Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Naujausi straipsniai

Okiku

Parašė Ugnė Radvilaitė - 2015-05-13 - Japonija

Okiku (お菊) yra viena iš įdomiausių jūrei – japoniškų vaiduoklių. Pasakojimas apie Okiku ir devynias lėkštes – vienas žymiausių Japonijos folklore. Jis turi daugybę skirtingų versijų, kurias jungia vaiduoklis, išlendantis iš šulinio, skaičiuojantis nuo vieno iki devynių ir, sušukęs „dešimt“, pratrūkstantis gailiai raudoti. Okiku legenda yra labai sena, todėl tikrosios ištakos nežinomos. Pirmąkart legenda  paminėta japonų kabukio vaidinime „Bančio lėkščių rūmai“ (番町皿屋敷 Bancho Sarayashiki). Legendos versijos Pagrindinė legendos versija pasakoja, kad graži mergina Okiku tarnavo samurajaus Aojamos namuose. Samurajus...

Daugiau

Fusi

Parašė Indrė Piliponytė - 2015-05-13 - Kinija ir Taivanas

Fusi (伏羲 Fuxi) – kinų mitologijoje laikomas kultūros herojumi, žmonių protėviu ir vienu galingiausių pirmykščių valdovų. Antikinėje literatūroje jis dar vadinamas Paosi (庖犧 Paoxi) arba Baosi (包牺 Baoxi) (Deming, Yang 2005, p. 118). Fusi mitas Šiuo metu galima rasti daugybę mitų, pasakojančių apie Fusi gyvenimą. Pagrindinis mitas pasakojamas skirtingai. Vienas populiarus pasakojimas apie Fusi vaikystę sujungia potvynio ir sukūrimo mitus. Pasakojama, kad Fusi tėvas dirbdamas laukuose išgirdo griaustinį. Nuvedęs Fusi su seserimi į namą, tėvas nuėjo į daržinę pasiimti...

Daugiau

Oni

Parašė Ieva Mičiulytė - 2015-05-12 - Japonija

Oni (鬼, おに) yra vieni žymiausių Japonijos mitologinių būtybių, dažniausia vaizduojami kaip demonai, kurie baudžia nusidėjėlius pragare. Taip pat juos galima sutikti urvuose, kalnuose ir apleistose, atokiose vietovėse. Kadangi oni yra siejami su įvairiomis negandomis, griaustiniu, prakeiksmais ir ligomis, jie yra vieni iš baisiausių jokajų (妖怪 yokai) japonų mitologijoje. Išvaizda Oni dažniausia vaizduojami dideli ir baisūs, turintys raudonos ar mėlynos spalvos odą, su ragais ir aštriais dantimis. Vienintelis drabužis, kurį jie dėvi, yra gyvūno (dažniausia liūto) kailis ar oda, dengianti klubus; vienintelis jų...

Daugiau

Namadzu

Parašė Emilija Pilipavičiūtė - 2015-05-08 - Japonija

Namadzu (鯰 Namazu) – japonų mitologinė būtybė, milžiniškas šamas, sukeliantis žemės drebėjimus, dar žinomas kaip antgamtinė būtybė jokajus. Tikima, kad Namadzu gyvena purve po žeme. Jis plaukioja po pasaulio gelmes ir savo didele uodega sukelia žemės drebėjimus. Šį milžinišką šamą gali suvaldyti tik griaustinio dievas Kašima. Kartą Kašima atsivežė Kaname akmenį, su kuriuo vėliau prispausdavo Namadzu galvą. Kartais Kašima vaizduojamas smeigiantis kardu Namadzu. Namadzu mite teigiama, kad tais atvejais, kai dievas Kašima pavargdavo ar tapdavo išsiblaškęs, Namadzu tuo naudodavosi: imdavo judinti savo uodegą...

Daugiau

Dangunas

Parašė Agnė Čivilytė - 2015-05-07 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Dangunas (단군 Dangun), arba Dangunas Vanggomas (단군왕검 Dangun Wanggeom), Pietų Korėjoje dar kartais vadinamas Seneliu Dangunu (단군할아버지 Dangun harabeoji). Jis laikomas pirmosios Korėjos karalystės Godžiosono (고조선 Gojoseon) (įkurta 2333 m. pr. m. e.) įkūrėju, valdovu ir pirmuoju korėjiečiu. Pietų ir Šiaurės Korėjos gyventojai spalio 3 d. švenčia nacionalinę įkūrimo dieną (개천절 Gaecheonjeol), kurią sieja su Godžiosono įkūrimu. Danguno mito įrašai Mitą apie Danguną galima rasti keturiose pagrindinėse knygose. Viena iš jų parašyta Gorio (고려 Goryeo) laikotarpiu „Trijų karalysčių istoriniai įvykiai, legendos ir pasakos“ (삼국유사 Samguk Yusa), joje...

Daugiau

Kinų raštas

Parašė Orinta Gasiūnaitė - 2015-05-06 - Kinija ir Taivanas

Kinų raštas – viena iš seniausių rašto sistemų, paplitusi Rytų Azijoje, atsiradusi Kinijoje ir naudojama iki šių dienų. Savo rašmenis kinai vadina terminu handzi (汉字, „Han (kinų) tautos rašmenys“, arba „Han dinastijos rašmenys“), nes raštas susiformavo Hanų dinastijos valdymo laikais. Kinų rašmenys buvo pritaikyti ir kitų šalių rašto sistemoms: Vietnamo, Korėjos ir Japonijos. Lietuvių kalboje kinų rašto ženklai dažnai vadinami hieroglifais, tačiau kinų kultūros tyrinėtojai linkę vengti šio pavadinimo, todėl pasirinktas „kinų ženklų“ terminas. Lietuvių kalboje šis terminas vartojamas vis dažniau....

Daugiau

Jungango urvai

Parašė Agnė Svorobovičiūtė - 2015-05-05 - Kinija ir Taivanas

Jungango urvai (云冈石窟 / 雲崗石窟 Yún gāng shíkū) – tai budistų šventyklos ir skulptūros, iškaltos olose. Šis urvų kompleksas, nutolęs 16 km nuo Datongo miesto (大同 Dàtóng), Šansi provincijoje (山西 Shānxī), vakarų Kinijoje, yra vienas iš trijų seniausių, didžiausių ir įspūdingiausių tokio pobūdžio statinių Kinijoje. Tai V–VI a. pastatas, sukurtas Šešių dinastijų valdymo laikotarpiu (六朝时代 Liùcháo shídài, 220–598 m.). Visą kompleksą sudaro 252 urvai ir 51 tūkst. statulų, kurie buvo sukurti Udžou (武周山 Wǔzhōushān) kalnuose. Istorija Datongo miestas, anksčiau vadintas Pingčengu, tapo sostine valdant Šiaurinei...

Daugiau

Konfucianizmas Korėjoje

Parašė Monika Juršaitė - 2015-04-16 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Konfucianizmas, kaip viena pagrindinių valstybės filosofijų Korėjoje, nuolat daro įtaką Korėjos visuomenės ir kultūros vystymuisi, šeimos santykiams bei visuomenės susisluoksniavimui. Konfucianizmo vertybės, tokios kaip pagarba vyresniajam, ištikimybė viršesniam, harmoningi santykiai bei vaikų pagarba tėvams yra pagrindinės vertybės, kurios ypatingai paveikė tarpasmeninius santykius bei darbo kultūrą (Sleziak 2013, p. 1-2). Istorija Konfucianizmas susiformavo kaip senovės Kinijos asmenybės Konfucijaus (originalus vardas Kong Čiu, 孔丘 Kǒng Qiū) (551-479 m. pr. Kr.) mokymų visuma. Jo mokymai kartais vadinami religiniais, o dažniausiai – nereligine...

Daugiau

Hikikomori

Parašė Joana Vaitkutė - 2015-02-19 - Japonija

„Hikikomori – anomalus socialinio kontakto vengimas, paprastai pasireiškiantis paaugliams vaikinams. Šis reiškinys ypač paplitęs Japonijoje“ (Oksfordo žodynas). Terminas yra kilęs iš japoniško žodžio hikikomori (引き籠り arba ひきこもり), jis pažodžiui reiškia traukimąsi į vidų, atsiribojimą. Hikikomori vartojamas apibrėžti fenomeną, kai Japonijos piliečiai savo namuose gyvena kaip atsiskyrėliai, neįsitraukia į jokią socialinę veiklą: neleidžia laisvalaikio su draugais, neina į mokyklą ar darbą. Šis sutrikimas oficialiai pripažįstamas, kai žmogus ne mažiau kaip pusę metų praleidžia užsidaręs savo namuose neužmegzdamas socialinių kontaktų. Hikikomori buvo plačiai pripažintas socialine šalies...

Daugiau

Ankstyvasis Džiosono laikotarpis (1392–1592 m.)

Parašė Agnė Čivilytė - 2014-05-07 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Džiosono dinastija (조선 Joseon) yra Korėjos dinastija, kurią 1392 m. įkūrė karvedys Yi Seong Gye (이성계). Ankstyvasis jos laikotarpis tęsėsi iki pirmųjų japonų bei mandžiūrų invazijų, kurios vyko 1592 m. (Tudor 2012, p. 22). Ankstyvajame Džosone buvo įtvirtintas neokonfucianizmas, priimta Kinijos kultūra, klestėjo Korėjos menai, literatūra, technologijos, mokslas. Džosono laikotarpis padarė didelę įtaką šiuolaikinei Pietų Korėjos raidai: etiketui, kultūrai, visuomenės suskirstymui ir dabartinei korėjiečių kalbai (Seth 2011, p. 127). Dinastijos įkūrimas Prieš įkuriant naują dinastiją Korėja buvo vadinama Gorjo (고려 Goryeo). Ją nuolatos puldinėjo mongolai ir vako piratai....

Daugiau

Fengšui

Parašė Laura Beskytė - 2014-04-20 - Kinija ir Taivanas

Fengšui (風水) – Kinijos filosofinė sistema, suderinanti žmogaus egzistenciją su aplinka. Terminą fengšui pažodžiui galima versti „vėjas–vanduo“. Tai yra kultūrinis sutrumpinimas, paimtas iš mažos klasikinio laidojimo teksto ištraukos, įrašytos Guo Pu’s komentare: fengšui – vienas iš penkių menų kinų metafizikoje, priskiriamų fiziologijai. Fengšui praktika aptariama architektūros metaforiniais „nematomų jėgų“ terminais, kuriuos jungia visata, žemė ir vyras, kartu žinomi kaip či (氣) energija. Fengšui sudarytas iš įvairių veiksnių – kosmoso, oro, astronomijos, geomagnetizmo, padedančių nustatyti tinkamiausią pastato vietą ar veiklą....

Daugiau
Rodomas puslapis 28 iš 33« Pirmas...1020...2627282930...Paskutinis »