Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Potalos rūmai

Parašė Karolina Lorenschat - 2017-05-22 - Kinija ir Taivanas

Potalos rūmai (kin. 布达拉宫 Bùdálā Gōng) – tai didžiausias ir svarbiausias Tibeto budizmo architektūros kompleksas, kurį sudaro rūmai, šventyklos, mauzoliejai, administraciniai pastatai, bibliotekos bei spaustuvė. Tibetiečių kalba žodis „potala“ reiškia „šventoji budistų žemė“.  Potalos rūmai pastatyti ant Raudojo Kalno (红山 Hóng Shān), Tibeto autonominio regiono sostinėje Lasoje. Potalos rūmai yra pastatyti 3700 metrų virš jūros lygio, visas rūmų kompleksas užima apie 130 000 kvadratinių metrų ir turi daugiau nei 2000 įvairaus dydžio kambarių. Potalos rūmai buvo svarbiausias Tibeto budistų pastatas, čia gyveno Dalai Lamos ir Pančen Lamos, o dabar rūmuose įrengtas muziejus, supažindinantis lankytojus su Tibeto istorija ir kultūra. Tai yra aukščiausiai esantys rūmai pasaulyje ir vienas architektūriškai išskirtiniausių pastatų, priklausantis UNESCO pasaulio paveldui. Istorija Potalos rūmai buvo pradėti statyti VII a., valdant Tubo karalystės valdovui Songzanui Ganbui (松赞干布 Sōngzàn Gànbù) ir dvejoms jo žmonoms – Nepalo princesei Bhrikuti ir...

Daugiau

Heinsa šventykla

Parašė Virginija Laukaitytė - 2017-05-22 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Heinsa (해인사, Haeinsa) – tai budistų šventykla Pietų Korėjoje, ant Gaja kalno, Pietų Gjongsango provincijoje. Šventyklos pavadinimas kilęs budistinių raštų ir reiškia „nuoširdžiai apšviestas Budos pasaulis ir mūsų iš prigimties nesuterštas protas“. Heinsa labiausiai žinoma kaip Tripitaka Koreana, dar vadinamos Gorjo Tripitaka (고려 대장경, goryeo daejanggyeong),  Korėjos budistų raštų kolekcijos, saugykla. Heinsa yra viena iš Trijų Korėjos Šventyklų-Brangakmenių ir ji skelbia Dharmas arba Budos mokymus. Istorija Heinsa šventykla buvo pastatyta trečiaisiais Karaliaus Edžiango (애장왕, Aejang-wang) valdymo metais (802 m.), suvienytos Šilos laikotarpiu. Ją pastatė du korėjiečiai vienuoliai Sunungas (순응, Suneung) ir Idžongas (이정, Ijeong). Šventykla Džiosono Dinastijos laikotarpiu buvo kelis kartus atstatinėjama ir dabar ji – viena iš trijų pagrindinių šventyklų Pietų Korėjoje, vadinamų Trimis Budizmo Brangakmeniais, kurios veikia kaip saugyklos Budistiniams šventiesiems raštams. Šventyklos pastatymą pina dvi legendos. Pirmoji teigia, kad du vienuoliai – Sunungas  ir Idžongas –...

Daugiau

Tibeto budizmas

Parašė Brigita Sandaitė - 2017-05-11 - Kinija ir Taivanas

Tibeto budizmas (dar vadinamas lamaizmu) – religinė tradicija, kuri remiasi Theravados (skr. thereváda) mokymais, meditacijos technikomis ir koordinacijų įžadais taip pat Mahajanos (skr. mahāyāna) filosofija ir kosmologija. Tibeto budizmas susiformavo maždaug VIIa., karaliaus Songtseno Gampo laikais. Tibeto budizmo pradžia Tibete budizmas buvo įvestas VII a., o VIII a. pab. ši religija buvo paskelbta valstybine regiono religija. Nors ir budistų persekiojimų metais nuo 838 m. iki 942 m. jų įtaka mažėjo, tačiau vėlyvajame X a. buvo pastebėta religijos atgimimo pradžia. Ši religija greitai tapo dominuojančia, įvesdama vadinamąjį „vėlesnįjį budizmo paplitimą“. Pirmus kelis atsinaujinusių idėjų šimtmečius daugybė vienuolių iš Tibeto keliavo į Indiją, budizmo tėvynę, siekdami visko išmokti apie religiją. Mokyti ir supažindinti plačiau į Tibetą buvo kviečiami indų mokslininkai (Hays, 2015). Prieš budizmo religijos įsitvirtinimą, Tibete buvo praktikuojama Bono religija. VIII a. išsivystęs Tibeto budizmas perėmė elementus iš Bono religijos. Ši...

Daugiau

Ikkiū

Parašė Alena Borisova - 2016-05-17 - Japonija

Ikkiū Sodžiunas (一休宗純 Ikkyū Sōjun, 1394–1481, Kiotas) Japonų Dzen (Zen) budizmo Rindzai (Rinzai-shū) mokyklos vienuolis. Gyvenęs XV a. Muromači (室町時代 Muromachi-jidai) epochoje, savitos japonų kultūros formavimosi ir klestėjimo laikotarpyje, jis buvo išskirtinis dzen meistras, poetas ir kaligrafas palikęs turtingą literatūrinį paveldą bei ryškų pėdsaką Japonijos viduramžių dvasinėje kultūroje, Ikkiū buvo “tobulu Tolimųjų Rytų sintetizmo ir universalizmo įsikūnijimu, aukščiausio pasaulinio lygio menininku, genialiai dirbančiu kaligrafijos, tapybos, poezijos, arbatos ceremonijos, sodų meno ir estetikos srityse” (Andrijauskas 2001, p. 228). Biografija Ikkiū Sodžiunas gimė 1394 m. mažame Kioto priemiestyje. Pasak legendos, Ikkiū yra šimtojo Japonijos imperatoriaus Go-Komacu (後小松天皇 Go-Komatsu-tennō, 1377–1433) nesantuokinis sūnus. Dėl intrigų imperatoriaus rūmuose jo motina buvo priversta bėgti į Sagą, kur menininkas ir praleido savo pirmuosius gyvenimo metus. Kuomet Ikkiū sukako penkeri metai, jis buvo atiduotas į dzen vienuolyną Ankokudži (安国寺 Ankoku-ji) netoli gimtojo Kioto, kur šventyklos meistrai mokė...

Daugiau

Gjongdžiu

Parašė Ugnė Nausėdaitė - 2016-05-07 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Gjongdžiu (경주 gyeongju-si) – miestas Pietų Korėjoje, Šiaurės Gjongsango (경상 gyeongsangbuk-do) provincijoje Pietų Korėjoje. Tai buvusi Šilos (신라 silla) karalystės (57 m. pr. Kr.–935 m. p. Kr.) sostinė, senovėje vadinta Soraboliu (서라벌 seorabeol), žodžiu, kuris korėjiečių kalba reiškia „sostinė“ (Britannica, 2015). Miesto raida ir istorija Ankstyvoji miesto istorija ir yra glaudžiai susijusi su Šilos karalystės istorija. Ankstyvuosiuose korėjietiškuose rašytiniuose šaltiniuose, kurie greičiausiai rėmėsi Šilos karalystės dinastijos kronikomis, Gjongdžiu, tuo metu vadintas Saroguku (사로국 saro-guk), buvo įkurtas 57 m. pr. Kr., kai susijungė šeši maži kaimeliai tuometinėje Gjongdžiu teritorijoje. Vėliau, po Trijų Karalysčių laikotarpio (57 m. pr. Kr.-668 m. po Kr.), maždaug VII a. vid., Gjongdžiu tapo Korėjos politinio ir kultūrinio gyvenimo centru. Mieste stovėjo Šilos teismas, taip pat čia gyveno dauguma karalystės elito. Gjongdžiu klestėjimas tapo legenda, ir pasakojimai apie miestą nukeliavo iki tokių tolimų kraštų kaip Egiptas. Tačiau vėlesniais amžiais Gjongdžiu...

Daugiau
Rodomas puslapis 1 iš 3123