Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Pretai

Parašė Milda Petrikaitė - 2016-05-15 - Japonija, Kinija ir Taivanas, Pietų ir Šiaurės Korėja

Pretas, arba alkanas demonas (kin. 饿鬼 Èguǐ) – tai antgamtinė būtybė, kuri yra aprašyta budistų, induistų bei Džainizmo tekstuose, laikoma pomirtinio gyvenimo vaiduokliu (Kaza 2011, 51). Remiantis budistų kanonu, tai yra viena iš šešių egzistavimo sferų. Kinai pretą labiau linkę sieti su vaiduokliais, o budizme ši būtybė gali būti siejama ir su vampyrais. Pagal tradicinį kinų tikėjimą, yra manoma, kad žmonės kai miršta tampa vaiduokliais. Todėl ši būtybė yra laikoma žmogaus dvasia, kaip neigiamas karmos  rezultatas. Žmogaus,  kurio gyvenimas kadaise buvo paremtas godumo, gobšumo ir pavydu kitiems. Todėl atgimusi būtybė bando išvengti kančių ieškodama pasitenkinimo sukeldama skausmą kitiems (Bing 1994, 130). Pretas ypač emocionalus, nuolat lydimas įniršio ir noro kankinti kitus dėl savo pačio neįvykdomų troškimų, kurių jis pats niekaip negali patenkinti. Todėl dažnai yra vadinamas „Alkanuoju vaiduokliu“ (Li 2005, 53). Ši būtybė pasmerkta gyventi niūriose vietose, dažnai slėniuose. Jo...

Daugiau

Avalokitešvara

Parašė Kamilė Nalivaikaitė - 2016-05-15 - Japonija, Kinija ir Taivanas, Pietų ir Šiaurės Korėja, Vietnamas

Avalokitešvara (skr. अवलोकितेश्वर, liet. „Stebintis viešpats“) – budistinė dievybė, atjautos idealą įkūnijanti Bodhisatva (budizmo koncepcija, žmogus, atsisakęs nirvanos ir pasirinkęs savo išmintimi padėti kitiems pasiekti nušvitimą), dar kitaip vadinama dangiškuoju Buda. Avalokitešvaros kultas kilo Indijoje, kuomet kinų piligrimai aprašė jo garbinimą Indijoje V-VII a. Vėliau paplito Kinijoje, Tibete bei tarp teravados budistų Šri Lankoje, Mianmare, Kambodžoje. Kinijoje ji vadinama Guanyin (kin. 觀音 guānyīn), Japonijoje – Kannon (jap. 観音), Korėjoje – Gwaneum (kor. 관음), Tibete – Čenrezig (tib. སྤྱན་རས་གཟིགས), o vietnamietiškai – kaip Quan Am. Vaizdavimas Avalokitešvara apsireiškia įvairiomis formomis ir pavidalais. Dažniausiai pasitaikantis vaizdavimo būdas – baltos spalvos dievybė su 4 arba su 1000 rankų, kurių kiekvienos delną puošia akis. Didelis akių skaičius simbolizuoja gebėjimą vienu metu pamatyti žmonių kančias, o didelė rankų gausa – galią padėti tiems, kurie kreipiasi pagalbos. Ji gali būti vaizduojama tiek vyriškos, tiek moteriškos...

Daugiau

Čusoko šventė

Parašė Giedrė - 2016-05-09 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Čusokas (추석 Chuseok) arba kitaip –  Hangavi (한가위 Hangawi) – yra rudens derliaus nuėmimo šventė ir vienos svarbiausių nacionalinių atostogų Pietų Korėjoje. Tai trijų dienų ilgio atostogos, kurių metu yra grįžtama į gimtines pagerbti protėvius ir pabūti su šeima. Čusokas švenčiamas 15-tą aštunto Mėnulio kalendoriaus mėnesio dieną. Istorija Čusokas yra viena seniausių švenčių istorijoje. Manoma, kad ji atsirado maždaug prieš 2000 m. (Neff, 2011). Remiantis Trijų Karalysčių istorija (삼국 사기, 三國史記 Samguk-sagi), ši šventė buvo pradėta švęsti egzistuojant antikinei Šilos (신라 Silla) karalystei, valdant trečiajam karaliui Juri (유리 Yuri). Atsiradimo priežastis yra susijusi su šamanizmu. Senovės korėjiečiai mėgo pilnus mėnulius todėl tokiomis naktimis jie keldavo festivalius, kurių metu būdavo rengiami šamanistiniai ritualai, susiję su derliaus nuėmimo mėnuliu, kuris buvo didžiausias ir ryškiausias mėnulis metuose. Todėl, daugelis mokslininkų mano, kad šie ritualai yra Čusoko, kurio metu būna pilnas ryškus mėnulis, pradžia...

Daugiau

Gjongdžiu

Parašė Ugnė Nausėdaitė - 2016-05-07 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Gjongdžiu (경주 gyeongju-si) – miestas Pietų Korėjoje, Šiaurės Gjongsango (경상 gyeongsangbuk-do) provincijoje Pietų Korėjoje. Tai buvusi Šilos (신라 silla) karalystės (57 m. pr. Kr.–935 m. p. Kr.) sostinė, senovėje vadinta Soraboliu (서라벌 seorabeol), žodžiu, kuris korėjiečių kalba reiškia „sostinė“ (Britannica, 2015). Miesto raida ir istorija Ankstyvoji miesto istorija ir yra glaudžiai susijusi su Šilos karalystės istorija. Ankstyvuosiuose korėjietiškuose rašytiniuose šaltiniuose, kurie greičiausiai rėmėsi Šilos karalystės dinastijos kronikomis, Gjongdžiu, tuo metu vadintas Saroguku (사로국 saro-guk), buvo įkurtas 57 m. pr. Kr., kai susijungė šeši maži kaimeliai tuometinėje Gjongdžiu teritorijoje. Vėliau, po Trijų Karalysčių laikotarpio (57 m. pr. Kr.-668 m. po Kr.), maždaug VII a. vid., Gjongdžiu tapo Korėjos politinio ir kultūrinio gyvenimo centru. Mieste stovėjo Šilos teismas, taip pat čia gyveno dauguma karalystės elito. Gjongdžiu klestėjimas tapo legenda, ir pasakojimai apie miestą nukeliavo iki tokių tolimų kraštų kaip Egiptas. Tačiau vėlesniais amžiais Gjongdžiu...

Daugiau

Guangdžu sukilimas

Parašė Gintarė Žičevičiūtė - 2016-05-07 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Guangdžiu sukilimas (광주 민중 항쟁 Gwangju minjung hangjeng), arba Guangdžiu demokratinis judėjimas (광주 민주화 운동 Gwangju minjunghwa undong) – 1980 m. gegužės 18-27 dienomis Pietų Korėjos Guangdžiu mieste vykęs gyventojų sukilimas, nukreiptas prieš tuometinio Pietų Korėjos prezidento Džion Duhuano (전두환 Jeon Duhwan) įvykdytą karinį perversmą ir valdžios užėmimą. Oficialiais duomenimis, susirėmimų tarp civilių ir armijos metu žuvo apie du šimtus žmonių, dar maždaug tūkstantis buvo sužeista (BBC, 2000). Džion Duhuano valdymo metu incidentas visuomenei buvo pristatytas kaip komunistų ir jų šalininkų maištas, tačiau šalyje atkūrus demokratiją, Kvangdžu įvykiai buvo pripažinti kova prieš karinę autokratiją ir neteisėtą žodžio laisvės suvaržymą (Szczepanski, 2008). Priežastys 1979 m. spalio 26 d. buvo nužudytas Pietų Korėjos diktatorius Pak Džionghui (박정희 Pak Jeonghui), ir valdžią perėmė tuometinis Centrinės žvalgybos vadas Če Gjuha (최규하 Choe Gyu-ha). Kitą dieną po jo atėjimo į valdžią keliuose šalies regionuose buvo įvesta...

Daugiau

Kovo 1-osios judėjimas

Parašė Ieva Kučinskaitė - 2016-05-05 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Kovo 1-osios judėjimas (dar vadinamas Samil judėjimu už nepriklausomybę) – tai 1919 m. kovo 1 d. Korėjos sostinėje Seule prasidėjęs ir po visą šalį išplitęs bei du mėnesius trukęs judėjimas už Korėjos nepriklausomybę nuo Japonijos (The Association of Korean History Teachers 2010, p. 241). Nors šis judėjimas nepasiekė savo pagrindinio tikslo – Korėjos nepriklausomybės, bet sugebėjo suvienyti korėjiečius ir privertė kolonistų vyriausybę sušvelninti savo politiką pusiasalyje. Istorija 1910 m. Korėją aneksavo Japonija. Okupantai savo nuožiūra pertvarkė daugumą finansinių, mokslo bei valstybinių institucijų Korėjoje, įvedė autoritarinį režimą, kurio pagrindu buvo organizuojamos masinės mobilizavimo kampanijos ir priverstinė žmonių asimiliacija (Seth 2011, p. 265). Uždraudus spaudą buvo atimta raiškos laisvė (tiek individuali, tiek ir kolektyvinė), panaikinta teisė į žemės nuosavybę, o tai korėjiečius privedė prie greitos ekonominės bei socialinės krizės (Sohn, Kim, Hong 1970, p. 259).  Taip pat okupantų valdžia, pirmąjį valdymo Korėjoje...

Daugiau

Admirolas I Sunšinas

Parašė Edvardas Landžius - 2016-05-05 - Pietų ir Šiaurės Korėja

ANKSTYVASIS GYVENIMAS I Sunšinas (이순신 Yi Sunsin) gimė 1545 m. balandžio 28 d., dabartiniame Seulo mieste, mirė 1598 m. gruodžio 16 d. Jis buvo trečiasis vaikas šeimoje. Nors ir būdami kilmingos šeimos atstovais, I Sunšino tėvai gyveno skurde. Karaliaus Džungdžongo ( 중종 Jungjong) valdymo laikotarpiu šeimos senelis buvo patekęs į politinį valymą, todėl Sunšino tėvas niekada nesiekė valstybės tarnautojo darbo. Šeimos ekonominei situacijai dar labiau pablogėjus, jiems teko keltis į Ansano miestą (안산시 Ansansi) ir apsigyventi pas motinos tėvus. Sulaukęs 21 metų Sunšinas vedė moterį iš kaimyninio miesto ir susilaukė trijų sūnų ir dukters. Kaip ir bet kuris kitas aristokratiškos šeimos atstovas, Sunšinas nuo mažų dienų studijavo klasikinius Konfucijaus kūrinius. Sulaukęs 22 metų jis ėmė mokytis karo meno, kuris tuometinėje visuomenėje nebuvo taip gerai vertinamas kaip literatūrinis išsilavinimas. Visgi Sunšinas, sekdamas savo įsitikinimais, neišsižadėjo pasirinkto kelio. Vėliau atrastas dienoraštis ne tik...

Daugiau

Tradiciniai Korėjos šokiai

Parašė Monika Lisauskaitė - 2015-06-03 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Tradiciniai Korėjos šokiai (전통무용, chondong muyong) turi itin glaudų ryšį su žemės ūkio ciklu ir manoma, jog yra išsivystę iš šamanizmo ritualų. Nuo vakarietiškų šokių korėjietiškieji skiriasi bent jau tuo, kad jose nėra konkrečios choreografijos. Tradiciniai Korėjietiški šokiai turi būti spontaniški ir improvizuojami. Šie šokiai skirti ne istorijai pasakoti, bet išreikšti vidiniam (hung) ir dvasiniam (mot) džiaugsmui, įkvėpimui. Kad pasiektų tiek dvasinį, tiek vidinį įkvėpimą, šokėjai turi labiau pasikliauti savo asmeniniais talentais, nei sukurtomis šokių technikomis. Tradiciniuose Korėjiečių šokiuose, rankos ir viršutinė kūno dalis atlieka tokią pat svarbią dalį kaip ir kojos. Visas kūnas paprastai yra slepiamas didelės apimties suknelės su pilnavidurėmis rankovėmis tam, kad būtų galima pavaizduoti gėles ir paukščius ir taip perteikti aplinkinių kultūrų įtaką, kuri yra pakeičiama tendencija ir rafinuotumu. Korėjietiškojo šokio atlikėjas niekada nėra ramus, šokio metu kažkurį kūno dalis visuomet juda ir auditorijai tai...

Daugiau

Džedžiu sala

Parašė Monika Šalnytė - 2015-06-03 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Džedžiu sala (kor. 제주도, jeju-do) yra vulkaninės kilmės, didžiausia sala Pietų Korėjoje, esanti pietuose nuo Korėjos pusiasalio. Jos ilgis nuo pietų iki šiaurės siekia 70 kilometrų, plotis apie 30-35 kilometrus. Visas plotas – 1814 km2. Sala turi du pagrindinius miestus ir 556 natūralias gyvenvietes ir kaimus. Gyventojų skaičius – apie 604 800. Klimatas. Dėl savo geografinės padėties kaip vieniša sala toli jūroje, Džedžiu būdingos trumpos žiemos ir ilgos vasaros. Kasmetinis temperatūros vidurkis yra 15.5 °C; karščiausio mėnesio – rugpjūčio, temperatūros vidurkis yra 26.5 °C, o šalčiausio – Sausio, vidurkis yra 5.6 °C. (Woo, Sohn, Ahn, Yoon, Spate 2013, p.3) Lankomiausios vietos Hallasan (kor. 한라산, hallasan) yra aukščiausias kalnas Pietų Korėjoje, siekiantis 1950 metrų virš jūros lygio. Šiam kalnui būdingas vulkaninis kraštovaizdis, kuriame matyti kalno viršūnėje esantis kraterio ežeras, akmeniniai klifai ir apie 40 vulkaninių pluoštų. Hallasan nuo 1970 metų...

Daugiau

Jutnoris

Parašė Monika Germanavičiūtė - 2015-06-03 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Jutnoris (kor. 윷놀이 Yutnori, liet. „žaidimas Yut lazdelėmis“) – tradicinis Korėjos stalo žaidimas, žaidžiamas Korėjos Naujųjų metų Solal (kor. 설날) pirmąją dieną bei per Pirmosios Pilnaties šventę (kor. 정월대보름, Jeongwol Daeboreum), kartu su šeimos nariais ar draugais. Senaisiais laikas, jutnoris nebuvo laikomas tiesiog žaidimu, tai buvo būdas išpranašauti ateinančių metų derlių ir ar bus sėkmingi metai. Jutnoris suburia šeimą ir draugus kartu smagiai praleisti laiką ir pamiršti visus sunkumus bei rūpesčius, tuo pačiu žaisdami jie linki vieni kitiems sėkmingų metų. Žaidimą gali žaisti įvairaus amžiaus, lyties ar socialinio statuso žmonės, jam nereikia ypatingo pasiruošimo ar sugebėjimų. Istorija. Manoma, kad jutnoris atsirado dar prieš Trijų Karalysčių (Bekdže, Goguryio, Šila) periodą (58 – 668 m.pr.Kr.). Nėra žinoma tikslios žaidimo kilmės vietos, tačiau, anot istoriko Šin Če-ho (kor. 신채호, 1880-1936 m.), jis galėjo susiformuoti senovės Bujo karalystyje (?-494 m.). Įdomu tai, kad yutnori...

Daugiau
Rodomas puslapis 4 iš 7« Pirmas...23456...Paskutinis »