Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Nurarihionas

Nurarihionas

Nurarihionas (jap. 滑瓢 / ぬらりひょん Nurarihyon) yra Japonijos mitologinė būtybė, kuri vasaros naktį, kartą per metus veda 100 demonų paradą (jap. 百鬼夜行, Hyakki Yakō) Japonijos gatvėmis.

Kilmė

Nurarihiono kilmės vieta nėra tiksliai žinoma. Manoma, kad pirmą kartą jokajus su tokiu  vardu buvo minimas Vakajamos prefektūroje, tačiau tai pat toks jokajaus pavadinimas galėjo  kilti iš  Okajamos prefektūros. Okajamos prefektūroje buvo pasakojamos legendos apie į umibodzu panašų jokajų, kurio galva išnirdavo į vandens paviršių. Kai jūreiviai bandydavo ją pasiekti, galva tuoj pat išsprūsdavo (jap. nurari-to) ir dingdavo vandenyje, o po to vėl išlįsdavo (hyon) po kelių sekundžių. Todėl manoma, kad Nurarihiono vardas atsirado kaip onomatopėja šitam dingimo ir išlindimo veiksmui.

Pirmosios Nurarihiono vizualizacijos buvo 1737 m. Savakio Sūšio (Sawaki Sūshi)  iliustracijų rinkinyje „Šimto demonų iliustracijų knyga“ (jap. 百怪図巻 Hyakkai-Zukan) ir 1776 m. Torijamos Sekieno knygoje „Iliustruotas 100 demonų paradas“. Šiose iliustracijose jis vaizduojamas kaip senyvo amžiaus pailgos galvos, garbingo amžiaus žmogus su vienuolio drabužiais (Foster 2015). Vėlyvajame Šiovos laikotarpyje Nurarihionui priskirtas ir 100 demonų parado vado vaidmuo, nors ankstyvuosiuose šaltiniuose jis iš viso net nėra vaizduojamas 100 demonų parade (Jim 2015).

Bruožai

Nurarihionas dažniausiai vaizduojamas kaip senyvo amžiaus žmogus apsirengęs vienuolio drabužiais. „Labiausiai užimtą diena, net kai nėra laiko pagalvoti apie save, Nurarihionas įslenka į žmonių namus, prisėda arbatos puodeliui ir elgiasi tarsi namų šeimininkas. Žmonės pamatę, kaip neišsiskiriamai jis vadovauja aplinkiniam, pamano, kad jis tikrai yra namų šeimininkas“ (Davisson 2014). Jis dažnai valgo saldumynus tuose namuose, rūko tabaką. Namo gyventojai elgiasi su juo kaip su didžiausiu svečiu, ar net pačiu namų šeimininku. Tik jam išslinkus iš tų namų, jų gyventojai suprasdavo, kad buvo apgauti. Nurarihionas pasireiškė kaip jokajus, kuris be jokios priežasties ar pagrindo rodydavo savo svarbą (ang. authority). Kaip 100  demonų parado vadas, jis vaizduojamas labai galingas. Visi jokajai jį gerbia ir jo klauso.

Šimto demonų paradas

Vieną kartą per metus, vasaros naktį (kai kurie šaltiniai teigia, kad lietingą diena) vyksta šimto demonų paradas. Jį veda Nurarihionas, Otorošis ir Nedzučis ir sakoma, kad jeigu paprastas mirtingasis pamato šį paradą ar kerta jo kelią, jis būna užmušamas arba nunešamas į dvasių pasaulį (ang. spirited away). Žmonės turėdavo eiti pas magą (jap. onmyoji), kuris duodavo specialius talismanus, kad žmogus galėtu praeiti pro demonų paradą nenukentėjęs (Nurarihyon).

Dabartinėse medijose

Nurarihionas dėl savo sugebėjimo visur įsmukti ir išsmukti nepastebėtas rodomas kaip blogas personažas, kuris atsakingas už begalę blogų darbų. Midzuki mangoje ir Kintaro animaciniame filmuke jis vaizduojamas kaip antagonistas. Tačiau šis įvaizdis pradėjo kisti nuo 2008 m., kai buvo išleista manga „Nurarihyon no mago“ ir pagal ją padarytas animė, kuris sulaukė didelio žiūrovu dėmesio. Šiame animė Nurarihionas rodomas, kaip šalutinis veikėjas, tačiau rodomi geri jo bruožai bei jo praeitis, kuri priverčia pamėgti šį jokaju (Zilia 2010)

Literatūra ir šaltiniai

  1. Davisson, Z. (2014), Nurarihyon – The Slippery Gourd.  Prieiga per internetą: <https://hyakumonogatari.com/2014/11/17/nurarihyon-the-slippery-gourd/ >, [žiūrėta: 2017 Kovo 26].
  2. Foster, Michael Dylan. (2015), The Book of Yokai : Mysterious Creatures of Japanese Folklore, University of California Press.
  3. Zilia, P. (2010) Traditional Monster Imagery in Manga, Anime and Japanese Cinema,, BRILL. Nyderlandai.
  4. Zub, J. (2015), Wayward Vol. 1: String Theory, Image Comics, Berkeley.
  5. Nežinomas autorius. Nurarihyon.  Prieiga per internetą: < http://yokai.com/nurarihyon/ >, [žiūrėta: 2017 Kovo 26].
3 votes