Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Naujausi straipsniai

Hallyu

Parašė Toma Palavenytė - 2014-04-13 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Korėjos banga arba hallyu (korėjietiškai한류; skaitoma hallyu) yra naujažodis, apibūdinantis vis didėjančią Pietų Korėjos popkultūros paklausą nuo 1990-ųjų (Yu Kun Ha, 2008). Apie 1999 m. šį žodį pirmą sykį pavartojo Pekino žurnalistai, aprašydami Pietų Korėjos kultūros sklaidą Kinijoje, o patį fenomeną pavadino naujadaru hánliú (kin.  韓流). Hallyu susideda iš dviejų žodžių: han (kin. 韓; kor. 한), reiškiančio „Korėją“ arba „buvimą korėjiečiu“, ir lyu arba ryu (kin. 流; kor. 류), reiškiančio „bangą“ arba „judėjimą“. Abi dalys, sujungtos į bendrą sąvoką...

Daugiau

Edo laikotarpio kultūra

Parašė Emilija Pilipavičiūtė - 2014-04-13 - Japonija

Edo laikotarpis, dar vadinamas Tokugavų laikotarpiu, Japonijoje truko nuo 1603 m. iki 1867 m. Tokugavų šiogūnato įkūrėjas buvo Tokugava Iejasus. Šis laikotarpis pavadintas pagal tuometinę sostinę Edą (dabartinis Tokijas). Nors Edo laikotarpiu Tokugavos šiogūnai ribojo ryšius su užsienio šalimis ir Japonija buvo izoliuota, tačiau kaip tik tada labai suklestėjo kultūra. Edo laikotarpis taip pat laikomas amatų aukso amžiumi. Žmonės siekė malonumų ir aktyviai kūrė naujas kultūros formas. Dauguma nekilmingų žmonių skaitė knygas, lankėsi teatruose, kai kurie net rašė haiku...

Daugiau

Oda Nobunaga

Parašė Andrius Matjošaitis - 2014-04-13 - Japonija

Oda Nobunaga (織田信長) (1534 m. birželio 23 d. – 1582 m. birželio 21 d.) XVI a. viduryje buvo Japonijos susivienijimo pradininkas, taip pat stambus Sengoko periodo (戦国 sengoku – kariaujančios šalys) žemvaldys. Jo pradėtą darbą tęsė pasekėjai Tojotomis Hidejošis ir Tokugava Iejasus. Oda Nobunaga gyveno nuolat kovodamas, iki mirties 1582 m. jis sugebėjo užkariauti trečdalį Japonijos. Jo ištikimas bendražygis Tojotomis Hidejošis tapo pirmu žmogumi, kuriam pavyko suvienyti visą Japoniją ir tapti pirmuoju visos šalies valdovu (Jensen 2000, p. 34).  Istorija...

Daugiau

Japonų muzikos instrumentai

Parašė Aida Vencevičiūtė - 2014-04-13 - Japonija

Tradiciniai japonų muzikos instrumentai – tai instrumentai, per ilgą laiką išsivystę ir tapę išskirtiniais Japonijoje. Nepaisant didelių pokyčių visuose Japonijos visuomeninio gyvenimo aspektuose, įskaitant ir vakarietiškos muzikos priėmimą, vis dar išlieka tradicinės muzikos kultūros svarba šiuolaikinei Japonijai. Didelė dalis tradicinių japonų instrumentų išlaikė savo originalų pavidalą ir paskirtį (Blades 2005, p. 122). Iki VII a. Japonijoje muzika buvo vadinama kagura (神楽 „dievų muzika“)ir glaudžiai siejama su ritualų bei rūmų kultūra. Nuo VII a. Japonija pajuto kinų, korėjiečių, indų, Indonezijos tautų...

Daugiau

Karalius Sedžongas

Parašė Laima Balčytytė - 2014-04-13 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Karalius Sedžongas (세종대왕 Sejong Dae Wang) (1397–1450) buvo Korėjos karalius, valdęs Džosono dinastijos laikotarpiu. Jam gimusiam duotas Yi Do vardas, tačiau tapęs karaliumi buvo pavadintas Sedžongu. Jis vienintelis Korėjos karalius, kurį po mirties imta vadinti Didžiuoju. Sedžongas buvo ketvirtasis Džosono dinastijos karalius ir šalį valdė nuo 1418 iki 1450 m. Atėjimas į valdžią Prieš Sedžongui ateinant į sostą, 18 metų šalį valdė jo tėvas, karalius Tedžongas. Nors Sedžongas buvo tik trečias Tedžongo sūnus, tėvas perleido jam valdžią dar pats...

Daugiau

Hangulis

Parašė Akvilė Baronaitė - 2014-04-13 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Hangulis (kor. 한글 Hangeul) – tai Pietų ir Šiaurės Korėjoje naudojama fonografinė-skiemeninė rašto sistema, kurią sudaro 24 ženklai. Šiaurės Korėjoje dažniausiai vadinama džosonguliu (kor. 조선글 Chosŏn’gŭl) arba uri kulča (kor. 우리글자 uri kŭlcha). Korėjiečiams, ypač Pietų Korėjoje, hangulis turi didelę kultūrinę reikšmę. Tai – tautos ir nacionalinės kultūros simbolis. Kiekvienais metais švenčiama Hangulio diena, o jo kūrėjas karalius Sedžongas (kor. 세종대왕 Sejong Daewang) iki šių dienų labai gerbiamas. Jo atvaizdą galima išvysti ant banknotų ir oficialių antspaudų, įvairios institucijos,...

Daugiau

Samurajų garbės kodeksas

Parašė Vytautė Kurakinaitė - 2014-04-13 - Japonija

Bušido (武士道 bushido) – nerašytas samurajų garbės kodeksas, klestėjęs dėl neokonfucionizmo. Įkvėptas šintoizmo ir dzenbudizmo, bušido apibūdino samurajų elgesį feodalinėje visuomenėje. Šis kodeksas vedė samurajus „tikro kario“ keliu, mokė suvokti kovos, meno ir garbės tiesas (Bushido: The soul of Japan, 1900). Feodalizmo laikais bušido nebuvo įtrauktas į jokį rašytinį sąvadą, tad samurajai neprivalėjo laikytis šių taisyklių. Nebuvo priežiūros institucijų, kurios galėtų stebėti, ar samurajai nenuklysta nuo tikrojo kelio. Šiuo „garbės keliu“ buvo labai domimasi, todėl dauguma japonų metraštininkų panoro įamžinti taisykles raštuose bei...

Daugiau

Korėjos šamanizmas

Parašė Ina Lauraitytė - 2014-04-13 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Šamanizmas – tai tikėjimas, kad kiekvienas gamtos pasaulio objektas turi savo dvasią (Suh 2004, p. 333). Kai kurie mokslininkai apibrėžia šamanizmą iš esmės siedami jį su folkloru, kiti, pabrėždami kultūros normas, socialinę struktūrą, dvasinį etosą, bei maginį-religinį tos kultūros kontekstą. Šamanizmas yra laikomas glaudžiai susijusiu su jį atliekančio šamano dvasiniu patirimu. Tikima, kad šamanai geba susisiekti su dievybėmis ir numatyti jų pageidavimus. Šių gebėjimų dėka jie gali pranašauti ateitį ir pasitarnauti žmonėms (Yoon 1996, p. 188). Tipologija Šiais laikais Korėjos šamanizmas...

Daugiau

Nihondžinronas

Parašė Violeta Dementjevaitė - 2014-04-13 - Japonija

Terminas nihondžinronas (日本人論), išvertus iš japonų kalbos, reiškia „diskusijos arba teorijos apie japonus“ (Yoshino 1992, p. 2). Šis terminas vartojamas tekstams, kurie įvairiais aspektais aptaria japonų tautinę ir kultūrinę savimonę, apibūdinti. Nihondžinrono tikslas – parodyti japonų unikalumą ir išskirtinumą. Tokio tipo literatūros yra labai daug, be to, įvairiausių sričių: sociologijos, psichologijos, istorijos, lingvistikos, filosofijos ir t. t. Nihondžinrono tekstai daugiausia spausdinami Japonijoje, autoriai – japonų mokslininkai, žurnalistai, diplomatai ir verslininkai (Yoshino 1992, p. 6). Dažnai ši literatūra stipriai pabrėžia kultūrą, todėl...

Daugiau

Pėdų rišimas

Parašė Ieva Ivaškevičiūtė - 2014-04-13 - Kinija ir Taivanas

Pėdų rišimas (lotoso pėda) yra viena unikaliausių tradicijų Kinijoje, kuri buvo puoselėjama beveik 1000 metų, perduodama iš kartos į kartą. Rištos pėdos buvo grožio ir aukštos padėties ženklas visuomenėje. Tai reiškė, kad šeima yra pakankamai turtinga, kad galėtų samdyti tarnus ir jų šeimos moterims nereikia dirbti. Istorija Skiriamos kelios priežastys kodėl pėdų rišimas paplito Kinijoje. Viena teorija pasakoja apie tai, kad moterys su surištomis pėdomis buvo labiau priklausomos ir lengviau kontroliuojamos. Kinų kultūroje teigiama, kad moteris yra priklausoma nuo...

Daugiau

Drakono valčių šventė

Parašė Andrius Vilkas - 2014-04-13 - Kinija ir Taivanas

Drakono valčių šventė, dar vadinama Duanvu švente ( 端午节 duanwujie) arba Duanjang švente (端阳节 duanying jie), minima penkto mėnesio penktą dieną pagal kinų mėnulio kalendorių, todėl kartais vadinama Dvigubo penketo švente. Tai viena iš trijų svarbiausių tradicinių kinų švenčių. Kitos dvi yra Pavasario festivalis bei Rudens vidurio šventė. Drakono valčių šventė tradiciškai minima visoje Kinijoje jau daugiau nei 2000 metų (Guoliang, 2008, p. 51). Šioje šventėje drakonas atpažįstamas kaip senosios Kinijos imperatoriaus įvaizdis, pabrėžiamos drakono, vandens ir oro simbolika tradiciniame kinų moksle...

Daugiau
Rodomas puslapis 29 iš 33« Pirmas...1020...2728293031...Paskutinis »