jué fù), dzia (猳 jiā), dziaguo/kakoku (猳國 jiā guó , kakoku), ir mahua, baka (馬化 mǎhuà, baka). Dziuejuanas yra gana panašūs į beždžiones ir garsėjo tuo, kad grobdavo ir išniekindavo moteris. Įvairių šaltinių pateikiami aprašymai Kinijos autoriaus Li Šidžen medicinos knygoje „Bencao Gagmu“ (本草綱目 Běncǎo gāngmù) dziuejuanai (šioje knygoje vadinama dziue, dziuefu) aprašomi kaip itin didelės beždžionės, turinčios tam tikras gyvenimo stadijas. Pvz.: mihou (獼猴 míhóu), kuri išgyvenusi 800 metų tampa juan (猨 yuán), tada išgyvenusi dar 500 metų pasiekia dziue stadiją, kuri gali gyventi dar 1000 metų. Taip pat „Bencao Gangmu“ knygoje rašoma, kad šie mitiniai padarai paprastai sutinkamai tik subrendę, turi tamsiai mėlynos spalvos...

Daugiau

Tanukis

Parašė Kotryna Kvietkauskaitė - 2015-05-15 - Japonija

Tanukis (狸 arba たぬき tanuki) – japonų mitologinė būtybė, priklausanti jokajams. Įvairiose Japonijos vietose randama pasakojimų apie tanukius. Bake-danuki (化け狸) – formą keičiantys tanukiai) pasakojimuose vaizduojami kaip keistos, paranormalios ir formą gebančios keisti būtybės. Tanukiai dažniausiai yra pagrindiniai veikėjai pasakojimuose, kurių veiksmas vyksta kaimo vietovėse. Keisdami savo išvaizdą tanukiai dažniausiai transformuojasi į vyriškos lyties būtybes. Istorija Mitologiniai tanukiai nėra vienalytės būtybės. Mitai apie tanukius tikriausiai išsivystė iš senovės Kinijos mitų apie lapes, kai jie pasiekė Japoniją. Apie tanukių išsivystymą iš mitinių lapių galima spręsti iš to, kaip jie aprašomi ankstyvuosiuose pasakojimuose, kokie panašumai vyrauja tarp galių, suteiktų lapėms ir tanukiams kinų mituose. Pačioje pradžioje tanukiai (kaip ir lapės Kinijos mitologijoje) buvo labiau kenkiančios būtybės, tačiau japonai lapėms suteikė šiek tiek dieviškumo – lapė tapo dievybės Inari simboliu. Tanukiams buvo suteikta daugiau humoristinių bruožų – nors pasakojimuose tanukiai dažnai  pasirodo...

Daugiau
Rodomas puslapis 16 iš 20« Pirmas...10...1415161718...Paskutinis »