Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Gaokao egzaminas

Parašė Silvija Vaičaitytė - 2017-05-05 - Kinija ir Taivanas

Gaokao egzaminas(高考 gao kao, liet. „aukštasis egzaminas”) – tai svarbiausias egzaminas Kinijoje, kurį privalo gerai išlaikyti visi moksleiviai, pretenduojantys į studijas universitete. Labai geri egzamino rezultatai moksleiviams leis studijuoti norimą specialybę Kinijos universitetuose. Tačiau, labai gerų rezultatų neužtenka, norint įstoti į prestižinius universitetus Pekine arba Šanchajuje. Vos keli moksleiviai iš visos vidurinės mokyklos turi šansų patekti į geriausius universitetus, gauti trokštamos specialybės diplomą ir taip užsitikrinti sau gerą ateitį. Ne paslaptis, jog Kinijoje dėl itin gausios populiacijos yra sunku gauti gerai apmokamą darbą. Tie moksleiviai, kurie per egzaminą nesugeba rezultatu aplenkti bendraklasių, dažniausiai yra pasmerkti visą likusį gyvenimą dirbti neprestižinius darbus (pavyzdžiui, kasininkas, valytojas), su labai menkomis galimybėmis tobulėti. Taip pat, mokiniai iš pasiturinčių šeimų, kurie nėra patenkinti savo rezultatais, turi galimybę sumokėti už dar vienerius mokslo metus mokykloje ir kitais metais vėl laikyti Gaokao. Deja, daugumai moksleivių, besimokančių...

Daugiau

Komunizmas Kinijoje

Parašė Rūta Grigaliūnaitė, Monika Milerytė, Evelina Žemelytė, Laima Kaušakytė, Edera Gasiukaitė - 2016-12-22 - Kinija ir Taivanas

Komunizmas šiuo metu yra gyvuojanti visuomeninė – ekonominė santvarka Kinijoje. Jo pradmenys šalyje atsirado jau XX a. antrajame dešimtmetyje, o 1949 metais spalio 1-ąją oficialiai įkurtoje Kinijos Liaudies Respublikoje tapo vienintele bei vienvalde sistema. Kinijos Liaudies Respublikos pagrindiniu įkūrėju laikomas Mao Dzedongas (毛泽东 Máo Zédōng) tapo oficialiu valstybės ir komunistų partijos vadovu. Vado ir partijos indėliu komunizmas respublikoje atsiskyrė į atskirą šaką – maoizmą (毛泽东思想 Máo Zédōng Sīxiǎng). Maoizmas rėmė rinkos santykius, palaikė verslą ir skelbė klasių taiką. Šiuolaikinės rinkos reformos dažnai taip pat laikomos tam tikra maoizmo interpretacija. Šiai partijai priklauso apie 85 milijonus žmonių ir tai yra vienas didžiausių politinių judėjimų pasaulyje. Kadangi ši santvarka šalyje gyvuoja jau daugiau nei pusę amžiaus, per šį laikotarpį komunizmas pasiekė aiškiai pastebimų rezultatų: nuo bankų ir stambiosios pramonės nacionalizavimo, industrializacijos bei žemės reformų komunizmo istorijos pradžioje, iki rinkos socializmo, šių dienų propogandos,...

Daugiau

E-sportas Rytų Azijoje

Parašė Deividas Urbonas - 2016-12-21 - Japonija, Kinija ir Taivanas, Pietų ir Šiaurės Korėja

Elektroninis sportas – tai vienas iš varžymosi būdų žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Į tai įeina: pirmo asmens šaudyklės, platforminiai koviniai žaidimai, strateginiai ar kortų žaidimai. E-sporto pradžia yra siejama su 1998 m., nes JAV kompiuterinių žaidimų kūrėja „Blizzard Entertainment“ išleido realaus laiko strateginį žaidimą „Starcraft“, ir jis tapo sensacija visame pasaulyje, dėl aukštos kokybes grafinio dizaino, puikios muzikos kompozicijos bei paprasto ir įdomaus valdymo. Šioje srityje taip pat yra profesionalūs atletai, kurie, kaip ir įvairiausių sporto šakų profesionalai koncentruojasi į konkretų žaidimą ir siekia tapti geriausiais. E-sporto profesionalus taip pat reikėtų vadinti sportininkais, bet šiais laikais dauguma žmonių, šių atletų nepripažįsta. Nors, kaip ir kiekvienas sportininkas, šie profesionalai patiria didžiulį krūvį, laikydamiesi griežto kasdienio grafiko, kuris reikalauja nuolatinių treniruočių 12 ar daugiau valandų per parą. Dažnai yra rengiami įvairiausių tipų žaidimų turnyrai, kurių priziniai fondai siekia 10 000 JAV dolerių....

Daugiau

Tiananmenio aikštė

Parašė Enrika Adomavičiūtė - 2016-06-01 - Kinija ir Taivanas

Tiananmenio aikštė (天安門廣場 Tiān’ānmén Guǎngchǎng) – viena didžiausių aikščių Kinijoje. Aikštę rasti lengva: ji yra geografiniame miesto centre – pačioje Pekino širdyje. Ši aikštė pavadinta Tiananmenio (Dangaus ramybės) vartų garbei, kurie išsidėstę aikštės šiaurinėje dalyje ir skiria ją nuo Uždraustojo miesto. Tiananmenio aikštė yra trečia pagal dydį pasaulyje, jos plotas 440 000 m² (880 m x 500 m). Kinijos miestuose nebūdavo didelių žmonių susibūrimo vietų, todėl Tiananmenio aikštė yra labai modernus miesto planavimo sprendimas. Statant aikštę buvo nugriautos kai kurios Uždraustojo miesto sienos. Anksčiau šioje vietoje stovėjo Uždraustojo miesto viduje buvę imperatoriškieji pastatai, jungiantys Dangaus šventyklą ir rūmus. Aikštė vadinama pagal išlikusius vartus, nes kinų kalba „tiananmen“ reiškia „Vartai į dangišką ramybę“, pro čia anksčiau buvo patenkama į Imperatoriškuosius rūmus. Dabar tai vis dar yra vienas iš įėjimų į rūmų muziejų turistams. Istorija Dangaus ramybės vartai buvo pastatyti Mingų...

Daugiau

Imperatorius Jao

Parašė Rimvydas Markevičius - 2016-06-01 - Kinija ir Taivanas

Jao (堯 Yáo) –  legendinis kinų valdovas, valdęs Geltonosios upės baseino gentis, maždaug apie XXIV-XXIII a. pr. m. e. Džou dinastijos tekstuose Jao dar minimas kaip Tang Jao (唐堯 Táng Yáo), kur Tang reiškia jo giminės klaną. Savybės Jao žinomas kaip dosnus ir kuklus valdovas, kuris nepaisant savo aukštos padėties, gyveno labai paprastai, rengėsi ne ištaigingai, visuomet dalindavosi savo maistu su svečiais ir buvo mylimas visų jo valdomų žmonių (Feng 2009, p. 227). Jis taip pat laikomas kalendoriaus išradėju, žemdirbystės skatintoju bei kiniško žaidimo veiči (圍棋 wéi qí), kitaip dar žinomu kaip „go“, kūrėju. Jao kanone (堯典 yáo diǎn) imperatorius aprašomas kaip „pagarbus, sumanus, prityręs, nuoširdus, ir romus“. Taip pat jis buvo „nuoširdžiai pagarbus ir kuklus“; „jo šviesa dengė visus keturis imperijos kraštus, ir driekėsi iki pat aukščiausiojo Dangaus ir visa plačiąja Žeme. <..> Daugybė žmonių gyveno gausoje, turte...

Daugiau

Kinijos liaudies išlaisvinimo armija

Parašė Filomena Musvydaitėė - 2016-05-31 - Kinija ir Taivanas

Liaudies išlaisvinimo armija (中国人民解放军 Zhōngguó Rénmín Jiěfàngjūn, LIA) – oficialus Kinijos kariuomenės pavadinimas. LIA įkurta Kinijos komunistų partijos (KKP) 1927 rugpjūčio 1 dieną Dziangsi (江西 Jiangxi) provincijos sostinėje Nančange (南昌 Nanchang). Pradžioje dar vadinta Raudonąja armija. Karių skaičius sparčiai augti pradėjo dar Mao Dzedungo  (毛澤東 Máo Zédōng) valdymo metais. Nuo 5 000 karių  1929 metais kariuomenė išaugo iki 200 000 karių 1939 metais. Šių dienų LIA būstinė yra Pekine, karinės komisijos pirmininkas yra Si Dzinpingas, (习近平 Xi Jinping; g. 1953 m. birželio 15 d.) dabartinis Kinijos liaudies respublikos (KLP)  komunistų partijos generalinis sekretorius ir šalies prezidentas (nuo 2013 m. kovo 14 d.). LIA yra didžiausia kariuomenė pasaulyje, kurią sudaro 2,35 mln. 18-49 metų aktyvaus personalo. Karo atveju prie jų nedelsiant gali būti pridėta dar 800 tūkst. atsargos karių. Kinijos LIA armija skiriasi nuo kitų valstybių kariuomenių tuo, kad turi...

Daugiau

Senovės Kinijos apranga

Parašė Kristina Lygnugarytė - 2016-05-26 - Kinija ir Taivanas

Priešistorė – 600 m. po Kr. Rytų stilius Antikos pasaulyje Kinija buvo žinoma kaip Ceres (nuo šilką reiškiančio žodžio), taip pavadinta pagal legendinį aukščiausios kokybės šilką, gabentą į vakarus Šilko keliu. Daugybė laidojimo vietose rastų drabužių ir aksesuarų rodo, kokie įmantrūs buvo to meto audiniai: ir gausiai raštuoti, atspindintys šviesą, ir permatomas gazas. Drabužius sluoksniuojant, pridedant kitos spalvos pamušalą, liemens diržus ir juostas, apie kaklą būdavo gaminami nepaprastai spalvingi deriniai. Įmantrūs audekliniai turbanai ir plačios rankovės turėjo įtakos Vakarų madai. T formos kiniški ir japoniški kimono su plačiomis rankovėmis, nukarančiomis nuo alkūnių, skyrėsi nuo Vakarų stiliaus tunikų. Vidurinės Azijos ir Persijos teritorijose (dab. Iranas ir Irakas) drabužiai būdavo labiau prigludę, aptempti prie riešų ir su įvairių formų apatinėmis dalimis, kurioms įtakos turėjo klajokliai raiteliai (Dorling Kindersley 2012, p. 30). Pagal drabužių kiekį vienam žmogui senovės kiną buvo galima palyginti...

Daugiau

Kinų pavardės

Parašė Brigita Pruskaitė - 2016-05-26 - Kinija ir Taivanas

Pavardė – tai yra tikrinis žodis, kuris nusako šeimos vardą. Pavardės sąvoka pradėjo formuotis viduramžiais, kai individams neužteko vadintis tik vardu, kadangi tą patį vardą galėjo turėti keli asmenys. Tuomet prie jo vardo pradėta skirti pavardę, kuri dažniausiai nurodė giminystės ryšius ar šeimas, galėjo nurodyti gyvenamąją vietą, amatą kuriuo šeima užsiėmė, užimamą poziciją. Kaip ir dauguma pasaulyje egzistuojančių pavardžių, kinų yra perduodamos iš kartos į kartą kartu su ilgalaike šeimos istorija. Per visas iškilmingas ceremonijas ar svarbias šventes, kinai ant žibintų užrašo savo klano vardus ir juos kabina pastebimose vietose, pavyzdžiui prie pagrindinio įėjimo į namus. Klano vardas pažymi protėvių namus, todėl jis dažnai būna išskaptuojamas ir ant kapo paminklo. Išskaptuotas klano vardas simbolizuoja viltį, jog miręs žmogus sugrįš į savo klaną. Kinų pavardžių kilmė Prieš Kariaujančių Valstybių periodą (V a. pr. Kr.) tik karališkoji šeima ir aristokratija turėjo pavardes....

Daugiau

Dangaus mandatas

Parašė Domantas Stasiūnas - 2016-05-20 - Kinija ir Taivanas

Dangaus mandatas (天命 Tianming) yra senovės Kinų civilizacijos filosofinis principas, kuris atsirado Džou dinastijoje (周朝 Zhou chao, 1046-256 m. pr. Kr.) Dangaus mandatas nurodo, ar Kinijos imperatorius yra pakankamai doras valdyti. Jei jis neištesi savo kaip imperatoriaus įsipareigojimų, jis praranda dangaus mandatą, o taip pat ir teisę būti imperatoriumi. Atsiradimo istorija Šangų dinastija (商朝 Shang chao, 1675-1046 m. pr. Kr.), įkurta karaliaus Tango (湯 Tang), laimėjus perversmą prieš Sia dinastiją (夏朝 Xia chao, 2070-1675 m. pr. Kr.). Imperatorius Tangas, atėjęs į valdžią, pakeitė žmonių valdymo principus. Vietoje to, kad valdytų žmones persekiojimais ir naudodamas priespaudą kaip tai darė Sia dinastijos paskutinysis imperatorius, Tangas pasitelkė užuojautą ir prielankumą. Dėl tokios valdymo formos sumažėjo konfliktų, žmonės gyveno laimingai ir šalis suklestėjo. Dešimtojo Šangų dinastijos imperatoriaus valdymo metais sąlygos pradėjo keistis, didėjo nesanaika tarp pačių Šangų dinastijos šeimos narių bei pradėjo kilti problemų socialiniuose sluoksniuose. Paskutiniaisiais...

Daugiau

Imperatorė Cisi

Parašė Viktorija Norgėlaitė - 2016-05-20 - Kinija ir Taivanas

Imperatorė  Cisi (慈禧太后 Cixi taihou) – Čingų (清朝 Qing chao) dinastijos paskutinė našlė – imperatorė, imperatoriaus Sianfengo (咸豐帝 Xianfeng-di) žmona, imperatoriaus Zaičuno (Tongdži) (同治帝 Tongzhi-di) motina ir regentė, imperatoriaus Guangsiu (光绪帝 Guangxu Di) įmotė ir viena galingiausių moterų Kinijos istorijoje (Encyclopædia Britannica, 2016). Jaunystė Cisi gimė Kinijoje, Šiaurės Rytų Kinijos teritorijoje, šeimoje kilusioje iš Mandžiūrijos (满族 Man Zu) 1835 m. lapkričio 29 d. (Sit, 2001). Gimusi paprasto valdininko šeimoje ir sulaukusi aštuonerių metų 1843 m. spalio 7 d. Cisi kartu su savo šeima išvyko gyventi į Pekiną. 1849 m. būdama keturiolikos tapo viena iš 60 nominančių tapti imperatoriškąja sugulove Uždraustajame mieste (紫禁城 Zijin Cheng). Po dviejų metų tuometinė našlė-imperatorė  paskyrė Cisi būti viena iš  imperatoriaus Sianfengo imperatoriškųjų sugulovių (Sit, 2001). Tuo metu Cisi užėmė neaukštas pareigas Uždraustajame mieste, jos gyvybė visiškai priklausė nuo imperatoriaus (Wu, 2015). Tai pasikeitė 1856 m. jai pagimdžius vienintelį...

Daugiau