Cukumogamis

Šinto (jap. 神道, Shintō) religijoje tikima, kad Cukumogamiai (jap. 付喪神 arba 九十九神, Tsukumogami) yra namų įrankiai, muzikos instrumentai ir kiti žmogaus pagaminti daiktai, kurie pavirto į jokajus (jap. 妖怪, Yōkai). Muromači laikotarpio (jap. 室町時代, Muromachi jidai) otogidzoši (jap. 御伽草子, Otogizōshi) pasakose teigiama, kad jei objektas išlieka šimtą metų, jis transformuojasi, įgauna dvasią (jap. 聖霊, Seirei). Nuo Muromači laikotarpio, o gal net ir anksčiau, buvo tikėta, jog objektai, kurie nėra naudojami su pagarba ar kurie yra netinkamai išmesti iš namų, gali atgyti, įgauti sielą ir siekti susidoroti su žmonėmis, kurie netinkamai elgėsi su jais (Foster 2015).

Profesorius Michaelis Dilanas Fosteris pastebėjo, jog daugelyje istorijų apie jokajus, skaičius 100 vaidina svarbų vaidmenį. Japonų folklore sakoma, jog ilgai egzistuojantys daiktai, gyvi padarai ar net žmonės gali transformuotis ir pavirsti į kitą būtybę. Pavyzdžiui, tanukis (jap. 狸, Tanuki) gali įgauti magiškų galių, sena katė gali pavirsti į bakeneko (jap. 化け猫, Bakeneko), žmogus į oni (jap. 鬼, Oni), o daiktai gali tapti jokajais. Šintoizmo religijoje tikima, jog transformacijos tikslas yra tapti demonu, tačiau cukumogamiai, yra užstrigę šiame metamorfozės procese – jie nėra tapę tikrais demonais, bet taip pat nėra tik paprasti daiktai (Reider 2016). Pats Tsukumogamių pavadinimas kandžių (jap. 漢字, Kanji) formoje  (jap. 九十九, Tsukumo) reiškia skaičių 99, kuris leidžia suprasti, jog cukumogamiai nėra pasiekę savo galutinės metamorfozės fazės.

Populiarūs cukumogamiai

Kasa obake (jap. 傘お化け, Kasa – Obake) tai japoniškas skėtis pavirtęs į jojakų. Ši būtybė taip pat vadinama tokiais vardais kaip Kasa – Bake (jap. 傘化け, Kasa – Bake), Karakasa – Obake (jap. 唐傘お化け, Karakasa – Obake), ir Karakasa – Kodzo (jap. 唐傘小僧, Karakasa – Kozō). Šis jojakus vaizduojamas kaip suplyšęs japoniškas skėtis su viena akimi, išsikišusiu dideliu liežuviu ir viena koja. Šis cukumogamis lyginant su kitais jokajais nėra bauginantis. Dažniausiai kasa obake mėgsta išgasdinti kitus žmones prisliūkindamas prie jų ir aplaižydamas juos savo dideliu, riebalais dengtu liežuviu.

Narigama (jap. 鳴釜, Narigama) – skambantis arba verkiantis katilas, kuris gyvena virtuvėje. Tai geležinis katilas, kuris buvo naudojamas gaminti maistui. Narigama turi didelį kūną, kuris yra padengtas tamsiais plaukais. Būtybės galva yra pats apverstas katilas, iš kurio šonų plūsta liepsnos. Nedaug yra žinoma apie Norigamos elgseną, bet tikima, kad šis jokajus turi nuostabų talentą – nuspėti ateitį. Užvirus vandeniui katile, Narigama pradeda skleisti garsus arba staugti kaip gyvūnas. Pagal skleidžiamus garsus galima nuspėti koks bus oras ateityje, o onmjodži (jap. 陰陽師, Onmyōji) – dvasinių galių turintys žmonės ir šventikai, su norigamos pagalba gali išpranašauti ateitį.

Bjobu nodzoki (jap. 屛風闚, Byōbu nozoki) yra popierinės sulankstomos širmos bjobu (jap. 屏風, byōbu) dvasia, kuri naktimis paslapčia stebi žmones. Šis jokajus yra labai aukštas, todėl gali stebėti žmonių veiksmus iš viršaus. Jo kūnas lieknas, plaukai bei dantys – juodi. Kaip ir buvo minėta, šis jokajus mėgsta stebėti miegančius žmones, tačiau ypatingą dėmesį rodo tiems, kurie užsiima intymia veikla lovoje.

Bakedzori (jap. 化け草履, Bakezōri) – tai tradicinės japoniškos šiaudinės šlepetės, su kuriomis buvo netinkamai elgiamasi. Šie cukumogamiai vaizduojami turintys rankas ir kojas bei vieną didelę akį centre.  Šios būtybės mėgsta krėsti išdaigas žmonėms, skleisti įvairius garsus ir lakstyti po namus.

Šami čioro (jap. 三味長老, Shami chōrō) – šiamisenas (jap. 三味線, Shamisen) arba samisenas (jap. 三味線, Samisen) yra tradicinis trijų stygų japoniškas muzikinis instrumentas, kuris buvo pamirštas ir kuris laikui bėgant tapo jokajumi. Šiam jokajui trūksta mobilumo, tai yra jis negali pajudėti iš vietos, todėl liūdėdamas guli ten, kur ir buvo paliktas savo šeimininko.

Naudota literatūra

1. Foster, M., D., 2009. Pandemonium and Parade: Japanese Monsters and the Culture of Yokai. Berklis: University of California Press.
2. Foster, M., D., 2015. The Book of Yokai – Mysterious Creatures of Japanese Folklore. Berklis: University of California Press.
3. Reinder, N., 2016. „The Record of Tool Specters“ in Seven Demon Stories from Medieval Japan. Koloradas: University Press of Colorado. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019m. balandžio 27 d.].
4. Meyer, M., 2019. Bakezōri. Yokai.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019m. balandžio 27 d.].
5. Meyer, M., 2019. Byōbu nozoki. Yokai.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019m. balandžio 27 d.].
6. Meyer, M., 2019. Karakasa kozō. Yokai.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019m. balandžio 27 d.].
7. Meyer, M., 2019. Narigama. Yokai.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019m. balandžio 27 d.].
8. Meyer, M., 2019. Shami chōrō. Yokai.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019m. balandžio 27 d.].

Redagavo Andrius Bimbiras