Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Hanių dinastija

Parašė Dovaldas Kuvikas - 2015-06-04 - Kinija ir Taivanas

Hanų dinastija (漢朝) (206 m. pr. Kr-220 m.) buvo antra imperialinė dinastija Kinijoje. Ji buvo įkurta sukilėlių lyderio Liu Bango. Dinastijos valdymas buvo trumpai nutrauktas Sin (新朝 Xin) dinastijos (9-23 m.) buvusio regento Vango Mango (王莽 Wang Mang). Hanų dinastija skirstoma į du laikotarpius: Vakarų Hanų (206 pr. Kr.-9 m.) ir Rytų Hanų (25-220 m.). Šis laikotarpis kuris truko apie keturis šimtmečius,  buvo laikomas aukso amžiumi Kinijos istorijoje. Iki šios dienos, Dauguma Kinijos etninių grupių nurodo save kaip „Hanų Žmonės“ ir Kinijos raštas yra vadinamas „Hanų simboliais“ (Ropp 2010, p. 24-25). Liu Bangas (劉邦 Liu Bang) yra vienas iš dviejų Kinijos dinastijų įkūrėjų, kilusių iš valstiečių (kitas buvo Mingų dinastijos pirmasis imperatorius). Per suirutę, kilusią po Čin Ši huandi (秦始皇帝 Qin Shi Huangdi) mirties, dėl įtakos varžėsi karinės grupuotės. Pagrindinės buvo vadovaujamos Liu Bango ir generolo Siang Ju (Xiang Yu). 206-202 m. pr. Kr. jų konfrontacija peraugo...

Daugiau

Kinijos pilietinis karas

Parašė Ugnė Lebedevaitė - 2015-06-04 - Kinija ir Taivanas

Kinijos pilietinis karas – 1927-1949 (su pertraukomis) vykęs karas tarp dviejų valdžios Kinijoje siekusių jėgų: Gomindano vyriausybės bei Kinijos Komunistų partijos. Tai vienas daugiausia aukų pareikalavusių karų pasaulyje. Karas baigėsi KKP pergale bei Kinijos Liaudies Respublikos sukūrimu. Karo prielaidos ir priežastys Kinijos ekonominė bei socialinė padėtis, sudariusi sąlygas įsiplieksti pilietiniam karui, pradėjo formuotis dar paskutiniosios Čingų (清朝 Qing chao) dinastijos valdymo periodu, kai dėl svetimtaučių, kontroliuojančių Kinijos prekybą, ir augančio nepasitenkinimo imperializmu 1911-aisiais šalyje kilo revoliucija. Kinijai susiskaldžius į regionus, kontroliuojamus skirtingų karvedžių, šalyje kilo chaosas, taip paskatinęs nacionalistų, siekusių šalies unifikacijos, judėjimą bei Gomindano vyriausybės įkūrimą, o nuo žiaurių karvedžių kontrolės nukentėjusių bei nuskurdusių valstiečių parama teko 1921-aisiais įkurtai Kinijos Komunistų partijai. Kartu veikusių Gomindano vyriausybės bei KKP pastangomis karvedžiai buvo nugalėti, šalis militarizuota, o  susiskaldymo į regionus laikotarpis buvo užbaigtas, tačiau netrukus, imant ryškėti dviejų partijų idėjiniams skirtumams,...

Daugiau

Didžioji kinų siena

Parašė Iveta Martinkutė - 2015-06-04 - Kinija ir Taivanas

Didžioji kinų siena (長城 Chángchéng, „Ilgoji siena“). Tai vienas didžiausių ir masyviausių statinių, gerai žinomas dėl savo tvirtos struktūros, ilgos istorijos. Didžiosios kinų sienos statybos tęsėsi nuo III a. pr. Kr. (221 m. pr. Kr.) iki XVII a. Ši siena driekiasi nuo Šanhajaus perėjos Hebėjo provincijoje (Shanhaiguan) rytuose iki Lop Nuro vietovės vakaruose. Jau prieš kelis šimtus metų Didžioji kinų siena buvo įtraukta į Septynių didžiausių šedevrų sąrašą pasaulyje. 1987 m. ši siena buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą dėl puikios gynybinės struktūros (UNESCO 1987). Istorija Pavasarių ir rudenų laikotarpis (770-403 m. pr. Kr.). Manoma, jog Didžioji kinų siena buvo pradėta statyti Pavasarių ir rudenų laikotarpiu, kai rytų ir vidurio regionai, kurie sudaro dabartinę Kiniją, sudarė daug smulkių valstybių. Šias valstybes valdė Džou dinastija (1100-221 m. pr. Kr.), karaliai taikė feodalinę sistemą. Siekiant apsaugoti savo valstybes kunigaikščiai liepė...

Daugiau

Didieji Kinijos išradimai

Parašė Šarūnas Leimontas - 2015-06-03 - Kinija ir Taivanas

Tūkstantmetė Kinijos civilizacija paliko daugelį dalykų, kuriuos naudojame ir šiandien. Keturi pagrindiniai išradimai yra šie: popierius, spausdinimas, kompasas, parakas (Deng 2011, p. 14). Popierius ir jo spausdinimas 105 m. dažnai yra vadinami popieriaus išradimo metais. Istoriniai šaltiniai rodo, kad tais metais kinų imperatorius Cai Lunas (蔡倫 Cài Lún), gyvenęs Hanų dinastijos (汉朝 Hàn cháo) laikotarpiu, tai ir padarė. Tačiau, po neseniai vykusių archealoginių kasinėjimų, atrasta senovinio popieriaus, kuris yra, manoma, bent pora šimtų metų senesnis. Suankuandži (懸泉置 Xuán quán zhì) griuvėsiuose rastos popieriaus atplaišos, pasirodo, buvo pagamintos imperatoriaus Vu (武帝 Wǔ dì) laikotarpiu, kuris datuojamas 140*-86 m. pr. Kr. Bet kuriuo atveju, ar Cai Lunas buvo pirmasis išradęs popierių, ar ne, jis vis tiek nusipelno tokios garbingos vietos istorijoje, kurią ir turi (Robert C. Williams Museum of Papermaking). Cai Lunui kilo idėja gaminti popierių iš medžio žievės, nebereikalingų rūbų bei kanapių, kurie visi...

Daugiau

Baidziu

Parašė Monika Griciūtė - 2015-06-03 - Kinija ir Taivanas

Baidziu (白酒 báijiǔ) – Kinijos nacionalinis alkoholinis gėrimas, paprastai 40-60% stiprumo, skaidrios spalvos, distiliuojamas iš grūdų. Baidziu tiesioginis vertimas – „baltasis alkoholis“. Charakteristika Baidziu yra gaminamas iš įvairių grūdų, tokių kaip kviečiai, miežiai, sorgas, taip pat iš ryžių bei pupelių (Ridley, Harrison 2014, p. 203). Nors šiaurės Kinijoje šis alkoholinis gėrimas paprastai distiliuojamas iš ryžių, o pietų Kinijoje – kviečių, miežių ar sorų, vis dėlto dažniausiai gamyboje yra naudojamas sorgas (Chevalier, Lu 2010, p. 165). Baidziu yra distiliuojamas dviejų kolonų distiliavimo įrenginiuose, tačiau nemaža dalis gamintojų laikosi tradicijų ir naudoja medinius garais kaitinamus distiliavimo indus. Gėrimas, fermentuojamas moliniuose induose, laikomas požeminiuose rūsiuose. Moliniai indai, primenantys statines, kuriuose yra brandinamas gėrimas, yra korėti, tam kad alkoholis kvėpuotų ir įgautų išskirtinai sodrų skonį (Ridley, Harrison 2014, p. 203). Dėl skaidrios išvaizdos baidziu gali pasirodyti panašus į kitus alkoholinius gėrimus, tačiau jis...

Daugiau

Tibeto mirusiųjų knyga

Parašė Vaiva Sriubaitė - 2015-06-03 - Kinija ir Taivanas

Tibeto mirusiųjų knyga – tai tibetietiškų mokymų rinkinys apie mirtį, mirties tarpsnio kelionės vadovas, atskleidžiantis ankstesnio, dabartinio ir būsimo gyvenimo nepertraukiamumą, – aiškiai parodo, kaip mirties tikrovė atsispindi tibetiečių pasaulyje. Šios knygos tibetietiškojo originalo sutrumpintas pažodinis vertimas – „Išsilaisvinimas pomirtiniame tarpsnyje klausantis pamokymų“ atskleidžia knygos turinį ir tikslą. Knygos autoriumi laikomas guru Padmasambhava. Pirmą kartą šią knygą į anglų kalbą išvertė tibetietis Lama Kazi Dawa-Samdupas, o redagavo jo mokinys W. Y. Ewans-Wentzas, kuris tokį pavadinimą pritaikė remdamasis pagal anksčiau išleistą „Egipto mirusiųjų knyga“. Tibetas Tibetiečiai savo šalį vadina Bö, kartais pridėdami Khavačen – „Sniegynų žemė“. Tibeto civilizacija yra unikali, atšiauraus klimato užgrūdinti gyventojai nuo senų laikų buvo linkę daugiau dėmesio skirti dvasiniams dalykams. Tokiam reiškiniui didelę įtaką darė aplinka: įspūdingas Himalajų kalnų kraštovaizdis, kuris savaime skatino daugelį tibetiečių susikaupti ir medituoti. Stiprus įsitikinimas, kad „stiprioji jėga“ yra dvasinė, o...

Daugiau

Džu Si

Parašė Ieva Širvelytė - 2015-06-03 - Kinija ir Taivanas

Džu Si (朱熹 Zhu Xi) (1130–1200 m.) – tai įtakingiausias Songų epochos neokonfucianizmo ideologas ir filosofas, kuris neokonfucianistinį mokymą pavertė universaliu bei sistemingu. Kinijos kultūros istorijoje tai – žymiausias Konfucijaus idėjų skleidėjas, klasikinių konfucianistinių tekstų komentatorius, mokslininkas enciklopedistas, tekstologas, pedagogas. Dažnai mąstytojas laikomas antruoju po Konfucijaus pagal svarbą ir įtaką konfucianizmo filosofu, naujos neokonfucianizmo ideologijos pagrindėju. Džu Si sukūrė naują sinkretinę neokonfucionizmo sistemą, remdamasis mokymais iš knygos „Mencijus“, „Didysis Mokymas“ „Mokymas apie vidurio ir pastovumo kelią“. Taip pat jo mokymai remiasi idėjomis iš „Sunzi“, „Permainų knygos“ knygų, Yin ir Jang mokyklos mokymais bei 5 elementų teorija (Yao 2000 p. 105). Džu Si gimė mokslininko valdininko šeimoje. Aštuoniolikos metų išlaikęs valstybinius egzaminus, gavo aukščiausią mokslininko laipsnį. Nuo 1178 m. pradėjo aukštas valstybes pareigūno pareigas einančio valdininko karjerą: buvo provincijos administratorius bei rašė įvarius mokslinio pažinimo sritis tiriančius veikalus. 1196 m. Džu Si...

Daugiau

Junanio lankytini objektai

Parašė Paulius Vasylius - 2015-06-03 - Kinija ir Taivanas

Junanis (Yunnan) – pietų Kinijoje esanti šešta pagal dydį provincija. Išvertus iš kinų kalbos, regiono pavadinimas reiškia „į pietus nuo debesų“ (yun nan). Regiono sostinė Kunmingas. Didžiausios regiono upės: Jangdzė, Mekongas ir Salvinas. Šioje provincijoje gyvena daugiau nei 45 mln. žmonių. Klimatas subtropinis. Žiemos švelnios, vasaros karštos. Regiono pietuose temperatūra beveik visus metus siekia apie 30 laipsnių karščio. Čia aptinkama bemaž pusė visos Kinijos gyvūnų bei augalų rūšių. Tai vienas įdomiausių Kinijos regionų, galintis pasiūlyti civilizacijos nenuniokotą gamtą, palankų klimatą, turtingą istoriją, virtuvės įvairovę bei ramų poilsį. Regiono istorija Junanis ilgą laiką turėjo savo valstybingumą. Junanio teritorija seniau apėmė ne tik dabartinę regiono provinciją, bet ir pietinį Sičuaną (Sichuan), vakarinį Guidžou (Guizhou), šiaurinį Mianmarą. Prie Kinijos buvo prijungta Juanio (Juan) dinastijos laikais (XIII a.), jį užkariavus mongolams. Kinų šaltiniai mini Diano valstybę, atsiradusią IV a. pr. m. e. 109 m. pr. m. e. Kinijos imperatorius Vudi užėmė šias...

Daugiau

Paskutinis Kinijos imperatorius

Parašė Andrius Ivanauskas - 2015-06-03 - Kinija ir Taivanas

Paskutinysis Kinijos imperatorius Puji (溥仪 Pǔyí) gimė Šiaurės rytų Kinijoje, Pekine 1906 m. vasario 7 dieną. Gimęs kaip vienlaikis tuometinio Kinijos imperatoriaus sūnėnas, jis atsidūrė pačiame „Uždraustojo miesto“ intrigų centre. Puji bei dauguma to meto imperatoriškosios valdžios buvo mandžiūrų kilmės. Mandžiūrais laikomi 1644 m. dalį Kinijos užgrobę mongolai, kurie įkūrė Čingų (Qing) dinastiją. Nuo pat 1870-ųjų metų, Kinijos imperijos valdžią savo rankose laikė Cisi (慈禧太后 Cíxǐ Tàihòu), kilmingoji našlė-imperatorė. Ji turėjo tiek įtakos imperijos valdyme, kad 1898 m. privertė tuometinį imperatorių Guanšu laikytis jos nustatyto namų arešto dėl to, jog jis inicijavo reformas, kurios kėlė pavojų egzistuojančioms Kinijos socialinėms bei politinėms struktūroms. 1908 m. Cisi, būdama savo mirties patale, pasinaudojo laikinai imperatoriaus pareigas einančio Puji tėvo valdžia ir paskyrė dviejų metų berniuką 12-uoju Čingų dinastijos imperatoriumi. Naujasis Kinijos imperatorius iki 1924 m. augo imperatoriškųjų rūmų teritorijoje, iki 13 metų amžiaus jis buvo mokomas klasikinių mokslų bei savo...

Daugiau

Dzu Čongdži

Parašė Kornelija Vydmantaitė - 2015-06-02 - Kinija ir Taivanas

Dzu Čongdži (祖沖之 Zǔ Chōngzhī, 429-500) – tai garsus Kinijos matematikas ir astronomas, kuris gyveno Liu Song ir Pietų Či (Dzin) dinastijos laikotarpiu. Istorija Dzu Čongdži, dar kartais minimas kaip Cu Čung Či, gimė žinomoje ir išsilavinusioje šeimoje, Baodingo (保定 Bǎodìng), Hopeh provincijoje, vakarinėje Kinijos dalyje. Jo senelis buvo kilęs iš Činų dinastijos. Zu tėvai ir seneliai buvo itin talentingi. Matematiko senelis Dzu Čangas (祖昌), bandydamas išvengti karo metu buvusios grėsmės, persikėlė į Jangca (Yangtza), dar žinomą kaip didžiausią populiaciją turinčios Rytų Či (Dzin) dinastijos sritį. Dzu Čongdži senelis vienu metu buvo vyriausias Rūmų (大匠卿) ministras, kur užsiėmė valstybės konstrukcijos projektais. Dzu Čongdži tėtis, Dzu Šuo (祖朔 Zu Shuo) domėjosi teisės mokslu ir buvo didelės erudicijos žmogus. Matematiko šeima istoriškai buvo susijusi su astronomijos tyrimais, tad nuo pat vaikystės šis garsus žmogus buvo susijęs su matematika bei astronomija. Dzu Čongdži turėjo gerą reputaciją...

Daugiau