Admirolas I Sunšinas

ANKSTYVASIS GYVENIMAS

I Sunšinas (이순신 Yi Sunsin) gimė 1545 m. balandžio 28 d., dabartiniame Seulo mieste, mirė 1598 m. gruodžio 16 d. Jis buvo trečiasis vaikas šeimoje. Nors ir būdami kilmingos šeimos atstovais, I Sunšino tėvai gyveno skurde. Karaliaus Džungdžongo ( 중종 Jungjong) valdymo laikotarpiu šeimos senelis buvo patekęs į politinį valymą, todėl Sunšino tėvas niekada nesiekė valstybės tarnautojo darbo. Šeimos ekonominei situacijai dar labiau pablogėjus, jiems teko keltis į Ansano miestą (안산시 Ansansi) ir apsigyventi pas motinos tėvus.

Sulaukęs 21 metų Sunšinas vedė moterį iš kaimyninio miesto ir susilaukė trijų sūnų ir dukters. Kaip ir bet kuris kitas aristokratiškos šeimos atstovas, Sunšinas nuo mažų dienų studijavo klasikinius Konfucijaus kūrinius. Sulaukęs 22 metų jis ėmė mokytis karo meno, kuris tuometinėje visuomenėje nebuvo taip gerai vertinamas kaip literatūrinis išsilavinimas. Visgi Sunšinas, sekdamas savo įsitikinimais, neišsižadėjo pasirinkto kelio. Vėliau atrastas dienoraštis ne tik paliudijo literatūrinį Sunšino talentą, bet ir jo karišką sumanumą.

Karinės tarnybos pradžia
1572 m., sulaukęs 28 metų, Sunšinas laikė karinės tarnybos egzaminus, kurių metu nukritęs nuo žirgo susilaužė kairiąją koją. Sulaukęs 32 metų jis, bandydamas dar kartą, sėkmingai išlaikė egzaminus ir jam buvo suteiktas žemiausias tuometinio kario rangas, paskiriant atlikti tarnybą prie šiaurinės šalies sienos.

Neturėdamas politinės ir ekonominės galios, bet laikydamasis savo tvirtų įsitikinimų, Sunšinas neretai būdavo neteisingai apkaltinamas aukštesnio rango pareigūnų. Dėl šių priežasčių jo karininko karjerą merdėjo, o dauguma pasiekimų liko nepastebėti.

Dar prieš tapdamas karinio jūrų laivyno vadu, atsisakęs dalyvauti aukštesnio pareigūno inicijuotoje neteisėtoje veikloje, jis buvo atleistas iš pareigų, o po melagingų kaltinimų pažemintas iki pėstininko.

Vadovavimas jūrų laivynui
Tačiau prieš pat prasidedant Imdžino karui (임진왜란 Imjin Waeran) Sunšinas, padedamas aukštas pareigas užimančio valstybės tarnautojo Rju Songrjongo (류성룡 Ryu Seongryong), gavo išskirtinį pasiūlymą tapti Džola provincijos (전라도 Jeolla-do) vakarinės dalies karinio jūrų laivyno vadu.

Vos tik pradėjus naująją tarnybą, jam buvo pavesta atstatyti Džosono Korėjos karinę jūrų galią, mat buvo tikimasis greito karo su Japonija. Sunšinas sustiprino administracinę laivyno sistemą, atnaujino ir patobulino ginkluotę ir sugriežtino jūreivių discipliną. Vadas taip pat įdėjo daug pastangų statant naujos kartos laivus, žinomus Gobuksono ir Panoksono vardais (거북선 Geobukseon ir 판옥선 Panokseon). Jo asmeniniame dienoraštyje rašoma, kad paskutiniai Gobuksono ginkluotės bandymai buvo baigti 1592 m. balandžio 12 d. –  dieną prieš Imdžino karo pradžią (1592-1598).

Vėžlio laivas
Gobuksonas, išvertus pažodžiui, reiškia „vėžlio laivas“ ir yra žinomas kaip pirmasis metalinis laivas istorijoje. Neprilygstamos karinės galios ir judrumo laivas buvo pagrindinis įrankis, atnešęs pergales jūrų mūšiuose. Šis laivas galėjo be didelių sunkumų sunaikinti kur kas didesnį priešo laivyną. Svarbu pastebėti, kad Sunšinas pats suprojektavo laivą, tačiau jo surinkimas pareikalavo daug darbo jėgos tiek iš vietinių meistrų, tiek iš jūrininkų pusės.

Pagrindiniai Vėžlio laivo bruožai

• Laivo ilgis – 2 m., aukštis – 6.4 m., plotis – 10.3 m. Svarbu pastebėti, kad jo dydis buvo beveik toks pat kaip ir Panoksono laivo.
• Laivo pirmagalys buvo drakono galvos formos, o burnoje slėpė patranką. Iš čia galėjo būti paleidžiami sieros debesys.
• Laivagalis buvo vėžlio uodegos formos ir taip slėpė papildomą ginkluotę.
• Vėžlio laivo stogas buvo iš medinių lentelių, dengtų geležiniais spygliais. Stoge taip pat buvo nedidelis kryžiaus formos koridorius, skirtas jūreiviams.
• Abu denio šonai slėpė po šešias papildomas angas ginklams.
• Mūšio metu geležiniai spygliai būdavo paslepiami po šieno kilimėliais, kad nieko neįtariantys priešai, bandydami užimti laivą, susižalotų.
• Bet kokia ataka iš viršaus ar laivo priekio galėjo būti atremiama strėlėmis bei patrankų ugnimi.
• Iš laivo vidaus buvo galima laisvai sekti įvykius išorėje, tačiau iš išorės negalėjai pasakyti, kas dedasi laivo viduje.
• Laive buvo galima sumontuoti bet kokią tuomet naudotą didelio nuotolio šaunamąją ginkluotę.

Dėl šių priežasčių laivas turėjo didelę naikinamąją galią ir sukeldavo daugiausiai žalos įsimaišęs į priešo gretas.

Imdžino karas
Į pirmąjį savo mūsų prieš japonus I Sunšinas išvyko 1592 m. gegužės 4 dieną. Okpo, Hapo ir Džokdžinpo mūšiuose sunaikinęs 42 priešo laivus jis tęsė savo pergales Dangpo ir Danghangpo mūšiuose birželį. Toliau sekė Hansando ir Angolpo mūšiai liepos ir Busano mūšis rugsėjo mėnesį.

Nesiliaujančios Sunšino pergalės jūrų mūšiuose padidino Korėjos jūrų laivyno moralę ir leido visiškai kontroliuoti pietinę šalies sieną. Taip pat pavyko galutinai atmušti japonus nuo šiaurinės šalies sienos ir apginti pagrindinius miestus.

Hansando mūšis
Kaip ir tikėtasi, Sunšino pergalės jūrų mūšiuose privertė karą su japonais pakrypti visiškai kita linkme. Hansando mūšis yra laikomas vienu svarbiausių ir geriausių Sunšino mūšių, nes būtent jo metu pasireiškė visas Korėjos laivyno potencialas, kuris anuomet pranoko Japonijos laivyną. Taip pat galutinai išryškėjo Sunšino, kaip neprilygstamo karinio jūrų laivyno vado, sugebėjimai panaudojant Hagikdžin (Hagikjin) taktiką, dar žinomą Gervės sparno vardu.

Po šio mūšio Korėjos jūrų laivynas ėmė dominuoti Pietų jūroje, o Sunšino statusas buvo pakeltas iki Vyriausiojo kariuomenės vado. Japonų pajėgoms buvo įsakyta vengti bet kokio tiesioginio kontakto su Korėjos laivais.

Ramumo laikotarpiu Sunšinas ir toliau rūpinosi Korėjos laivyno karinės galio didinimu verbuodamas naujokus, juos treniruodamas, be to, kurdamas naują ginkluotę ir laivus. Taip pat daug dėmesio skirta parako atsargų kaupimui, atsargų tiekimo linijų apsaugojimui.

Sunkumų laikotarpis
1592 metų vasarį dėl prasidėjusios vidaus politinių rietenų Sunšinas neteko savo aukšto statuso ir kaip nusikaltėlis buvo pristatytas į Seulą. Ten net dukart išklausė grasinimų mirties bausme, bet vis dėl to buvo paleistas.

Nors ir išvengęs mirties bausmės, sugrįžo į frontą paprastu eiliniu. Negana to, tais pačiais metais Sunšinas neteko ir savo motinos.

Tuo tarpu generolas Von Gjunas (원균 Won Gyun), užėmęs Sunšino vietą kaip Vyriausiasis kariuomenės vadas, buvo visiškai sutriuškintas ir mirė Čilčonjango mūšyje (칠천량해전 Chilcheonryang) 1597 m. liepą.

Po šio sutriuškinimo Sunšinas perėmė Korėjos pakrančių apsaugą mėnesiui siekdamas atstatyti prarastą Korėjos laivyno galią. Jam teko surinkti išsibarsčiusius karius ir sukaupti naujas ginklų ir kitas atsargas.

1597  m. rugpjūčio mėnesį Sunšinas buvo sugrąžintas į savo kaip Vyriausiojo karinio jūrų laivyno vado pietuose pareigas. Šiuo metu jam buvo paskirti kontroliuoti paskutiniai trylika Panoksono laivų. Būtent su tokiu mažu laivynu jam teko kariauti prieš 133 priešo laivus Mjongnjango mūšyje (명량대첩 Myeongnyang). Neskaitant žymiai didesnių priešo pajėgų, gerai išmanydamas regiono geografinius ypatumus ir pasitelkdamas savo neprilygstamą taktiką Sunšinas išplėšė pergalę ir čia.

Ši pergalė galutinai atgrasė japonus nuo siekių dominuoti Vakarų jūroje, kurie buvo kilę po Čilčonjango mūšio anksčiau.

Visgi po šio pergalingo mūšio Sunšinui buvo suduotas dar vienas skaudus smūgis. Nugalėtos japonų pajėgos ryžosi užpulti Ansano mieste gyvenančią jo šeimą ir nužudė trečiąjį sūnų. Sukaupęs visas jėgas, Sunšinas ir toliau siekė atstatyti visą Korėjos laivyno potencialą, perkeldamas svarbiausias bazes į Gohado (고하도 Gohado), o vėliau ir Gogomdo (고금도 Gogeumdo) salas.

Iš vėlesnių šaltinių tapo aišku, kad 1598 m. vasario mėnesį, perkeldamas bazę į paskutiniąją salą, Sunšinas su savimi turėjo 8000 karių ir 53 karo laivus.

Norjango mūšis

1598 m. rugpjūčio 18 d. Japonijoje mirus Tojotomiui Hidejošiui (Toyotomi Hideyoshi), japonai skubėjo atsitraukti iš Korėjos. Kombinuotos korėjiečių ir kinų pajėgos vijosi atsitraukiančią priešų armiją ir taip 1598 m. lapkričio mėnesį kilo paskutinysis Norjango (노량대첩 Noryang dechap) mūšis.

I Sunšinas žuvo šiame mūšyje, tik prieš mirdamas dar paprašė apie jo žūtį neskelbti nei vienam tuo metu mūšyje dalyvavusiam kariui, siekdamas apsaugoti jų moralę. Būtent Norjango įkūnijo didžiausią Korėjos karinio jūrų laivyno galią ir karių atsidavimą.

Atminimas

I Sunšino gyvenimas buvo atkurtas dviejose kino juostose 1962 ir 1971 m. 2005 metais išėjo dar vienas filmas, pavadintas „Dangaus karys“ (천군 Heaven‘s Soldier), vaizduojantis jauną Sunšiną dar prieš prasidedant Imžino karui. Čia jis pavaizduotas kaip gudrus, bet gana ekscentriškai besielgiantis jaunuolis.

Kita Sunšino gyveno ekranizacija – nuo 2004 rugsėjo 4 d. iki 2005 rugpjūčio 28 d. rodyta korėjietiška drama „Nemirtingasis I Sunšinas“ (불멸의 이순신 Immortal Admiral Yi Sunsin), kurią sudaro 104 serijos. Daugiausia dėmesio čia skirta būtent japonų invazijos metams.

Naujausias filmas, pasirodęs 2014 m., „Admiral: Roaring Currents“ (명량 Myeongryang). Veiksmas jame sukasi apie Mjongrjango mūšį ir su juo susijusius įvykius.

Paminklai šiam generolui yra iškilę dviejuose didžiausiuose Pietų Korėjos miestuose Seule ir Pusane, taip pat ir Josu mieste. Jo vardu pavadinta ne viena gatvė, laivas ar tiltas, o jo personažą galima išvysti ir populiariuose šio amžiaus kompiuteriniuose žaidimuose.

Rekonstruotą Vėžlio laivą galima išvysti Korėjos karo memoriale ir Josu (여수시 Yeosu) mieste. Šiame mieste taip pat yra išlikusi ir tuometinė laivų statykla.