Dzašiki varaši
Dzašiki varaši (jap. 座敷童子 arba 座敷童, zashiki-warashi, liet. „svečių kambario vaikas”) vardas yra suteiktas namus globojančiomis dvasiomis ir laimę nešantiems dievams. Nors apie juos pasakojimų galima rasti visoje Japonijoje, tačiau priklausomai nuo regiono, dzašiki varaši gali skirtis savo išvaizda ir elgsena. Dažniausiai siejami su Tohoku regionu (jap. 東北地方, Tōhoku-chihō), ypač Ivatės prefektūra (jap. 岩手県 Iwate-ken) (Foster 2015). Kilmė Dzašiki varaši kilmė yra galimai susijusi su kūdikių žudymo praktika, kuri yra vadinama mabiki (jap. 間引き, mabiki). Ji buvo naudojama kaip populiacijos kontrolės priemonė Japonijos kaimo vietovėse iki ankstyvos XX amžiaus pradžios. Naujagimis nebūtinai buvo laikomas žmogumi, todėl nužudytojo kūdikio kūnas nebuvo laidojamas pagal tradicinius metodus. Jie galėjo būti palaidojami namuose taip tapdami namų bei šeimos globotojais (Foster 2015). Gyvenamoji vieta Dzašiki varaši gyvena tradicinio japoniško namo svečių kambaryje. Sakoma, jog namus, kuriuose apsigyvens tokia dvasia, aplankys laimė, turtai ir sėkmė. Žmones, išvijusius tokią...
Daugiau
Cukumogamis
Šinto (jap. 神道, Shintō) religijoje tikima, kad Cukumogamiai (jap. 付喪神 arba 九十九神, Tsukumogami) yra namų įrankiai, muzikos instrumentai ir kiti žmogaus pagaminti daiktai, kurie pavirto į jokajus (jap. 妖怪, Yōkai). Muromači laikotarpio (jap. 室町時代, Muromachi jidai) otogidzoši (jap. 御伽草子, Otogizōshi) pasakose teigiama, kad jei objektas išlieka šimtą metų, jis transformuojasi, įgauna dvasią (jap. 聖霊, Seirei). Nuo Muromači laikotarpio, o gal net ir anksčiau, buvo tikėta, jog objektai, kurie nėra naudojami su pagarba ar kurie yra netinkamai išmesti iš namų, gali atgyti, įgauti sielą ir siekti susidoroti su žmonėmis, kurie netinkamai elgėsi su jais (Foster 2015). Profesorius Michaelis Dilanas Fosteris pastebėjo, jog daugelyje istorijų apie jokajus, skaičius 100 vaidina svarbų vaidmenį. Japonų folklore sakoma, jog ilgai egzistuojantys daiktai, gyvi padarai ar net žmonės gali transformuotis ir pavirsti į kitą būtybę. Pavyzdžiui, tanukis (jap. 狸, Tanuki) gali įgauti magiškų galių, sena katė...
Daugiau
Udzumė
Udzumė (jap. 天宇受売命/天鈿女命, Ame-no-Uzume-no-mikoto) – aušros ir linksmybių deivė Japonijos šintoizmo religijoje, dievo Sarutahiko Okamio (jap. 猿田毘古大神, 猿田彦大神, Sarutahiko Ōkami) žmona. Ame no Udzumė yra žinoma ir kaip dainų, šokių ir scenos menų dievybė. Yra manoma, kad Udzumė yra kaguros, šintoizmo teatrinio šokio, pradininkė. (Frédéric 2002, p. 28). Udzumė iki šių dienų yra garbinama kaip šintoizmo dievybė, kuri pasižymi dora širdimi, sąmojingumu bei drąsa. Mitologiniai šaltiniai teigia, jog Udzumė yra pirmoji miko (jap. 巫女, miko). Udzumės šokis Pirmą kartą Udzumė buvo paminėta „Dangaus olos“ mite (jap. 天岩戸 Ama no iwato), kuris buvo aprašytas „Senovės reikalų užrašuose“ (jap. 古事記, Kojiki) ir „Japonijos kronikose“ (jap. 日本書紀, Nihon Shoki). Tai yra vienas iš populiariausių Japonijos mitų. Jame pasakojama, jog saulės ir visatos deivė Amaterasu (jap. 天照, Amaterasu), dėl savo brolio piktinančių veiksmų, užsidarė oloje. Dėl tokio jos poelgio pasaulis paskendo aklinoje tamsoje. Visi maldavo ją išlysti iš olos, kad ši vėl užpildytų...
Daugiau
Tendžino festivalis
Tendžino festivalis (jap. 天神祭, Tenjin matsuri) yra vienas iš trijų didžiausių Japonijos festivalių, į kurį kiekvienais metais susirenka daugiau nei milijonas žmonių (Japan Guide, 2018). Šventė vyksta liepos 24 – 25 dienomis, trečiame pagal dydį Japonijos Osakos mieste. Šis festivalis yra vienas seniausių Japonijoje, jo ištakos siekia 951-uosius mūsų eros metus. Tendžino festivalis yra paremtas šintoizmo religinių praktikų pagrindu, o pačios šventės pagrindinis akcentas yra dievų (jap. 神, Kami) pagerbimas. Būtent dėl šios priežasties festivalis japonų kalboje yra vadinamas “Dievų švente”. Tendžino šventės metu yra atliekami įvairūs šintoistiniai ritualai, taip siekiant pagerbti Osakos Tenmangu šventyklos sergėtoją Sugavarą no Mičidzanę (jap. 菅原道真, Sugawara no Michizane). Festivalio metu taip pat vyksta procesija, kuri prasideda šventykloje, o baigiasi prie Okavos upės, kur vėliau vyksta laivų paradas ir įspūdingas fejerverkų šou. Festivalio kilmės ištakos Tendžino festivalis pradėtas rengti 951-aisiais, praėjus metams po Sugavara no Mičidzanei dedikuotos Tenmangu šventyklos statybų pabaigos....
Daugiau
Niko šventyklos
Niko šventyklos (jap. 日光神社, Nikkōjinja) – tai religinės paskirties statiniai, 1999 m. įtraukti į UNESCO organizacijos pasaulio paveldo sąrašą (UNESCO World Heritage list, 1999). Niko yra japonams šventa vieta, žinoma dėl savo architektūrinių ir dekoratyvinių šedevrų. Šventyklos buvo pastatytos Tokugava Šiogūnų (jap. 徳川将軍, Tokugawa shōgun) valdymo laikotarpiu, kuris tęsėsi daugiau kaip 250 metų iki Meidži restauracijos laikotarpio pradžios XIX a. antroje pusėje. Iš viso Niko mieste yra trys šventyklos: Futarasano šventykla (jap. 二荒山神社, Futarasan Jinja), Tošiogu šventykla (jap. 東照宮, Tōshōgū), Rinodži šventykla (jap.輪王寺, Rinnōji) (Japan-guide.com). Futarasano šventykla Futarasano šventykla yra centrinėje Niko miesto dalyje. Ši šventykla buvo įkurta 782 m., o jos įkūrėju yra laikomas budistų vienuolis Šiodo Šionenas (jap. 勝道上人, Shōdō Shōnin). Futarasano šventykla dedikuota trims kalnų dievybėms: Nantai kalno (jap. 男体山, Nantai-san), Nioho kalno (jap. 女峰山, Nyohōsan) ir Taro kalno (jap. 太郎山, Tarōyama). Futarasanas – dar vienas Nantai kalno pavadinimas. Futarasano šventykla išlaiko senovės šintoizmo (jap. 神道, Shintō, liet. „dvasių...
Daugiau
