Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Tibeto budizmas

Parašė Brigita Sandaitė - 2017-05-11 - Kinija ir Taivanas

Tibeto budizmas (dar vadinamas lamaizmu) – religinė tradicija, kuri remiasi Theravados (skr. thereváda) mokymais, meditacijos technikomis ir koordinacijų įžadais taip pat Mahajanos (skr. mahāyāna) filosofija ir kosmologija. Tibeto budizmas susiformavo maždaug VII a., karaliaus Songtseno Gampo laikais. Tibeto budizmo pradžia Tibete budizmas buvo įvestas VII a., o VIII a. pab. ši religija buvo paskelbta valstybine regiono religija. Nors ir budistų persekiojimų metais nuo 838 m. iki 942 m. jų įtaka mažėjo, tačiau vėlyvajame X a. buvo pastebėta religijos atgimimo pradžia. Ši religija greitai tapo dominuojančia, įvesdama vadinamąjį „vėlesnįjį budizmo paplitimą“. Pirmus kelis atsinaujinusių idėjų šimtmečius daugybė vienuolių iš Tibeto keliavo į Indiją, budizmo tėvynę, siekdami visko išmokti apie religiją. Mokyti ir supažindinti plačiau į Tibetą buvo kviečiami indų mokslininkai (Hays, 2015). Prieš budizmo religijos įsitvirtinimą, Tibete buvo praktikuojama senovės šamanistų religija – bonas. Šiai religijai būdingi ezoteriniai ritualiai, egzorcizmai, talismanai,...

Daugiau

Bendzaiten

Parašė Rima Stonytė - 2017-05-09 - Japonija

Bendzaiten (jap. 弁才天 arba jap. 弁財天, Benzaiten) – tai Tekančios Saulės šalies Budizmo deivė, kuri yra kildinama iš hinduizmo išminties, muzikos ir menų deivės Sarasvatės (skr. सरस्वती, Sarasvatī). Bendzaiten garbinimo praktika Japoniją pasiekė per „Auksinės Šviesos sūtros“ (skr. सुवर्णप्रभासोत्तमसूत्रेन्द्रराज, Suvarṇa-prabhāsa Sūtra, jap. 金光明経, Konkōmyōkō) kiniškus teksto vertimus bei įsigalėjo šalyje VI-VIII a. bėgyje. Bendzaiten yra sinkretinė dievybė, turinti tiek budistinį, tiek šintoistinį (jap. 神道, Shintō) aspektus. Bendzaiten taip pat yra vienintelė moteriškos giminės dievybė, priklausanti Septyniems laimės dievams. Ji Tekančios Saulės šalyje taip pat yra vadinama Aštuonranke Bendzaiten (jap. 八臂弁才天, Happi Benzaiten), Dieviškojo Garso Bendzaiten (jap. 妙音天, Myō-on Benzaiten), Uga Bendzaiten (jap. 宇賀神, Ugajin, Uka no Kami) bei Didžiąja Bendzaiten (jap. 大弁才天, Daibenzaiten). Išvaizda Ši dieviškoji būtybė yra kildinama iš deivės Sarasvati, kuri hinduizmo religinėje tradicijoje yra atsakinga už vandenį, išmintį, muziką ir menus. Dėl šios priežasties Bendzaiten yra siejama...

Daugiau

Ikkiū

Parašė Alena Borisova - 2016-05-17 - Japonija

Ikkiū Sodžiunas (一休宗純 Ikkyū Sōjun, 1394–1481, Kiotas) Japonų Dzen (Zen) budizmo Rindzai (Rinzai-shū) mokyklos vienuolis. Gyvenęs XV a. Muromači (室町時代 Muromachi-jidai) epochoje, savitos japonų kultūros formavimosi ir klestėjimo laikotarpyje, jis buvo išskirtinis dzen meistras, poetas ir kaligrafas palikęs turtingą literatūrinį paveldą bei ryškų pėdsaką Japonijos viduramžių dvasinėje kultūroje, Ikkiū buvo “tobulu Tolimųjų Rytų sintetizmo ir universalizmo įsikūnijimu, aukščiausio pasaulinio lygio menininku, genialiai dirbančiu kaligrafijos, tapybos, poezijos, arbatos ceremonijos, sodų meno ir estetikos srityse” (Andrijauskas 2001, p. 228). Biografija Ikkiū Sodžiunas gimė 1394 m. mažame Kioto priemiestyje. Pasak legendos, Ikkiū yra šimtojo Japonijos imperatoriaus Go-Komacu (後小松天皇 Go-Komatsu-tennō, 1377–1433) nesantuokinis sūnus. Dėl intrigų imperatoriaus rūmuose jo motina buvo priversta bėgti į Sagą, kur menininkas ir praleido savo pirmuosius gyvenimo metus. Kuomet Ikkiū sukako penkeri metai, jis buvo atiduotas į dzen vienuolyną Ankokudži (安国寺 Ankoku-ji) netoli gimtojo Kioto, kur šventyklos meistrai mokė...

Daugiau

Gjongdžiu

Parašė Ugnė Nausėdaitė - 2016-05-07 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Gjongdžiu (경주 gyeongju-si) – miestas Pietų Korėjoje, Šiaurės Gjongsango (경상 gyeongsangbuk-do) provincijoje Pietų Korėjoje. Tai buvusi Šilos (신라 silla) karalystės (57 m. pr. Kr.–935 m. p. Kr.) sostinė, senovėje vadinta Soraboliu (서라벌 seorabeol), žodžiu, kuris korėjiečių kalba reiškia „sostinė“ (Britannica, 2015). Miesto raida ir istorija Ankstyvoji miesto istorija ir yra glaudžiai susijusi su Šilos karalystės istorija. Ankstyvuosiuose korėjietiškuose rašytiniuose šaltiniuose, kurie greičiausiai rėmėsi Šilos karalystės dinastijos kronikomis, Gjongdžiu, tuo metu vadintas Saroguku (사로국 saro-guk), buvo įkurtas 57 m. pr. Kr., kai susijungė šeši maži kaimeliai tuometinėje Gjongdžiu teritorijoje. Vėliau, po Trijų Karalysčių laikotarpio (57 m. pr. Kr.-668 m. po Kr.), maždaug VII a. vid., Gjongdžiu tapo Korėjos politinio ir kultūrinio gyvenimo centru. Mieste stovėjo Šilos teismas, taip pat čia gyveno dauguma karalystės elito. Gjongdžiu klestėjimas tapo legenda, ir pasakojimai apie miestą nukeliavo iki tokių tolimų kraštų kaip Egiptas. Tačiau vėlesniais amžiais Gjongdžiu...

Daugiau

Tibeto mirusiųjų knyga

Parašė Vaiva Sriubaitė - 2015-06-03 - Kinija ir Taivanas

Tibeto mirusiųjų knyga – tai tibetietiškų mokymų rinkinys apie mirtį, mirties tarpsnio kelionės vadovas, atskleidžiantis ankstesnio, dabartinio ir būsimo gyvenimo nepertraukiamumą, – aiškiai parodo, kaip mirties tikrovė atsispindi tibetiečių pasaulyje. Šios knygos tibetietiškojo originalo sutrumpintas pažodinis vertimas – „Išsilaisvinimas pomirtiniame tarpsnyje klausantis pamokymų“ atskleidžia knygos turinį ir tikslą. Knygos autoriumi laikomas guru Padmasambhava. Pirmą kartą šią knygą į anglų kalbą išvertė tibetietis Lama Kazi Dawa-Samdupas, o redagavo jo mokinys W. Y. Ewans-Wentzas, kuris tokį pavadinimą pritaikė remdamasis pagal anksčiau išleistą „Egipto mirusiųjų knyga“. Tibetas Tibetiečiai savo šalį vadina Bö, kartais pridėdami Khavačen – „Sniegynų žemė“. Tibeto civilizacija yra unikali, atšiauraus klimato užgrūdinti gyventojai nuo senų laikų buvo linkę daugiau dėmesio skirti dvasiniams dalykams. Tokiam reiškiniui didelę įtaką darė aplinka: įspūdingas Himalajų kalnų kraštovaizdis, kuris savaime skatino daugelį tibetiečių susikaupti ir medituoti. Stiprus įsitikinimas, kad „stiprioji jėga“ yra dvasinė, o...

Daugiau