Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Hakai

Hakai

Hakai (kin. 客家, Kèjiā, hak. Hak-kâ) – tai viena iš skaitlingiausių Kinijos etninių grupių, kurių kilmė yra siejama su šiaurine Kinijos dalimi. Šiuo metu didžioji hakų dalis yra apsigyvenusi pietrytinėje Kinijos dalyje esančiose Guangdongo (kin. 广东, Guǎngdōng), Fudziano (kin. 福建, Fújiàn), Dziangsi (kin. 江西, Jiāngxī) bei Guangsi (kin. 广西 Guǎngxī) provincijose. Hakų diaspora yra paplitusi po visą pasaulį, nemaža jų dalis gyvena Taivane, Hongkonge, Singapūre, Malaizijoje bei Indonezijoje.

Demografiniai rodikliai

Šiuo metu pasaulyje gyvena apytiksliai 80 mln. žmonių, kurie priskiria arba asocijuoja save su hakų etnine grupe. 45 mln. jų gyvena žemyninėje Kinijos dalyje arba Taivane, o likusioji dalis yra apsigyvenusi pietryčių Azijos regione. 60 % visos hakų populiacijos yra apsigyvenusi Kinijos Guangdongo provincijoje, 95 % visų į užsienį išvykusių šios etninės grupės žmonių taip pat yra kilę iš Guangdongo (Hays, 2008). Taivane hakai sudaro apie 15 % visos salos populiacijos (Hsieh, 2012). Šios etninės grupės bendruomenių taip pat galima rasti Rytų Afrikos regione, Europoje, Pietų Amerikoje, JAV bei Kanadoje (Minahan, 2014).

Hakų etninės grupės kilmės bei susiformavimo istorija

Manoma, kad hakai yra kilę iš Kinijos centrinės lygumos (kin. 中原, Zhōngyuán), esančios netoli antrosios pagal ilgį Kinijos upės – Geltonosios upės (kin. 黃河, Huánghé) apylinkėse.

Dėl politinių neramumų, nuolatinių karų bei persekiojimo hakai buvo priversti migruoti į pietrytinę Kinijos dalį. Migruojantiems žmonėms vietiniai pietryčių Kinijos regiono gyventojai suteikė vardą Hakka, kuris išvertus pažodžiui reiškia „svečiai“ arba „svetimieji“. Atvykstantys žmonės nebuvo sutikti svetingai, todėl buvo priversti trauktis į mažiau derlingas, kalnuotas vietoves (Huang, 2018).

Yra išskiriamos penkios pagrindinės hakų migracijos bangos.

Pirmoji migracijos banga vyko Rytų Dzinų (kin. 東晉, Dōng Jìn) dinastijos laikotarpiu (317­­–420 m. po Kr.). Jos metu hakai palaipsniui migravo iš dabartinių Henano (kin. 河南, Hénán) ir Šansi (kin. 山西, Shānxī) provincijų į šalies Pietuose esančias teritorijas.

Antroji ir trečioji hakų migracija vyko X a. Tangų (kin. 唐, Táng) bei XII a. Songų (kin. 宋 Sòng) dinastijų valdymo laikotarpiu. Jų metu Hakai pirmiausiai migravo į pietinę Dziangsi dalį, vėliau – į Vakarų Fudziano bei Šiaurės Vakarų Guangdongo regionus.

Ketvirtoji ir penktoji hakų migracijos banga vyko vėlyvuoju Mingų (kin. 明 Míng), ankstyvuoju Čingų (kin. 清朝, Qīng) dinastijų valdymo periodu. Jas paskatino mandžiūrų (kin. 满洲 Mǎnzhōu) invazija į Kinijos teritoriją.

1654 – 1722 metų laikotarpiu, šalį valdant imperatoriui Kangsi (kin. 康熙 Kāngxī), vyko Didžiosios evakuacijos (kin. 迁界令,  Qiān Jiè Lìng) procesai. Jų metu  metu Fudziano bei Guangdongo regionų pakrantėse gyvenę žmonės (tarp jų ir hakai) buvo priversti palikti savo gyvenamąsias teritorijas. Tai buvo daroma siekiant įveikti antičingų judėjimą, kurstomą buvusios Mingų dinastijos šalininkų. Būtent šiuo laikotarpiu nemažai hakų pasitraukė į kitas šalis ir regionus.

Pašalinęs grėsmę imperatorius išleido įsakymą, kuriuo liepė naujakuriams apgyvendinti apleistas šalies teritorijas. Naujakuriai buvo registruoti kaip Hakka arba „svečiai“. Tai savo ruožtu sukėlė kantoniečių – senųjų regiono gyventojų pasipiktinimą. Kantoniečiai nenorėjo leisti naujakuriams užsiimti žemdirbyste derlingose regiono teritorijose. Tai savo ruožtu 1855–1867 m. lėmė tarp hakų ir vientinių kantoniečių klanų įsiplieskusį karinį konfliktą. Hakai buvo nugalėti bei priversti pasitraukti į kalnuotas ir mažiau derlingas regiono vietoves (Hakka Affairs Council, 2018).

Kalbos ir rašto specifika

Hakų kalba yra priskiriama kinų-tibetiečių kalbų šeimos grupei. Tai yra viena iš penkių didžiausių Kinijos lingvistinių grupių, kuri nėra gimininga nei mandarinų, nei kantoniečių, nei Šanchajaus ar Fudziano regioniniams dialektams.

Dėl migracijos procesų bei hakų pasklidimo skirtingose teritorijose hakų kalba turi daug tarmių bei regioninių kalbos variacijų. Šiuo metu yra išskiriama 12 skirtingų hakų kalbos tarmių. Meisiano (kin. 梅縣, Méixiàn) dialektas laikomas standartiniu hakų kalbos dialektu. Šis tarmės pavadinimas yra kilęs nuo Guangdongo provincijoje esančios Meisiano apskrities, kurioje didžiąją gyventojų dalį sudaro hakų kilmės gyventojai.

Taivane yra išskiriami 5 pagrindiniai hakų kalbos dialektai. Sisiano (kin. 四县, Sìxiàn, hak. Xi Ien) dialektas yra laikomas pagrindiniu ir plačiausiai saloje vartojamu hakų kalbos dialektu.

Hakų kalba turi šešis tonus, skirtingai nei bendrinė mandarinų kalba, kuri turi keturis tonus. Hakų kalbai užrašyti yra naudojama handzi (kin. 汉字, Hànzì), o jos tarimui – modifikuota lotyniška abėcėlė. Vis dėlto, hakų kalbos rašmenis galima išvysti nedažnai, nes hakų kalba tradiciškai yra perduodama iš kartos į kartą verbaliniu būdu.

Apranga

Hakai yra laikomi konservatyviais, paprastais ir praktiškais žmonėmis, kurie tradiciškai užsiima žvejyba ir žemdirbyste. Visi šie aspektai atsispindi jų aprangoje. Jū rūbai yra siuvami iš patvarių medžiagų, jų dizainas yra paprastas ir praktiškas.

Kasdieninė hakų apranga susideda iš trijų dalių ir yra vadinama šanku. Viršutinė drabužio dalis yra vadinama šan (kin. 衫, Shān, liet. „marškiniai“), o apatinė – ku (kin. 裤, Kù, liet. „kelnės“). Šis tradicinis apdaras nepasižymi įmantriais ornamentais, o drabužio spalva yra paprastai juoda arba mėlyna. Šanku dėvi tiek vyrai, tiek moterys.

Hakų tradicinė apranga yra praktiška ir paprasta, tačiau to negalima pasakyti apie hakų dėvimus ir nešiojamus drabužių aksesuarus. Galvos raiščiai, sagės, diržai ir kiti drabužių atributai pasižymi savo puošniomis ir sudėtingomis išsiuvinėtomis dekoratyvinėmis detalėmis.

Architektūra

Nuolatiniai konfliktai su kaimyninėmis tautomis lėmė hakų unikalios architektūros atsiradimą. Hakai žinomi dėl savo namų-gynybinių tvirtovių – tulou (kin. 土楼, Tǔlóu). Tai simetriški apvalios arba kvadrato formos statiniai, kurie savo forma apjuosia vidinį statinio kiemą. Jo centre paprastai yra šventykla. Tulou statiniai dažniausiai yra 3–5 aukštų, jų viduje telpa keletas šimtų gyventojų. Kadangi tulou yra statinys, skirtas gynybiniams tikslams, jis turi tik vieną bendrą įėjimą, o langai į išorę yra įrengti tik virš pirmojo pastato aukšto. Šie statiniai yra pastatyti naudojant tokias statybines medžiagas kaip molis ir granitas. Pastatų sutvirtinimui naudotas dirvos, kalkių ir molio mišinys. 2008 metais, 46 tulou statiniai, esantys Kinijos Fudziano provincijoje, buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (UNESCO, 2008).

Religija

Didžioji dalis hakų – budistai, priklausantys Mahajanos budizmo srovei. Hakų religinėms praktikoms taip pat įtaką padarė daozimo, konfucianizmo, šamanizmo, o vėliau ir krikščionybės idėjos. Iki susidūrimo su krikščionybe hakų kultūroje vyravo dievų, dvasių ir protėvių garbinimo sistema (Lozada, 2005).

Tradicinis maistas ir gėrimai

Migracijos procesai padarė įtaką besikeičiančioms hakų maisto tradicijoms. Gyvenant šiaurinėje Kinijos dalye hakų etninės grupės racione buvo vartojama daug kvietinių, miežinių, saldžiųjų bulvių ar soros patiekalų. Migruodami į Pietus hakai į savo racioną įtraukė produktus iš ryžių ir sojų. Taip pat, imtos valgyti druskoje užkonservuotos džiovintos daržovės bei kiti fermentuoti produktai.

Tradiciniai hakų patiekalai atspindi šių žmonių paprastumą ir taupumą. Hakų virtuvėje maisto produktai yra natūralūs, niekas nėra švaistoma, maisto likučiai nėra išmetami. Hakų patiekaluose gausu kiaulienos, vištienos bei tofu. Taip pat mėgstami tokie patiekalai kaip jautienos kukulių sriuba (kin. 牛肉丸汤, Níuròuwán Tāng), Dongdziango druskoje kepta vištiena (kin. 东江盐焗鸡, Dōngjiāng Yánjú Jī) bei antiena su ryžių įdaru (kin. 糯米鸭 Nuòmǐ Yā).

Migruodami į Kinijos pietryčius hakai supažindino vietos gyventojus su tradiciniu „griaustinio arbatos“ arba leičia (kin. 擂茶, Léi Chá) gėrimu.

Šis gėrimas yra gaminamas ne tik iš arbatos lapelių, bet ir įvairių kitų ingredientų, tokių kaip: skrudinti žemės riešutai, mungo pupelės, sezamo sėklos, sojos pupelės, moliūgų sėklos, lęšiai, pūsti ryžiai, kviečiai, imbieras, druska, kiniškos medicininės žolelės ir pan.

Pasirinkti ingredientai yra susmulkinami bei sutrinami į miltelių formos pavidalą naudojant grūstuvę arba medinę lazdą. Vėliau milteliai yra užpilami karštu vandeniu ir maišomi tol, kol vandeniu užpiltas turinys pasiekia į sriubą panašią konsistenciją.

Įžymūs hakai

Tarp žymų pėdsaką pasaulio istorijoje palikusių hakų galima sutikti tokias politines figūras kaip Kinijos Respublikos įkūrėjas Dr. Sun Jatsenas (kin. 孙中山, Sūn Yìxiān), Taipingų sukilimo vadas Hong Siučiuanas (kin. 洪秀全, Hong Xiuquan) bei antrasis komunistų partijos vadovas Deng Siaopingas (kin. 邓小平, Deng Xiaoping). Taivane taip pat gerai žinomi tokie hakų etninės grupės atstovai kaip Li Tenghui (kin. 李登輝, Lee Teng-hui), Ma Jing-dziau (kin. 馬英九, Ma Ying-jeou) bei Cai Ing-ven (kin. 蔡英文 Tsai Ing-wen (Huang, 2018).

Naudota literatūra

  1. AESOP Language Bank, 2010. Hakka. Aesoplanguagebank.com. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 2 d.].
  2. Constable, N., 1996. Guest People: Hakka Identity in China and Abroad. University of Washington Press, Seattle.
  3. Fan, R. C., Peng, Z. X., Huang, H. Y., Lin, J. M., Zhang, K. H., 2004. Introduction to Hakka Clothing. Club.ntu.edu.tw. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 2 d.].
  4. Gao, S., 2017. „An Introduction to Hakka Traditional Dress“. Culture trip. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 2 d.].
  5. Hays, J., 2008. Hakka and their Tu Lou group houses, Facts and deatils. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 2 d.].
  6. Hattaway, P., 2004. Peoples of the Buddhist World: A Christian Prayer Diary. Google Books. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 2 d.].
  7. Huang, T., 2018. Hakka Revivalism: A Story of Language Conservation in the 21st Century. Sigma Iota Rho Journal of International Relations. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 1 d.].
  8. Hsieh, M. H., 2012. From Invisible to Visible: Stories of Taiwanese Hakka Heritage Teachers‘ Journeys. Google Books. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. lapkričio 2 d.].
  9. Lozada, E. P. Jr., 2005. Hakka Diaspora. Encyclopedia of Diasporas: Immigrant and Refugee Cultures Around the World, 1. Google Books. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. lapkričio 3 d.].
  10. Minahan J. B., 2014. Ethnic groups of North, East, and Central Asia: An Encyclopedia. Google Books. Prieiga per internetą: Čia [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 2 d.].
  11. Newman, J. M., 2010. Hakka: Chinese Food in China, Hong Kong and/or Taiwan. Flavor and Fortune. Prieiga internete: Čia [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 2 d.].

Redagavo Andrius Bimbiras

1 vote