Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Origamis

Origamis

Origamis (折り紙 origami) – japoniškas popieriaus lankstymo menas.

Istorija
Dėl origamio atsiradimo vis dar labai daug diskutuojama. Kitaip nei kitos meno formos, popierius labai greit suyra ir nėra jokių įrodymų, iš kur atsirado ir kaip vystėsi ši meno šaka.

Manoma, kad popierių 105 mūsų eros metais Kinijoje išrado Cai Lunas (蔡伦 Cai Lun). Tai reikštų, kad origamio meno istorija irgi prasidėjo Kinijoje, tačiau archeologiniai radiniai leidžia spėti, jog popierius galėjo būti išrastas daug anksčiau. Vadinasi, lankstymo menas taip pat teoriškai galėjo atsirasti anksčiau negu turima tą patvirtinančių konkrečių įrodymų.

Kinijoje išlikusių senovinių origamio, arba popieriaus lankstymo, pavyzdžių yra labai mažai. Seniausias lankstymo pavyzdys – juanbao (金元宝 jinyuanbao), kai popierius sulankstomas taip, kad atrodo tarsi aukso grynuoliai. Tokie popieriaus darbai sudeginami kaip aukos pagerbiant mirusiuosius. Nėra tikslių žinių, kada atsirado šis lankstymo būdas, tačiau jis egzistuoja ir dabar. Dar vienas lankstymo būdas Kinijoje  – „modulinis lankstymas“, kai smulkūs popieriaus gabalėliai sulankstomi į trikampius, o vėliau sujungiami į didesnius origamio dalių modelius.

6 a. budistų vienuoliai atvežė popierių į Korėją ir Japoniją. Japonijoje popierius tuo metu buvo labai brangus ir neprieinamas plačiajai visuomenei. Popieriaus lankstymas tapo viena iš meno formų, pavadinta origamiu. Popierius bei popieriaus lankstiniai buvo naudojami tik religiniams ritualams ir oficialioms ceremonijoms. Seniausias išlikęs dokumentas, įrodantis, kad Japonijoje atsirado origamis, trumpa poema, pavadinimu „Drugeliai Rose sapne yra origamiai“ (Rosei-ga yume-no cho-waorisue). Ją 1680 m. sukūrė Ihara Saikaku (井原西鶴 Ihara Saikaku).

Kai kurie seniausi popieriaus lankstymo pavydžiai yra šide (紙垂, 四手 shide) – zigzago formos popieriaus lankstiniai, naudojami apsivalymo apeigose. Šide galima pritvirtinti prie šimenavų (標縄, 注連縄, 七五三縄 shimenawa) – šiaudinių virvių, žyminčių šventas vietas. Taip pat jie buvo pririšami prie altorių, medinių lazdų ir apvalymo ritualams naudojamo įrankio gohei (御幣). Iš pradžių šide gaminti iš medžiagos, ir tik vėliau pereita prie lankstymo iš popieriaus.

Tradicinėse šintoistų vestuvėse popieriniai drugeliai naudoti sakės buteliams papuošti. Tai anksčiausia origamio lankstymo forma. Drugeliai vadinami Mečio ir Očio. Mečio yra moteriškas, o   Očio – vyriškas drugelis.

Japonijoje pakuojant dovanas laikytasi tam tikrų etiketo taisyklių. Popieriniai papuošimai buvo lankstomi įvairiais būdais ir simbolizavo skirtingus dalykus. Pvz., origamiai cuki naudojami teikiant vertingas dovanas arba kaip autentiškumo sertifikatas. Noši (熨斗 noshi) – lankstinys, dovanojamas kartu su dovanomis kaip sėkmės amuletas. Cucumi (tsutsumi) – formalus dovanų vyniojimo būdas. Apeiginiai vyniojimai buvo paprasti ir simbolizavo nuoširdumą tyrumą. Išliko labai mažai origamių, lankstytų iki 1600 m. XVII a. išpopuliarėjo erdviniai origamiai, juos buvo galima rasti kimono dekoracijose.

Pirmoji knyga apie popieriaus lankstymą „Lankstymo užrašai“ (つゝみの記 Tsutsumi-no Ki) išspausdinta Sadatake Ise 1764 m. Knygoje pateikta trylika apeiginių popieriaus lankstymo būdų. Senbadzuru Orikatos knyga „Tūkstantis gervių“ (千羽鶴 Senbazuru), vaizdavusi daugumą popieriaus lankstymo būdų, išleista 1797 m. Joje net 49 gervių išlankstymo instrukcijos. Kita knyga „Langas į viduržiemį“ buvo išleista Kajaragusos (Kayaragusa) 1845 m. Šioje knygoje rašoma apie Japonijos papročius, du jos skyriai skirti popieriaus lankstymui. Minėtos knygos vienetinė kopija šiuo metu priklauso „Asahi“ laikraščiui (朝日新聞 Asahishinbun) Osakoje. Pradėjus leisti knygas, popieriaus lankstymas pasiekė Europą, patobulėjo ir tapo toks, kokį matome šiomis dienomis.

Tūkstančio popierinių gervių istorija
Kalbant apie origamio gerves, tūkstantis jų (Senbazuru) laikoma taikos simboliu – dėl legendos ir Sadako Sasaki istorijos. Sadako Sasaki buvo maža mergaitė, viena iš daugelio nukentėjusių nuo radiacijos amerikiečiams numetus atominę bombą ant Hirošimos. Tokie kaip ji vadinami hibakušia (被爆者 hibakusha) – išgyvenę atominės bombos sprogimą. 1955 m., kai Sadako tebuvo 12 metų, jai grėsė mirtis nuo leukemijos. Išgirdusi legendą apie gerves, mergaitė nusprendė išlankstyti tūkstantį gervių ir tokiu būdu paprašyti galimybės išgyti. Sadako ėmėsi šio darbo, bet, matydama mirštančius savo bendraamžius suprato, kad ir ji neišgyvens. Tada lankstydama gerves ji sugalvojo kitą norą – mintyse prašė taikos pasaulyje.

Kita šios istorijos versija teigia, kad Sadako prieš mirdama išlankstė 644 gerves, o jos klasės draugai baigė šį darbą, taip pagerbdami mergaitės atminimą. Mergaitę palaidojo su tūkstančio gervių vainiku. Nors Sadako pastangos neišgelbėjo jai gyvybės, išliko atminimas apie šią mergaitę. Hirošimos memorialiniame parke stovi skulptūra – maža mergaitė ištiestomis rankomis, o nuo jų kyla gervė. Kiekvienais metais ši skulptūra puošiama tūkstančiu lankstytų gervių.

Popieriaus lankstiniai Europoje
Dauguma origamio tyrinėtojų mano, kad popieriaus lankstymas Europoje atsirado atskirai, nepriklausomai nuo Japonijos. Rasti origamių modeliai Europoje turėjo kvadratiškumo požymių (kvadratai, stačiakampiai). Japoniški origamiai neturėjo nurodymų, kaip išlankstyti tam tikras linijas, būdavo lankstoma pagal asmeninį skonį.

Dėl karų ir užkariavimų popieriaus gamyba ir lankstymas 750 m. po Kr. iš Kinijos paplito po Centrinę Aziją, o vėliau ir Europą. Anksčiausias popieriaus lankstymo Europoje įrodymas yra 1490 m. Johanneso de Sacrobosco išleista knyga „De Sphaera Mundi“. Knygoje yra medinis raižinys, kuriame pavaizduoti du laivai. Vienas iš tų laivų labai panašus į klasikinį popierinį laivelį, kuris kartais naudojamas kaip popierinė kepurė. Kai kurie istorikai nesutinka, kad tai popierinis laivelis. Tačiau jei tai iš tikrųjų buvo popierinis laivelis, šis faktas įrodytų, kad Europoje popieriaus lankstymas susikūrė atskirai nuo Japonijos, nes 1490 m. Japonija dar neturėjo tokio tipo popieriaus lankstinių.

Vokietijoje ir kitose Europos šalyse XVII ir XVIII a. egzistavo krikšto sertifikatai, vadinami patenbriefs. Juos krikštatėviai dovanodavo savo krikšto vaikams. Patenbriefs buvo lankstomi 3×3 arba 4×4 kvadratinėmis formomis. Patys seniausi patenbriefs yra iš 1750 m.

Artėjant XIX a., lankstiniai tapo gana įprasti Europoje. Minimi žmonės, lankstantys popierių įvairiomis formomis: laivus, paukščius, aitvarus. Vienas būtent Europai priskiriamas lankstinio modelis vadinamas pajarita. Origamių istorikas Vicente‘as Palaciosas surinko daug įrodymų, liudijančių, kad pajarita buvo sukurta Ispanijoje. Šis lankstymo modelis egzistuoja visoje Europoje, tačiau ten vadinamas kitaip.

Pajarita galima išvysti ir europietiškuose paveiksluose, pvz., prancūzų tapytojo Caroluso Durano 1800 m. „The Merrymakers“. Iki šių dienų pajarita naudojama kaip Ispanijos popieriaus lankstymo asociacijos (Asociacion Espanola de Papiroflexia) logotipas.

Origamis Lietuvoje
Lietuvoje origamio menas nėra populiarus. 1957 m. pasirodė E. Trumpos knyga „Popieriaus lankstiniai“. 1989 m. išleista Jūratės Paulionytės knyga „Susipažinkite – origamis“, joje pateikiama keletas aprašymų apie šį meną ir lankstymo instrukcijų, bet pateiktuose pavyzdžiuose origamiams lankstyti dažnai naudojamos žirklės ir klijai. Tikruose, originaliuose origamio lankstiniuose tai nenaudojama. Taip pat knygoje naudojami ne pasaulinio standarto, o kitokie sutartiniai ženklai. Tačiau ši knyga – geriausia, kas lietuviškai parengta apie origamio meną. Vėliau dar buvo išleista keletas užsienio autorių origamio knygų vertimų. Visa Lietuvoje leista literatūra apie origamius daugiausia skirta vaikams.

Modernusis origamis
Tradiciniame origamyje popieriaus lankstymo seka ir pavadinimai perduodami anonimiškai, nenurodant jį sukūrusio žmogaus. XX a. atsirado modernusis origamis, grindžiamas visiškai kitokiu principu. Moderniojo origamio modelis „suprojektuotas“ konkrečių kūrėjų. Tokio stiliaus tėvu galime vadinti Učijamą Koko (Uchiyama Koko). Jis yra pirmasis žmogus, užpatentavęs savo origamių modelius. Šiais laikais žmonės mano, kad origamių modeliai turėtų būti užpatentuoti ir kad kūrėjai turėtų autorines teises. Idėja, kad tam tikras asmuo turi turėti intelektinės nuosavybės teises į popieriaus lankstymą, yra labai populiari tarp modernaus origamio kūrėjų.

1960 m. buvo įkurtas tarptautinis origamių klubas. Jo įkūrėjai – origamių lankstytojai: Akiras Jošidzanas (Akira Yoshizana), Takahama Tošie‘as (Takahama Toshie), Hondas Isao, Robertas Harbinas, Gershonas Legmanas, Lilliana Oppenheimer, Samuelis Randlettas, Vicente‘as Solórzano‘as-Sagredo‘as ir kt. Jie išpopuliarino origamius per savo bendruomenę, publikavo įvairius origamių dizainerių modelius iš Japonijos, Europos ir Amerikos japonų bei anglų kalbomis. Akiras Jošidzanas ir Samas Randlettas sudarė standartinį origamių simbolių rinkinį, kuriame nurodoma, kaip lankstyti iš popieriaus. Sukurti modeliai išliko tokie patys iki šių dienų.

Šiuo metu yra tūkstančiai origamių knygų, o daugybę diagramų ir vaizdo įrašų galima rasti internete. Ši meno forma ir toliau vystosi bei tobulėja.

Literatūros sąrašas:

  • Hamberger, G., 1891. Education of Head and Hand. Flanagan.
  • Harbin, R., 1969. Paper Magic. London: Oldboure Press.
  • Honda, I., 1965. The World of Origami. Blandford Press.
  • Kenneway, E., 1987. Complete Origami. London: Eburypress.
  • Lister, D., The History of Paper Foldingin Britain. BOS Booklet no.3.
  • Palacios, V., 1972. Salvatella.
  • Randlett, S., 1961. The Art of Origami. London: Faber &Faber, London.
  • Sakoda, J. M., 1969. Modern Origami.New York: Simon andSchuster.
  • Uchiyama, K., 1962. Kokudosha.

Redagavo Paulina Kuodytė

2 votes