Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Gumiho

Parašė Laima Balčytytė - 2015-05-14 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Gumiho (구미호) yra Korėjos mitologinė būtybė, kurios pavadinimas išvertus pažodžiui reiškia „devynuodegė lapė“. Gumiho yra dažna veikėja įvairiuose Korėjos mituose ir pasakose. Ji turi daug panašumų su Kinijos ir Japonijos mitologinėmis būtybėmis – Dziuveihu (Jiuweihu) ir Kitsune, tačiau Gumiho nuo jų skiriasi tuo, kad beveik visada vaizduojama neigiamai. Istorija ir Gumiho savybės  Patys seniausi Gumihomitai randami Kinijoje, tad manoma, kad ši mitologinė būtybė, kaip ir daugelis kitų kultūrinių reiškinių, į Korėją atkeliavo iš Kinijos. Gumiho paprastai yra lapė su devyniomis uodegomis, ji gali gyventi tūkstančius metų, taip patgali pasiversti žmogumi (dažniausiai mergina). Vis dėlto net ir pasivertusi žmogumi, Gumiho vis dar turi lapės savybių: „… Korėjoje Gumihovaizduojama kaip lapė, kuri yra tokia galinga, kad gali laisvai gyventi tarp žmonių (nors ji dažnai išsiduoda, nes nesugeba paslėpti savo uodegos)“ (Wallen 2006, p. 69). Mituose pasakojama, kad Gumiho siekia visam laikui pavirsti tikru žmogumi;...

Daugiau

Munšinas

Parašė Aida Galvelytė - 2015-05-14 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Munšinas (문신 Munshin) yra korėjiečių šamanizme egzistuojantis durų dievas. Nors labiausiai yra garbinamas Pietų Korėjos Džedžu saloje, ten jis vadinamas Mundžionu (문전 Munjeon), tačiau jis atlieka svarbų vaidmenį ir visoje šalyje. Munšinas gali būti kategorizuojamas kaip kosminė dievybė, vietinis dievas, namų saugotojas ar žmogus-dievas. Pirmą kartą Munšinas kaip dievybė buvo paminėtas Korėjos istorijos analuose Samguk Jusa (삼국유사 Samguk Yusa) kitu vardu – Čiojongas (처용 Cheoyong). Čiojongas buvo pietų jūros drakono sūnus, kuris buvo garbinamas kaip durų dievas. Tačiau yra daug spėliojimų kas iš tikrųjų buvo Čiojongas. Tai galėjo būti ir dievas-drakonas, ir šamanas, ir pasiturinčios šeimos sūnus. (Encyclopedia of Korean Folk Literature, 2014, p. 105-106). Mitas Namų saugotojų mitai Pietų Korėjoje vadinami gašinų (가신 gashin) mitais. Gašinai – daugybė dievybių, kurios, tikima, apsaugo įvairias namo dalis (pvz., įėjimą ar virtuvę). Gašinų garbinimas yra korėjiečių šamanizmo centras. Šie mitai pasakoja...

Daugiau

Dangunas

Parašė Agnė Čivilytė - 2015-05-07 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Dangunas (단군 Dangun), arba Dangunas Vanggomas (단군왕검 Dangun Wanggeom), Pietų Korėjoje dar kartais vadinamas Seneliu Dangunu (단군할아버지 Dangun harabeoji). Jis laikomas pirmosios Korėjos karalystės Godžiosono (고조선 Gojoseon) (įkurta 2333 m. pr. m. e.) įkūrėju, valdovu ir pirmuoju korėjiečiu. Pietų ir Šiaurės Korėjos gyventojai spalio 3 d. švenčia nacionalinę įkūrimo dieną (개천절 Gaecheonjeol), kurią sieja su Godžiosono įkūrimu. Danguno mito įrašai Mitą apie Danguną galima rasti keturiose pagrindinėse knygose. Viena iš jų parašyta Gorio (고려 Goryeo) laikotarpiu „Trijų karalysčių istoriniai įvykiai, legendos ir pasakos“ (삼국유사 Samguk Yusa), joje pirmą kartą paminėtas Danguno mitas. Antroji istorinių įvykių publikacija yra „Imperatorių ir karalių dainos“ (제왕운기 Jewang Ungi), joje esantis mitas apie Danguną šiek tiek skiriasi nuo pirmosios. Trečioji knyga „Karaliaus Sedžiongo analų traktatas apie geografiją“ (세종실록치리지 Sejongsillokchiriji) buvo parašyta 1431 m. valdant karaliui Sedžiongui. Trečiajame leidinyje pateiktas Danguno mitas yra artimesnis antrajai knygai. Ketvirtoji knyga „Išsamus Rytų karalystės aprašymas“ (동국통감 Dongguk Tonggam) parašyta karaliaus...

Daugiau

Konfucianizmas Korėjoje

Parašė Monika Juršaitė - 2015-04-16 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Konfucianizmas, kaip viena pagrindinių valstybės filosofijų Korėjoje, nuolat daro įtaką Korėjos visuomenės ir kultūros vystymuisi, šeimos santykiams bei visuomenės susisluoksniavimui. Konfucianizmo vertybės, tokios kaip pagarba vyresniajam, ištikimybė viršesniam, harmoningi santykiai bei vaikų pagarba tėvams yra pagrindinės vertybės, kurios ypatingai paveikė tarpasmeninius santykius bei darbo kultūrą (Sleziak 2013, p. 1-2). Istorija Konfucianizmas susiformavo kaip senovės Kinijos asmenybės Konfucijaus (originalus vardas Kong Čiu, 孔丘 Kǒng Qiū) (551-479 m. pr. Kr.) mokymų visuma. Jo mokymai kartais vadinami religiniais, o dažniausiai – nereligine filosofija. Geriausia juos būtų galima vadinti „šio pasaulio“ religija. Skirtingai nuo budizmo, kuris gali būti vadinamas „kito pasaulio“ – besidomintis kitu gyvenimu – konfucianizmui rūpi šis gyvenimas bei šis pasaulis. Konfucianizmas, kurį Konfucijus mokė bei tas, kuris buvo pritaikytas Korėjoje, buvo šiek tiek skirtingi. Laikotarpiu po Konfucijaus laikų, filosofija tapo sudėtingesnė, nors ji niekada per daug nenutolo nuo tikrųjų šaknų....

Daugiau

Ankstyvasis Džiosono laikotarpis (1392–1592 m.)

Parašė Agnė Čivilytė - 2014-05-07 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Džiosono dinastija (조선 Joseon) yra Korėjos dinastija, kurią 1392 m. įkūrė karvedys Yi Seong Gye (이성계). Ankstyvasis jos laikotarpis tęsėsi iki pirmųjų japonų bei mandžiūrų invazijų, kurios vyko 1592 m. (Tudor 2012, p. 22). Ankstyvajame Džosone buvo įtvirtintas neokonfucianizmas, priimta Kinijos kultūra, klestėjo Korėjos menai, literatūra, technologijos, mokslas. Džosono laikotarpis padarė didelę įtaką šiuolaikinei Pietų Korėjos raidai: etiketui, kultūrai, visuomenės suskirstymui ir dabartinei korėjiečių kalbai (Seth 2011, p. 127). Dinastijos įkūrimas Prieš įkuriant naują dinastiją Korėja buvo vadinama Gorjo (고려 Goryeo). Ją nuolatos puldinėjo mongolai ir vako piratai. 1370–1380 m. karvedžiui I Songgje (I Seong Gye) pavyko išvyti mongolus ir piratus iš Gorjo žemių. I Songgje tapo Gorjo ministru ir sudarė paliaubas su Kinijos Mingų dinastija (Tudor 2012, p. 22). 1388 m. I Songgje buvo įsakyta užpulti Mingų dinastiją, tačiau jis su savo pasekėjais užpuolė Gorjo valdovą ir nuvertė jį nuo sosto. 1392 m. I Songgje pasiskelbė karaliumi...

Daugiau

Hallyu

Parašė Toma Palavenytė - 2014-04-13 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Korėjos banga arba hallyu (korėjietiškai한류; skaitoma hallyu) yra naujažodis, apibūdinantis vis didėjančią Pietų Korėjos popkultūros paklausą nuo 1990-ųjų (Yu Kun Ha, 2008). Apie 1999 m. šį žodį pirmą sykį pavartojo Pekino žurnalistai, aprašydami Pietų Korėjos kultūros sklaidą Kinijoje, o patį fenomeną pavadino naujadaru hánliú (kin.  韓流). Hallyu susideda iš dviejų žodžių: han (kin. 韓; kor. 한), reiškiančio „Korėją“ arba „buvimą korėjiečiu“, ir lyu arba ryu (kin. 流; kor. 류), reiškiančio „bangą“ arba „judėjimą“. Abi dalys, sujungtos į bendrą sąvoką Hanryu arba Hallyu  (한류), reiškia „Korėjos banga“. Pagrindinės sudedamosios hallyu dalys: populiarioji muzika, dramos (angl. K-drama), korėjiečių kalba, technologijos ir animacija. „Korėjos banga jungia viską, kas yra korėjietiška, pradedant mada ir filmais, baigiant muzika ir virtuve“ (Nye, 2009). Stipriausiomis hallyu dalimis laikomos populiarioji muzika ir dramos. Pradžioje Korėjos banga apsiribojo korėjietiškomis dramomis, kurios buvo transliuojamos Rytų ir Vidurio Azijoje. Manoma,...

Daugiau

Karalius Sedžongas

Parašė Laima Balčytytė - 2014-04-13 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Karalius Sedžongas (세종대왕 Sejong Dae Wang) (1397–1450) buvo Korėjos karalius, valdęs Džosono dinastijos laikotarpiu. Jam gimusiam duotas Yi Do vardas, tačiau tapęs karaliumi buvo pavadintas Sedžongu. Jis vienintelis Korėjos karalius, kurį po mirties imta vadinti Didžiuoju. Sedžongas buvo ketvirtasis Džosono dinastijos karalius ir šalį valdė nuo 1418 iki 1450 m. Atėjimas į valdžią Prieš Sedžongui ateinant į sostą, 18 metų šalį valdė jo tėvas, karalius Tedžongas. Nors Sedžongas buvo tik trečias Tedžongo sūnus, tėvas perleido jam valdžią dar pats būdamas gyvas. Sedžongui tapus karaliumi, Tedžongas palaikė sūnų, valdydamas didžiules karines pajėgas – taip sustiprinta monarchija bei ekonomika, o karalius Sedžongas per savo 32 valdymo metus galėjo susikoncentruoti į konfucianizmo bei kultūros plėtrą (Han 2010, p. 37). Vidaus politika Karalius Sedžongas propagavo Konfucijaus tiesas ir savo valdymo metais sugebėjo jas stipriai iškelti bei įtvirtinti. Jis buvo tvirtai pasiryžęs pagerinti visuomenės...

Daugiau

Hangulis

Parašė Akvilė Baronaitė - 2014-04-13 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Hangulis (kor. 한글 Hangeul) – tai Pietų ir Šiaurės Korėjoje naudojama fonografinė-skiemeninė rašto sistema, kurią sudaro 24 ženklai. Šiaurės Korėjoje dažniausiai vadinama džosonguliu (kor. 조선글 Chosŏn’gŭl) arba uri kulča (kor. 우리글자 uri kŭlcha). Korėjiečiams, ypač Pietų Korėjoje, hangulis turi didelę kultūrinę reikšmę. Tai – tautos ir nacionalinės kultūros simbolis. Kiekvienais metais švenčiama Hangulio diena, o jo kūrėjas karalius Sedžongas (kor. 세종대왕 Sejong Daewang) iki šių dienų labai gerbiamas. Jo atvaizdą galima išvysti ant banknotų ir oficialių antspaudų, įvairios institucijos, bendruomenės ir gatvės yra pavadintos jo vardu (Lee, Ramsey 2000, p. 2). Per pastaruosius penkis šimtmečius hangulis turėjo įvairių pavadinimų, pats žodis hangulis pradėtas vartoti palyginti neseniai – 1912 m. Han (한)– tai senovinis korėjietiškas žodis, reiškiantis „puikus, didis“; gul (글) reiškia „raštas“ (Lee, Ramsey 2000, p.13). Šiaurės Korėjoje žodis han dažnai siejamas su Pietų Korėja, todėl dėl nacionalistinių priežasčių...

Daugiau

Korėjos šamanizmas

Parašė Ina Lauraitytė - 2014-04-13 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Šamanizmas – tai tikėjimas, kad kiekvienas gamtos pasaulio objektas turi savo dvasią (Suh 2004, p. 333). Kai kurie mokslininkai apibrėžia šamanizmą iš esmės siedami jį su folkloru, kiti, pabrėždami kultūros normas, socialinę struktūrą, dvasinį etosą, bei maginį-religinį tos kultūros kontekstą. Šamanizmas yra laikomas glaudžiai susijusiu su jį atliekančio šamano dvasiniu patirimu. Tikima, kad šamanai geba susisiekti su dievybėmis ir numatyti jų pageidavimus. Šių gebėjimų dėka jie gali pranašauti ateitį ir pasitarnauti žmonėms (Yoon 1996, p. 188). Tipologija Šiais laikais Korėjos šamanizmas beveik išimtiniais atvejais tapatinamas su tokiais terminais kaip mudang (무당), reiškiančiu moteriškosios lyties šamanę, ir baksu (박수), reiškiančiu vyriškosios lyties šamaną. Tačiau baksu atliekamas vaidmuo Korėjos religijoje yra nereikšmingas, tad Korėjos šamanizmas iš esmės yra laikomas mudang kultu. Yra dvi termino mudang atsiradimo teorijos. Pagal vieną iš jų, terminas yra kildinamas iš kinų kalbos. Kadangi praeityje Korėja naudodavo kinišką rašto sistemą, manoma,...

Daugiau

Pansoris

Parašė Gerda Baltrušaitytė - 2014-04-02 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Pansoris (kor. 판소리) yra korėjietiškos muzikos žanras arba solo opera, kurioje šoka, dainuoja ir pasakoja vienas dainininkas sori-ggun (kor. 소리꾼). Šiam dainininkui akompanuoja būgnininkas gosu (kor. 고수). Taip pat didelę reikšmę turi ir trečiasis pansorio elementas – publika. Pasirodymo metu žiūrovai gali ne tik mėgautis muzika, bet ir atlikti tam tikrą vaidmenį. Klausydamiesi pansorio, žiūrovai savanoriškai palaiko atlikėją: šaukia eolssigu (kor. 얼씨구) arba jotta (kor. 좋다), todėl pasirodymas tampa dar malonesnis ne tik žiūrovams, bet ir atlikėjams (21 Icons of Korean culture, p. 255). Pansorio pavadinimas yra dviejų žodžių junginys: pan (kor. 판), reiškiantis „vieta, kurioje susirenka žmonės“, ir sori (kor. 소리), kurio reikšmė – „garsas“. Taigi pansoris iš esmės reiškia „tradicinė daina, atliekama didelei auditorijai“. Kilmė. Šio muzikos žanro pradžia nėra tiksliai žinoma; manoma, kad pansoris atsirado XVIII a. vid. (vėlyvojoje Josenono eroje), kai pannoreum (kor. 판놀, „liaudies pramogos“) buvo sujungtas su kaimo egzorcizmo ritualais ir taip sukurta nauja meno forma (Exploring Korean History through World Heritage, p. 155). Kad pansoris išliktų kaip meno forma, jis nemažai transformuotas....

Daugiau
Rodomas puslapis 8 iš 9« Pirmas...56789