Konfucijus
Konfucijus – mokytojas, politikas, Kinijos Pavasario ir Rudens laikotarpio filosofas bei konfucianizmo pradininkas, „Apmąstymų ir pašnekesių“ knygos autorius. Vardo interpretacijos Konfucijaus tėvavardis yra Kongčiu (孔丘 Kong Qiu). Kinijoje jis žinomas kaip Kongdzi (孔子Kong zi), kas, išvertus pažodžiui, reiškia Mokytojas Kongas. Norint pagerbti Konfucijų vartojamas kreipinys Kong Fudzi (孔夫子 Kong fu zi)– Didysis mokytojas Kongas. Iš pastarojo pagal lotynų abecėlę sukurtas pasaulyje plačiai vartojamas Konfucijaus vardas, sudarytas XVI a. Kinijos misionieriaus, manoma, jėzuito Motiejaus Riči. „Apmąstymuose ir pašnekesiuose“ Konfucijus minimas kaip Dzi (子 Zi) – Mokytojas. I a. po Kr. jam suteiktas pirmas memorialinis pagerbimo vardas – Garsusis Lordas Ni (褒成宣尼公 Bao cheng xuan ni gong). 1530 m. Konfucijus paskelbtas Giliaminčiu velioniu mokytoju (至聖先師 Zhi sheg xian shi). Taip pat kartais vadinamas Išmintinguoju (至聖 Zhi sheng), Pirmuoju mokytoju (先師 Xian shi) ir Pavyzdiniu išminčiumi dešimčiai tūkstančių amžių (萬世師表 Wan shi shi biao). Gyvenimas ir politika Tikima, kad Kofucijus gimė 551 m. pr....
Daugiau
Kinijos vieno vaiko politika
Vieno vaiko politika (kin. 计划生育政策, Dú shēng zǐ nǚ zhèng cè) yra vadinama Kinijos Liaudies Respublikos šeimos planavimo ir populiacijos kontroliavimo politika, kurios įgyvendinimo metu šeimoms buvo leidžiama turėti tik po vieną vaiką. Programa buvo įgyvendinama 1979-2015 metų laikotarpiu. Jos metu nacionalinės ir vietinės Kinijos Liaudies Respublikos institucijos turėjo komisijas, kurios ir buvo atsakingos už šios politikos įgyvendinimą. Šeimos, kurios laikėsi šių taisyklių, gaudavo įvairias lengvatas, kurios padėdavo palengvinti šeimų buitį, o šeimoms, kurios jų nesilaikė ir augino daugiau nei vieną atžalą, valdžia skyrė įvairias nuobaudas. Vis dėlto, reikia paminėti, kad įgyvendinant šią politiką buvo numatytos įvairios išimtys, kurios suteikdavo teisę šeimoms susilaukti dviejų, o kartais ir daugiau vaikų. Programa realiai nustojo funkcionuoti 2016 metais. Vieno vaiko politika užkirto kelią 400 milijonams potencialių gimimų, sukėlė bei nulėmė nemažai socialinių bei demografinių pokyčių. Priežastys Statistiniai duomenys rodo, jog aštuntajame dešimtmetyje Kinijoje kiekviena...
Daugiau
Beihai parkas
Beihai parkas (北海公园 Beihai Gongyuan) – tai imperiniais Kinijos dinastijų laikais įkurtas parkas pačiame Pekino centre, šiaurėje nuo Uždraustųjų rūmų. Jis užima daugiau nei 69 ha plotą, kurio daugiau negu pusę sudaro vandens telkiniai. Šis parkas, kaip ir daugelis kitų imperinių laikų Kinijos sodų, buvo kurtas su tikslu imituoti įvairias žinomas vaizdingas vietas ir architektūrinius šedevrus iš įvairių regionų Kinijoje (Jones 2014). Jis buvo mėgstama poilsio vieta Liao, Dzinų, Juanų, Mingų ir Čingų dinastijų imperatoriams. Didžioji parko dalis išlikusi tokia, kokia buvo 1736-1795 m. valdant imperatoriui Čianlongui. Beihai parkas visuomenei vartus atvėrė 1915 m., o nuo 1961 m. paskelbtas viena iš pirmųjų svarbių Kinijos kultūrinių vietų, turinčių valstybės įformintą apsaugą. Po atkūrimo 1951 m. Beihai parkas tapo populiaria poilsio zona, vasarą lankytojus pasitinkančia valčių ir įvairių praktinių užsiėmimų, o žiemą ledo čiuožyklų pramogomis (Perkins 2000). Beihai parko įkūrimo istorija Parko legendos. Beihai parko...
Daugiau
Kinijos komunistų partija
Kinijos komunistų partija (中国共产党 Zhōngguó Gòngchǎndǎng) – pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos valdančioji politinė jėga. Partija valdo Kiniją nuo 1949 m., po kurių valstybė tapo totalitarine. Šiuo metu Kinijos komunistų partijai priklauso apie 85 milijonus žmonių ir tai vienas didžiausių politinių judėjimų pasaulyje. Kinijos komunistų partijos susikūrimas Kinijos komunistų partija (KKP) iš pradžių buvo ne tik suformuota kaip politinė jėga, bet ir revoliucinis judėjimas, kuris susikūrė 1921 metais. Pirmieji komunistinio judėjimo revoliucionieriai buvo Li Dadžao (李大钊 Li Dazhao) ir Čen Dusiu (陈独秀 Chen Duxiu). Pirmiausia jie priklausė Gegužės 4-osios judėjimui – visuomeninei, intelektiniai bei sociopolitinei jėgai, kuri veikė 1917-21 metais. Judėjimo šalininkai pasisakė už nacionalinę nepriklausomybę, individo emancipaciją ir visuomenės bei kultūros atnaujinimą. Tačiau, Li Dadžao ir Čen Dusiu po bolševikų pergalės Rusijoje 1917 metais tapo marksizmo propaguotojais. Per 1920 m. vykusius neramumus Kinijoje, Mao Dzedongas (毛泽东 Mao Zedong), Liu Šaoči...
Daugiau
Čingming šventė
Čingming šventė (清明节 Qingming Jie), Vakarų valstybėse dar vadinama „Mirusiųjų pagerbimo diena“, „Tyro šviesumo šventė“, „Kapų valymo diena“. Žodis „Qingming“ reiškią švarą ir skaistumą, tai atspindi gamtą šios šventės metu, kuomet pražysta gėlės, gamta atsigauna po šalnų ir žmonės pasisemia energijos. Tai viena svarbiausių ir seniausių švenčių Kinijoje. Čingming šventė prasideda po dviejų savaičių nuo pavasario lygiadienio, trečiojo mėnesio 4, 5 arba 6 dieną, pagal kinišką mėnulio kalendorių. Pagal Grigaliaus kalendorių — balandžio 4 arba 5 dieną. Ši diena skirta mirusių protėvių garbinimui ir jų kapų tvarkymui. Taip pat iškyloms, kaimaviečių lankymui. Kinai turi paprotį gerbti pagyvenusius ir puoselėti savo protėvių atminimą. Dauguma žmonių šią dieną ant savo durų kabina gluosnio šakeles, šie veiksmai išreiškia norą gyventi ir apsaugo nuo piktųjų dvasių. Kilmė Čingming tradicijoms daugiau nei 2500 metų. Šventės kilmė yra priskiriama Tangų dinastijos (唐朝 Tang Chao) imperatoriui Siuandžongui...
Daugiau
Sundzi „Karo menas“
Sundzi (孫子 Sūnzǐ)(544 m. pr. Kr. – 496 m. per. Kr.) kilęs iš Či valstybės buvo kinų karvedys, kurio įžvalgos lyginamos su kitu garsiu kinų išminčiumi Konfucijumi. Apie jo gyvenimą yra žinoma mažai (Giles, 1910). Jo parašytas kūrinys yra „Karo menas“ (兵法 Bīngfǎ). Kūrinio autentiškumas Ilgą laiką buvo manoma, jog „Karo menas“ yra seniausias ir įžvalgiausias Kinijos traktatas apie karybą, o visos kitos knygos – antrarūšiai veikalai. Tradiciškai traktato autoriumi laikomas istorinis asmuo Sun Tzu, apie kurio aktyvią veiklą nuo 512 m. pr. Kr. byloja ir rašytiniai šaltiniai Ši Či ir U ir Jue Pavasario ir Rudens laikotarpis. Tačiau kiti mokslininkai išlikusiame „Karo meno“ tekste aptiko, pirma, daugybę anachronizmų, tarp jų: terminų, įvykių, technologijų ir filosofinų sąvokų; antra, tyrinėtojai pažymi, jog nėra jokių duomenų (jie turėtų būti veikale Dzuo Džuan – klasikiniame to laikmečio politinių įvykių metraštyje), patvirtinančių strateginį Sun...
Daugiau
Sandzuvu
Sanzuvu (三足烏 Sanzuwu) – mitologinis paukštis su trimis kojomis, pasirodantis kinų mitologiijoje. Šis motyvas figūruoja daugybėje centrinės, rytų Azijos, Egipto ir šiaurės Afrikos tradicinių legendų bei mene. Rytų Azijos kultūroje šis paukštis simbolizuoja saulę. Japonijoje šio paukščio atitikmuo yra Jatagarasu, Korėjoje – Samdžoku. Mitas Pirmieji paukščio-saulės motyvai ar totemiški straipsniai iškasti maždaug 5000 m. pr. m. e. iš apatinės Jangdzės upės deltos srities. Paukščio-saulės totemo paveldas buvo pastebėtas vėlesniosiose Jangšao (仰韶文化, 5000-3000 m. pr. m. e) ir Longšano (龍山文化, 3000-2000 m. pr. m. e.) kultūrose (Kawagoe 2011). Kinai turi keletą versijų varnos ir saulės-varnos mitų. Bet populiariausias saulės-varnos vaizdavimas ir mitas yra Jangu (Yangwu) arba Dzinu (Jinwu), arba “auksinė varna”. Nors paukštis yra apibūdamas kaip varna ar varnas, dažniausiai jis vietoj juodos spalvos vaizduojamas raudonas (Kawagoe 2011). Jatagarasu pradmuo yra plačiai priskirtas kiniškam dešimties varnų mitui. Kinų mitologijoje Sihė (羲和...
Daugiau
Alkanų vaiduoklių šventė
Alkanų vaiduoklių šventė arba Džongjuan šventė (kin. 中元节, Zhōngyuán-jie) yra švenčiama kiekvieną mėnulio kalendoriaus septinto mėnesio 15 dieną, o pagal Grigaliaus kalendorių – liepą arba rugpjūtį. Alkanų vaiduoklių šventė yra viena iš tradicinių Kinijos švenčių, kurioje garbinami protėviai. Taip pat švenčiama Singapūre ir Malaizijoje. Daoistinės ištakos Daoizme yra trys pagrindiniai elementai (dangus, žemė, vanduo), kurie kontroliuoja viską, kas vyksta visatoje. Trys elementai (kin. 三元, San Yuan arba 三官, San Guan) dar vadinami „Trys oficialieji“. Dangaus elementas (kin. 天官, Tian Guan) Dzi Vei (kin. 紫微大帝, Zi Wei dadi), kuris gimė pirmojo mėnulio kalendoriaus mėnesio 15 dieną; vandens elementas (kin. 水官, Sui Guan) vardu Dong In (kin. 洞阴大帝, Dong Yin dadi) ir žemės elementas (kin. 地官, Di Guan) vardu Čing Siu (kin. 清虚大帝, Qing Xu dadi). Jis gimė septintojo mėnulio kalendoriaus mėnesio penkioliktą dieną, per kurią švenčiama Alkanų vaiduoklių šventė. Jo paskirtis peržiūrėti gerus ir blogus...
Daugiau
Kinų vestuvių tradicijos
Kinų vestuvių tradicijos – vedybų metu taikomų papročių, ritualų ir apeigų visuma, per ilgą laiką susiformavusi kinų sociokultūrinėje aplinkoje. Šias tradicijas apibrėžia keletas esminių aspektų. Sutampantis socialinis statusas Senovės Kinijos kultūroje buvo labai svarbus faktorius. Dvidešimtmetis vaikinas ir šešiolikmetė mergina – senais laikais buvo idealus derinys sutuoktuvėms. Kalbant apie socialinį statuso sutapimą, jo reikšmė išaugo jau Vakarų Džou dinastijos (周朝 Zhōu Cháo) laikotarpiu (1046-771 pr. Kr). Tuo metu didikų ir prasčiokų vestuvės, pagal įstatymą, buvo draudžiamos. Tačiau po Džou dinastijos gyvavusių kitų valdančiųjų vykdyta feodalinė santvarka nepaliko absoliučiai jokies vilties santuokai tarp didikų ir prasčiokų. Šis draudimas gyvavo ir Čingų dinastijos (清朝 Qīng cháo) laikotarpiu (1644-1911). Nors vėliau, vakarams padarius itin didelę įtaką, šis draudimas po truputį blėso, tačiau dar ir šiais laikais populiaru patiems tėvams surasti antrąją pusę savo vaikui. Supiršti vaikinas ir mergina laikydavosi tėvų nustatytų taisyklių ir vykdydavo...
Daugiau
Kiniški popieriaus karpiniai
Popieriaus karpymo menas (剪纸 jiǎnzhǐ) – tradicinio kinų meno šaka, atsiradusi prieš daugiau nei 2000 metų, kai buvo išrastas popierius. Vėliau ši meno šaka įvairiomis atmainomis paplito ir visame pasaulyje. Kinijoje karpiniai įvairių švenčių ir festivalių metu kabinami ant langų bei durų, dėl to dar yra vadinami Lango gėlėmis (窗花 chuāng huā). Istorija Mokslininkai nesutaria, tačiau manoma, jog pirmieji karpiniai atsirado prieš maždaug 2100 metų. Istoriniai įrašai nurodo, jog Hanų dinastijos (III a. pr. Kr.-III a.) laikais nežinomas asmuo, norėdamas pradžiuginti imperatorių U Di (武帝 Wǔdì), iš popieriaus išpjaustė Li Furen, tuometinės imperatoriaus sugulovės, atvaizdą ir tai buvo pirmasis popierinis karpinys. Tačiau kaikurie mokslininkai karpinių ištakomis laiko III a. pr. Kr., kada buvo aptikti odiniai, šilkiniai ir kitokių plonų medžiagų pjaustiniai. Vėliau, Pietų ir Šiaurinių dinastijų (V a.-VI a.) laikais, festivalių metu tapo papročiu klijuoti šilko juostelėse išpjaustytus žmonių atvaizdus. Tangų dinastijos...
Daugiau
