Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Vasaros rūmai

Parašė Ugnė Kanopaitė - 2015-06-02 - Kinija ir Taivanas

Vasaros rūmai (頤和園 Yihe Yuan) — tai kinų kraštovaizdžio dizaino šedevras Pekine, kuriame  gamtos paveldas persipina su kultūriniu paveldu. Pastarajame, kalnai, upės, ežerai, sodai  puikiai dera su tiltais, šventyklomis, rūmais, salėmis. Taip kartu sukurdami harmoningą vietą, kuri traukia turistus iš viso pasaulio. Vasaros rūmai labiausiai įžymūs dėl Ilgaamžiškumo kalvos (万寿山 Wàn shòushān) ir Kunmingo ežero (昆明湖 Kūnmíng Hu). Iškasus centre esantį Kunmingo ežerą, žemės buvo supiltos — taip suformuota Ilgaamžiškumo kalva, kuri yra tikras kontrasto pavyzdys tarp natūralaus gamtos grožio  ir materialaus paveldo didybės (UNESCO, 1998). Imperatoriškieji Kinijos sodai (Vasaros rūmai) yra tarsi pagrindinis simbolis vienos didžiausių pasaulio civilizacijų. Imperatorius Cianlongas (乾隆皇帝 Qiánlóng huángdì) 1750 m. pradėjo kurti Vasaros rūmus, kurie buvo pavadinti Skaidrių ratilų sodu. Jis suplanavo išplėsti ežero plotą ir atlikti kitus patobulinimus. Užstatytoje teritorijos dalyje buvo rūmų, sodų ir kitų klasikinės architektūros pavyzdžių. Meistrai, kurdami sodus, atkartojo...

Daugiau

Kantono virtuvė

Parašė Neda Bloškytė - 2015-06-02 - Kinija ir Taivanas

Kantono virtuvė (广东 菜 Guǎngdōngcài) –  kitaip žinoma kaip Jue virtuvė. Tai viena iš aštuonių kulinarinių Kinijos virtuvės tradicijų. Ji paplitusi pietinėje Kinijos pakrantėje, Guangdongo ( 广东 Guǎngdōng) provincijoje. Kantono virtuve ji buvo pradėta vadinti dar XIX a., nes Guangdžou (广州 Guǎngzhōu) miestas vakarietiškoje tradicijoje buvo vadinamas Kantonu. Dėl palankios geografinės padėties ši virtuvė gali pasiūlyti platų maisto spektrą. Tai pirmoji regioninė virtuvė paplitusi Kinijoje (Wu 2015). Ji turi labai gerą reputaciją šalyje ir užsienyje dėl unikalių ir specifinių patiekalų, o vyrėjai apmokyti Kantono virtuvėje yra labai vertinami pačioje valstybėje. Jei vakariečiai kalba apie kinų virtuvę, dažniausiai apibūdindami maistą jie kalba apie kantono virtuvę (Civiltello 2011). Geografinės padėties įtaka Kantono virtuvė yra įsikūrusi pietinėje Kinijos pakrantėje, kur gausu gyvūnų ir augalų šaltinių. Taip yra todėl, kad tai gausi kritulių atogrąžų klimato zona. Taip pat Guangdžou miestas buvo uostas, kuris sulaukdavo nemažai užsieniečių, kurie...

Daugiau

Kinų kaligrafija

Parašė Monika Teišerskytė - 2015-06-02 - Kinija ir Taivanas

Kinų kaligrafija (书法 shūfa) tai dailyraščio, gražaus rašymo menas –  autentiška Kinijos meno forma, ilgainiui išplitusi tokiose Rytų Azijos šalyse kaip Japonija, Korėja, Singapūras, Vietnamas. Kaligrafija, pažodžiui verčiama kaip „rašymo kelias“, yra viena iš keturių tradicinių meno rūšių Kinijoje, įskaitant tapybos meną (畫 huà), grojimą styginiu instrumentu (琴 qín) ir gebėjimą žaisti tradicinėmis šaškėmis (棋 qí). Kaligrafijos raida ir stilistika Nagrinėjant kaligrafijos, kaip rašymo meno, kilmę, reikia pradėti nuo to, jog rašytinė kinų kalba pradėjo vystytis  jau prieš 3 tūkstančius metų. Vieni seniausių kinų užrašų, dar vadinamų Jia-gu-wen, buvo rasti išraižyti ant nefrito lakštų bei orakulų apeigoms naudotų kaulų ir yra priskiriami Šangų (Shang) dinastijos laikotarpiui (1600-1050 m. pr. Kr.). Šie pranašavimo kaulai buvo naudojami užfiksuoti dievų atsakymus į užduodamus klausimus, pavyzdžiui apie derliaus gausumą, mūšio lemtį ar kasdienius rūpesčius. Tokie klausimai, atsakymai bei rezultatai, taip pat būdavo išraižomi ant...

Daugiau

Šaolino vienuolynas

Parašė Indrė Rudytė - 2015-06-02 - Kinija ir Taivanas

Šaolino vienuolynas (少林寺 Shao Lin Si) yra viena žinomiausių šventyklų Kinijoje, ir ne vien dėl savo plačios istorijos, ar vaidmens budizme, bet ir dėl savo kovos menų. Šaolino vienuolynas yra Sung Šano (嵩山 Song Shan) kalnuose, apie 80,5 km į pietvakarius nuo Džengdžou (郑州市 Zhengzhou) miesto, Henano provincijos sostinės. Šaolino vienuolynas buvo pastatytas 495 mūsų eros metais, kuomet indų budizmo vienuolis Ba Tuo, arba Buddhabhadra, atvyko į Kiniją skleisti budizmo. Šiaurinės Vei (北魏 Bei Wei, 386-535) dinastijos imperatorius Siao Ven Di (北魏孝文帝 Xiao Wen Di,  471-499 m.) įsakė šio vienuolio garbei pastatyti vienuolyną. Pagal vieną iš legendų, po vienuolyno statybų, teritorija buvo apsodinta jaunais medeliais, o iš to ir kilo vienuolyno pavadinimas (Shao – jaunas, Lin – miškas) (Shaolin Temple: beyond the Martial Arts 2005, p. 33). Iš tikrųjų, vienuolyno pavadinimas buvo pasiskolintas iš šalia esančio Šao Ši Šan (少室山) kalno, pavadinimas tiesiog nurodė, jog vienuolynas...

Daugiau

Longmeno urvai

Parašė Eva Plieniūtė - 2015-06-02 - Kinija ir Taivanas

Longmeno urvai (龙门石窟 lóngmén shíkū) – tai religinio meno paminklai, imperatorių statulos, kurios yra sukurtos nišose bei urvuose. Tai yra didžiausia ir įspūdingiausia kinų meno kolekcija iš Šiaurės Vei (Wei) ir Tangų (唐朝) dinastijų laikų (316-907 m.). Longmenas – tai natūralūs vartai į Luojango (洛阳 Luòyáng) pietus. Čia aukštyn kyla stačios uolos, o tarp jų teka I upė (伊河 Yī Hé). Henano (河南 Hénán) provinciją apima daugiau kaip 2300 urvų ir nišų, iškaltų į stačias klinties uolas, kurios yra nusidriekusios 1 km ilgiu. Ten galima pamatyti beveik 110 000 Budos statulų, daugiau kaip 60 pagodų ir 2800 raižinių akmeninėse lentelėse. Visos statulos iškaltos skirtingu laikotarpiu, tad skiriasi tiek savo išvaizda, tiek stiliumi. Įtakos stiliams turėjo ir kaimyninės šalys. Luojange tradicinė kultūra susiliejo su Indijos civilizacija. Spalvingai nudažytos apsaros – vienos laisvai skraidančios tarp judančių debesų, kitos laikančios aukojamus vaisius ar barstančios žiedų lietų danguje...

Daugiau

Panda

Parašė Laurita Šupilaitė - 2015-06-02 - Kinija ir Taivanas

Didžioji panda, arba bambukinė meška (Ailuropoda melanoleuca) – lokinių (Ursidae) šeimos rūšis. Pats žodis panda kilęs iš nepalietiško pavadinimo „nigalya poonya„, reiškiančio „bambukų valgytoją“. Nors didžioji panda yra klasifikuojama plėšriesiems žinduoliams, ji yra žolėdė. Požymiai Didžiosios pandos yra maždaug 150-180 cm ilgio (10-15 cm. ilgio uodega) ir sveria 75-110 kg. Tankus kailis išmargintas baltos ir juodos spalvos lopais. Nors pagrindinė pandos spalva yra balta, jos kailis gali būti ir šiek tiek oranžinės ar rusvos spalvos. Gyvūno nosis bei ausys juodos, mažas akis dengia juodos ovalios dėmės. Priekinės ir užpakalinės kojos taipogi juodos, o priekinių kojų juoda spalva pereina į pečius ir sudaro diržą – juostą, apimančią priekinę kūno dalį. Letenos plačios su ilgais, kailiuku apgaubtais įtraukiamais nagais, kurie padeda tvirtai įsikabinti lipant medžiu. Taip pat didžioji panda turi papildomą „nykštį“, kuris yra prailgintas kaulas, reikalingas bambuko stiebams patogiau griebti....

Daugiau

Mao Dzedungas

Parašė Aurelija Bezubovaitė - 2015-06-02 - Kinija ir Taivanas

Mao Dzedungas (毛澤東 Máo Zédōng) – Kinijos Liaudies Respublikos vyriausiasis pirmininkas, kiniško komunizmo teoretikas bei steigėjas, Kinijos revoliucijos lyderis. Gimė 1893 m. gruodžio 26 d., Hunano (湖南 Húnán) provincijoje, pietinėje Kinijos dalyje esančiame Šaošano (韶山 Sháoshān) miestelyje. Mirė 1976 m. rugsėjo 9 d., sulaukęs 82 metų. Mao yra laikomas „vienu iš šešių svarbiausių politinių veikėjų modernaus pasaulio istorijoje“ (Oxford University Press, 2006). Jaunystė Mao tėvas buvo labai griežtas bei valdingas ūkininkas, kuris neretai mušdavo savo keturias atžalas – jaunėlį Dzedungą, du jo brolius, bei įvaikintą seserį. Todėl viskas šeimoje buvo griežtai kontroliuojama. Vos tik pradėjusį skaityti, Mao domino tik istorinės knygos apie karus,  imperatorius bei kitas garsias praeities asmenybes – Napoleoną, Cezarį ir k.t. Suėjus keturiolikai metų, tėvas jį ištekino už trejais metais vyresnės merginos, tačiau jam tai labai nepatiko, todėl laikinai buvo pabėgęs iš namų ir visą gyvenimą buvo nusistatęs prieš...

Daugiau

Boksininkų sukilimas

Parašė Jogilė Steikūnaitė - 2015-06-02 - Kinija ir Taivanas

Boksininkų sukilimas (Ihetuan sukilimas; 义和团起义 Yìhétuán Qǐyì) – kinų socialinio pobūdžio pasipriešinimas reakcinei vyriausybei, peraugęs į 1900-1901 m. sukilimą prieš Vakarų šalių kolonizatorius. Sukilimas dar vadinamas ichetvanininkų sukilimu pagal sukurtos „Kumščio vardan taikos ir teisingumo“ organizacijos pavadinimą, nors istorijoje plačiau žinomas kaip „boksininkų“ sukilimas. Ši slapta grupė “boksininkais” buvo pavadinta todėl, kad praktikavo kovos menus ir slaptus ritualus, bet siekė nenaudoti ginklų. Ihetvanininkų judėjimas virto realia grėsme užsienio šalių privilegijoms Kinijoje, todėl Vakarų šalys nutarė pasiųsti į Kiniją intervencines kariuomenes. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Italijos, Rusijos, JAV ir Japonijos kariniai daliniai sukilimą greit numalšino, Kinija buvo priversta vykdyti „atvirų durų“ politiką. Tačiau šalis nebuvo galutinai pasidalyta į įtakos sferas, nes paaštrėjo didžiųjų valstybių tarpusavio prieštaravimai. Situacija iki konflikto Iki XIX a. pabaigos Kinijai teko pasirašyti apie 13 nelygiaverčių sutarčių su Europos valstybėmis, JAV, Japonija. Bandymai imtis reformų ir modernizuoti valstybę (kaip...

Daugiau

Dalai Lama XIV

Parašė Rugilė Grikietytė - 2015-06-01 - Kinija ir Taivanas

Dalai Lama XIV yra dabartinis Tibeto dvasinis lyderis. Jo vienuoliškasis vardas yra Tenzinas Gyatso. Vienas žymiausių moderniųjų laikų budizmo vienuolių, Tenzinas Gyatso, gimė 1935 m. liepos 6 dieną Tibete. Per pastaruosius dešimtmečius, jis apkeliavo visą pasaulį, aplankė dešimtis valstybių, skleisdamas savo išmintį visuomenei ir jos labui.  Jo skleidžiama antismurtinė  filosofija pelnė jam Nobelio Taikos premiją 1989 m. Vaikystė Dalai Lamos XIV-ojo tikrasis vardas – Lamo Tondupu. Jo vardas pažodžiui išverstas reiškia „troškimus išpildanti deivė“. Jis gimė ir augo viename tibetiečių kaimelyje Taksteryje, Amdo provincijoje, 16-os vaikų (iš jų išgyveno tik septyni) šeimoje. Tėvai – smulkūs ūkininkai. Šeima nuomotame žemės sklype vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste. Gyventa gan skurdžiai, vos išgalėdavo prasimaitinti, mat gyveno atokiame kalnuotame krašte, kur oro sąlygos labai prastos ir sunkiai nuspėjamos. Nors gimęs ir augęs skurdžiomis sąlygomis, jis didžiuodavosi savo kilme. Skurdi gyvenimo aplinka stipriai paveikė Dalai Lamos XIV pasaulėžiūrą...

Daugiau

Dziudžaigou slėnis

Parašė Gabrielė Vytartaitė - 2015-06-01 - Kinija ir Taivanas

Dziudžaigou slėnis (九寨沟 Jiuzhaigou) – gamtos rezervatas ir nacionalinis parkas, esantis Tibeto kalnyno pakraštyje, Mino kalnuose, Sičuanio provincijoje, pietvakarių Kinijoje. Mino kalnų aukštis – nuo 1900 iki 4764 m virš jūros lygio (Liang 2014). Dziudžaigou slėnis garsėja įvairių aukščių kriokliais, turkio spalvos ežerais, spalvingais miškais bei snieguotomis viršūnėmis. Šis slėnis apsuptas daugiau nei 100 ežerų, kuriuose aukšta kalcio koncentracija, todėl vanduo padengtas kristalais. Vanduo toks skaidrus, kad matosi dugnas, nors ežero gylis siekia kelias dešimtis metrų. 1992 m. šis slėnis pateko į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o 1997-aisiais paskelbtas UNESCO  pasaulio biosferos rezervatu. Taip pat Dziužaigou slėnis priklauso IUCN apsaugotų sričių V kategorijai (apsaugotas kraštovaizdis). Istorija Dziudžaigou išvertus iš kinų kalbos reiškia „Devynių kaimų slėnis“. Taip pavadintas dėl tame regione esančių Baima tibetiečių kaimų. Pasak legendos, Dziudžaigou buvo sukurtas, kai pavydus velnias privertė kalnų deivę sudaužyti savo magišką veidrodį, kurį...

Daugiau