Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Didziangas

Parašė Rūta Daunoraitė - 2018-05-11 - Kinija ir Taivanas

Didziangas (kin. 帝江 dìjiānɡ) – tai mitologinė būtybė iš Kinijos folkloro, vaizduojama kaip šventasis paukštis, gyvenęs vakarinėje Tian Šanio kalnų dalyje (天山 Tiān Shān, liet. „Dangaus kalnai“). Naudojant kitą romanizaciją šį paukštį taip pat galima rasti vadinamą Tičiango vardu (Cryptidz.wikia.com, n.d.). Mitologinės būtybės išvaizdos ypatybės Piešiniuose šis šventasis paukštis vaizduojamas kaip išsipūtęs geltonos spalvos darinys, primenantis maišą. Kaip savo knygoje rašo J. Kė, „<…> jis galėjo raudonuoti ir tada būdavo panašus į raudoną ugninį rutulį; jis turėjo šešias kojas ir keturis sparnus, bet neturėjo nei ausų, nei akių, nei burnos, nei snapo; jis suprato dainas ir šokius; jį vadino Di-dziangu“ (Kė 1998, p. 36). Autoriaus nurodomos ypatybės, tokios kaip: dvi poros sparnų, trys poros kojų ir akivaizdžiai pastebimos galvos nebuvimas, rodytų, kad ši mitologinė būtybė galėtų būti tarsi padidinta vabzdžio versija (A book of creatures.com n.d.). Kokio dydžio tiksliai...

Daugiau

Baošengas

Parašė Silvija Vaičaitytė - 2018-05-11 - Kinija ir Taivanas

Baošengas (kin. 保生大帝 Baosheng Dadi) – tradicinės kinų medicinos dievas daoizme ir folklore. Labiausiai garbinamas Fudziano (福建 Fújiàn) provincijoje ir Taivane. Dėl ypatingų pasiekimų kinų medicinos srityje, Baošengui atminti pastatytos šventyklos. Ankstyvasis gyvenimas Tikima, jog Baošengas gimė Fudziano provincijoje 979 m., Songų dinastijos (宋朝  Sòng cháo) valdymo laikotarpiu. Jo gimimas buvo kitoks, nei visų žmonių. Pasakojama, jog Baošengo mama susapnavo praryjanti baltą vėžlį. Vos jai prabudus, į jos įsčias buvo įdėtas nemirtingas vaisius. Baošengo gimdymo metu, Tai Bai Dzin Sing, Nanling Šidže ir Bei Dou Sing Dzun kūdikį atnešė prie motinos namų durų. Vos tik dievams išvykus, kūdikis gimė. Kambarys kaipmat prisipildė nuostabaus kvapo ir šviesos, daug dievų atvyko iš dangaus pasveikinti naujagimio. Nuo vaikystės buvo ypatingai protingas, turėjo išskirtinę atmintį, todėl studijavo ir atmintinai išmoko daugybę knygų. Sakoma, jog viską, ką Baošengas perskaitydavo – lengvai atsimindavo. Nuo jaunystės ėmė domėtis tradicine...

Daugiau

He Siangu

Parašė Karolina Cicėnaitė - 2018-05-11 - Kinija ir Taivanas

He Siangu (kin. 何仙姑 Hé Xiān Gū, liet. „nemirtingoji mergelė“) – kinų daoistų mitologijoje, viena iš Aštuonių nemirtingųjų (八仙 Bāxiān). Ji įžymi dėl to, kad užima svarbią vietą daoizmo kulte, kuriame moters asketizmo sistema smarkiai išsivysčiusi nebuvo (Yetts 1916). He Siangu kartu su kitais nemirtingaisiais gyvena mitinėje Penglajaus saloje (蓬莱山 Pénglái shān). Ji yra laikoma namų šeimininkių globėja ir padeda spręsti šeimynines problemas (Hu ir Yanjia 1995). Kinijoje ir Taivane galima rasti nemažai Aštuoniems nemirtingiesiems skirtų šventyklų, bet svarbiausia He Siangu šventykla yra Singapūre. Legendos Egzistuoja kelios versijos kaip He Siangu tapo viena iš nemirtingųjų. Vienoje iš populiarių versijų pasakojama apie dorybingą šeimą He, gyvenusią Auksinio kalno papėdėje. Šeimoje gimė mergaitė, kurią motina pavadino Lansian (兰仙 Lanxian, liet. „Orchidėjų fėja“). Mergaitė ne tik buvo įstabaus grožio, bet ir nuo pat gimimo mokėjo kalbėti, atsisakė valgyti žuvį ir mėsą. Kai mergaitei...

Daugiau

Gongongas

Parašė Monika Rimaitė - 2018-05-11 - Kinija ir Taivanas

Gongongas (龔工 Gongong) dar kitaip žinomas kaip Kanghujus (康回 Kanghui) – vandens dievas kinų mitologijoje. Kinų mitologijoje laikomas blogu dievu, kadangi sukeldavo potvynius, kurie padarydavo daug žalos žmonėms. Taip pat pralaimėjęs kovą su ugnies dievu Džužongu (祝融 Zhurong), trenkėsi į dangaus atramą – Budžou kalną, taip sukeldamas katastrofą žemėje – nesibaigiančius potvynius. Kilmė ir istorija Gongongas įvairiuose šaltiniuose vaizduojamas skirtingai. Pasakojama, kad  Gongongas  gimė su gyvatės kūnu, žmogaus galva, raudonais plaukais bei rankomis ir kojomis (Brokaw 2016). Kituose šaltiniuose, Gongongas vaizduojamas kaip juodas vandens drakonas ar monstras, turintis iki devynių galvų, bei teigiama, kad jis yra imperatoriaus Jandi (炎帝Yándi) palikuonis. Gongongas dažniausiai vaizduojamas kaip žiaurus, ambicingas, piktas dievas. Kita vertus, galima rasti legendų, kuriose Gongongas vaizduojamas ne tik, kaip tironas, tačiau kaip atsakingas, nuoširdus ir geras lyderis Senovės Kinijoje. Teigiama, kad Gongongas ne tik sukeldavo potvynius, bet ir juos kontroliuodavo, 0 dažnai...

Daugiau

Garuda

Parašė Monika Barauskaitė - 2018-05-11 - Kinija ir Taivanas

Garuda (skr. गरुड Garuḍa, liet. „ėdikas”) – tai mitologinis besotis paukščių valdovas budizmo ir induizmo mitologijoje. Šis mistinis paukštis buvo laikomas gyvačių ir Nagų (mitinio dievo, pusiau žmogaus, pusiau kobros) priešu. Legenda Garuda pirmiausiai atsirado induistinėse puranų legendose, kuriose jis yra Kašjapos ir Vinatos sūnus, kuris po penkių šimtų metų tūnojimo kiaušinyje išsirito jau pilnai suaugęs (O’Brien 2017). „Tik jam išsiritus, jo bauginanti milžiniška forma užpildė dangaus skliautą, uraganas sukeltas jo sparnų sudrebino žemę, o šviesa, sklindanti nuo jų, buvo tokia akinanti, kad net dievą jie palaikė Agni, ugnies dievu” – taip Garudos legenda aprašoma „Tibeto simbolių ir motyvų enciklopedijoje” (Beer 1999). Budizmo mitologijoje Garudos yra milžiniškų, plėšrūniškų, labai intelektualių ir socialių paukščių rasė. Garuda kartais vaizduojamas kaip vieno iš penkių dhjani budų parankinis. Kaip ir nagos, Garudos yra kartu gyvūnai ir dievybės, todėl budizmo mitologijoje priklauso žemiausiai dievybių kategorijai: devams ar...

Daugiau

Triados

Parašė Marius Vilūnas - 2018-01-23 - Kinija ir Taivanas

Triados (三合会 Sānhéhuì) – bendras pavadinimas visoms slaptoms kriminalinėms organizacijoms, kurios dabar daugiausia veikia Honkonge, Makao, Taivane, tačiau egzistuoja ir kitose šalyse, kur gyvena kinų bendruomenės. Kinijoje triadų likę nedaug dėl praeityje įvestų ir įvykdytų Mao Dzedungo (毛泽东 Máozédōng) reformų. Triadų pradžia siekia XVIII a. antrą pusę, o moderniosios triados atsirado nuo 1911 m.  Nemaža dalis triadų grupuočių veikia iki šių dienų. Pagrindinės veiklos – užpuolimai, reketas, korupcija, prostitucija, nelegalūs azartiniai žaidimai, meno gaminių ar pinigų falsifikavimas, prekyba žmonėmis, narkotikais ir ginklais (Hays 2008). Atsiradimo legenda Dar prieš susiformuojant Tiandihui brolijai (天地会 Tiāndìhuì) Kinijoje pradėjo sklisti legenda apie 5 vienuolius. 1671 m. Čingų dinastijos (清 Qīng, 1616–1911) imperatorius Kangši (康熙 Kāngxī) sužinojo, kad vietiniai barbarai ruošiasi pulti Kiniją ir nuversti imperiją. Jo valdoma armija nebuvo pakankamai stipri, kad atremtų ataką, todėl imperatorius paprašė pagalbos iš Šaolinio šventykloje gyvenančių vienuolių, kurie laisvu laiku praktikuodavo naujus kovos menus. Vienuoliai sutiko padėti...

Daugiau

Kinų drama „Bijūnų pavėsinė“

Parašė Jurga Rupšytė - 2018-01-22 - Kinija ir Taivanas

Tango Siandzu (汤显祖 Tang Xianzu) (1550-1616) drama „Bijūnų pavėsinė“ (牡丹亭 Mǔdān tíng)  užbaigta apie 1588 m. Pirmą kartą suvaidinta 1598 m. princo Tengo pavėsinėje (滕王阁 Tengwang Ge). Tuo metu buvo plačiai kalbama, kad kone visi galėjo padeklamuoti dramos žodžius. „Bijūnų pavėsinės“ literatūrinėje kalboje Siandzu išlaiko prozą ir liaudiškas idiomas. Tai ne tik įrodo dramaturgo neprilygstamą talentą literatūrinėms kompozicijoms, bet ir papuošia dramos aprašymą yra pagirtinas už gilų pajautimą. Stipri aistra, nuoširdus dėkingumas, nuostabūs įvykiai ir graži kalba paverčia „Bijūnų pavėsinę“ maloniu skaityti ir vertinti kūriniu. Šis autentiško siužeto kūrinys yra sudarytas iš 55 scenų ir virš 400 arijų, o suvaidinti jam reikia daugiau nei 22 valandų. Dramos tekstas nebūtinai sutampa su muzika. Muzikinė drama „Bijūnų pavėsinė“ buvo leidžiama ir perleidžiama daug kartų, todėl kiniški adaptacijų tekstai buvo patobulinti taip, jog sutaptų su įspūdinga Kunčiu (崑曲 Kunqu) operos muzika. Tangas Siandzu Tai garsus kinų...

Daugiau

Kinų peizažinė tapyba

Parašė Miglė Liucija Dabrilaitė - 2018-01-21 - Kinija ir Taivanas

Kinų peizažinė tapyba  (kin. 山水画 Shanshuihua) – tai kinų tapybos kryptis kiniškai vadinama ,,Šan šui “(Kalnų –  vandens tapyba). Šio stiliaus tapyba perteikiamas gamtos kraštovaizdis. Pagrindiniai peizažinėje tapyboje vaizduojami objektai yra uolos, kalnai, medžiai, debesys, upės bei  kriokliai. Peizažinė tapyba kuriama pagal daoistinę (道 Dào) penkių elementų (五行 Wu Xing) filosofiją. Penkis elementus sudaro: vanduo (水 shui), ugnis (火 huo), medis (木 mu),  žemė (土 tu) ir metalas (金 jin). Kiekvienam elementui priskiriama tam tikra pasaulio kryptis  – šiaurė, pietūs, rytai, vakarai, pagal kurią tapybos darbe išdėstomos elementų sąveikas atitinkančios spalvos. Kiniška spalvų maišymo teorija paremta principu, jog teigiamai vienas su kitu sąveikaujantys elementai sukuria harmoningus spalvų derinius, o neigiamai sąveikaujantys elementai sukuria chaosą, kurio vertėtų vengti. Istorija Šan šui tapymo stiliui įtakos turėjo šilko keliu į Kiniją atgabentos budistinės freskos ir medžio graviūros iš Indijos. Pirmieji kinų nutapyti...

Daugiau

Prancūzų koncesija Šanchajuje

Parašė Agnė - 2018-01-20 - Kinija ir Taivanas

Neretai asocijuojama su „kolonializmo laikotarpiu pasaulyje“ (Cambridge University Press 1999, p. 621), Prancūzų konsesija Šanchajuje – tik viena iš keleto buvusių koncesijų šiame didmiestyje. Dabar ši teritorija – turistų traukos centras, pasižymintis išskirtine, Azijos šalims nebūdinga architektūra ir kavinių, parduotuvėlių labirintais (Foster 2008). Istorija Kinijos imperijos, Čing dinastijos laikotarpiu, 1842 metais buvo pasirašyta Nandžingo sutartis, teisiškai įgaliojusi tam tikras užsienio tautas įsikurti Šanchajuje (Cambridge University Press 1999,, p. 131). Tuo metu Šanchajus buvo mažas žvejybos kaimas (Cady 1942, p. 73). Yra manoma, kad ši sutartis ir konsesijų kūrimasis prisidėjo prie miestelio transformacijos į vieną iš Azijos didžiausių metropolių pradžios (Camus 2009, p. 205). Šanchajus, jau tada būdamas itin patrauklus prekybos uostas dėl tiesioginio susisiekimo su Jangdzės upe ir Rytų Kinijos jūra, užėmė strateginę poziciją ir buvo įdomus britams, prancūzams, amerikiečiams ir japonams (Camus 2009, p. 206). Taipingų sukilimo (1851-1864) laikotarpiu,...

Daugiau

Džuadžou ceremonija

Parašė Akvilė Andriuškaitė - 2017-06-08 - Kinija ir Taivanas

Džuadžou ceremonija (抓周 zhua zhou) – tai viena iš populiariausių tradicijų Kinijoje, skirta paminėti pirmąjį vaiko gimtadienį. Šios ceremonijos metu išsiaiškinami galimi vaiko pomėgiai, charakterio savybės bei ateities profesija.   Istorija Džuadžou ceremonija rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta prieš maždaug 1000 metų, Songų (Song) dinastijos laikais. Tada ši ceremonija nebuvo laikoma itin didele švente, svečiai nešdavo nebrangias dovanas vaikui – žaislus ar indelį dimsamų (virtinių su įdaru). Seneliai neretai per šią ceremoniją susipažindavo su vaiku. Dažniausia dovana nuo jų – moneta, kuri perveriama siūlu bei pakabinama vaikui ant kaklo. Ši tradicija buvo taikoma ne tik per gimtadienius, bet ir per daugybę kitų švenčių (China Daily 2011). Tradiciškai, kaimynai dovanodavo įvairias medžiagų skiautes, taip išreikšdami sveikinimus gimtadienio proga. Motina iš šių skiaučių pasiūdavo drabužėlius, kuriuos vaikas dėvėdavo per ceremoniją. Tikima, jog tokiu būdu pasiūtas drabužis užtikrins, kad vaikas augs taikioje,...

Daugiau