Raidžinas
Raidžinas (jap. 雷神, Raijin, Ikadzuchi no Kami), taip pat žinomas kaip kaminarisama (jap. 雷様, Kaminarisama), raidensama (jap. 雷電様, Raidensama), narukamis (jap. 鳴神, Narukami), raiko (jap. 雷公, Raikō) – tai Tekančios Saulės šalies perkūnijos bei griaustinio dievas, kuris užima svarbią vietą šintoizmo (jap. 神道, Shintō) dievų panteone. Ši dievybė japonų mitologijoje yra laikoma tiesioginiu Idzanami (jap. 伊邪那美 arba 伊弉冉, Izanami) ir Idzanagi (jap. 伊邪那岐 arba 伊弉諾, Izanagi) (dievybių, kurios, pasak legendų, sukūrė Japonijos salyną) palikuonimi. Išvaizda bei rolės Raidžinas yra dažnai vaizduojamas kaip dievybė, turinti nuožmią bei gąsdinančią veido išraišką, raumeningą figūrą bei žemės traukai nepavaldžius plaukus. Šį Tekančios Saulės šalies dievą supa taiko (jap. 太鼓, Taiko) būgnai, kuriuos jis muša siekdamas sukelti griaustinio garsą. Raidžinas savo rankose neretai laiko didelius plaktukus, kuriais ir muša ankščiau paminėtus taiko būgnus. Kartais griaustinio dievas yra vaizduojamas su trimis rankos pirštais, kurie simbolizuoja praeitį, dabartį bei ateitį. Raidžinas Japonijos visuomenėje yra laikomas žemdirbystės globėju ir dėl to yra itin gerbiamas. Seniau žmonės tikėjo,...
Daugiau
Džiovang
Džiovang (조왕 jowang), dar žinoma kaip džiovangšin (조왕신 jowangshin), yra ugnies deivė ir namų sergėtoja. Ji viena iš korėjiečių šamanizme egzistuojančių deivių, vadinamų gašinų (가신 gashin), kurie, kaip tikima, prižiūri ir saugo tam tikras namų dalis. Džiovang saugo namų virtuvę ir rūpinasi šeimos narių gerove bei jų sveikata. Tačiau per paskutinius kelis dešimtmečius, šios dievybės garbinimas pamažu blėso ir mūsų dienomis Džiovang kulto užuomazgų galima rasti tik budistinių šventyklų virtuvėse (Quarrington 2014). Mitas ir kilmė Džiovang pasirodo „Durų knygos įrašų“ (문전본풀이 Munjeon Bonpuli) mite, kuriame aiškinamas gašinų atsiradimas. Šiame mite Džiovang minima kaip Josan Buin – ištikima žmona bei mylinti septynių vaikų mama. Ji kartu su vyru Namsonbi nors ir daug dirbdavo dėl savo šeimos, tačiau vis tiek gyvendavo vargingai. Nežinodama kaip užsidirbti daugiau pinigų ir išlaikyti šeimą, Josan Buin nutarė parduoti rūbus ir papuošalus kitame kaimelyje už didesnę kaina,...
Daugiau
Magu
Magu (麻姑 Mágū) yra žinoma kaip ilgaamžiškumo deivė kinų mitologijoje. Terminas Magu pažodžiui gali būti verčiamas kaip „kanapių tarnaitė“ arba „kanapių mergelė“. Pagal daoizmo tradicijas ji buvo garbinama atliekant ritualus rūkant ir kitaip dvasiniams tikslams naudojant kanapių augalus. Magu yra laikoma nemirtingąja moterų saugotoja, pavasario dievybe ir siejama su atgimimu ir vaisingumu. Ji įkvėpia pasauliui gyvybę ir turi alchemikės žinių (Auset 2009, p. 49). Magu istorija rašytiniuose šaltiniuose Magu tradiciškai buvo vaizduojama kaip ilgaamžiškumo fėja, sėkmės deivė. Į šią deivę dažnai buvo kreipiamasi norit palinkėti ilgo gyvenimo vyresnio amžiaus moterims. Magu atsiradimo istorija ir biografiniai faktai priklausomai nuo šaltinių skiriasi. Tačiau visuose šaltiniuose yra sutariama, kad Magu buvo mirtingoji vėliau pašventinta kaip ilgaamžiškumo deivė (Beijing Foreign Language Press 2012, p. 237). Pirmoji Magu biografija aptinkama Dzinių (晉Jìn) dinastijos tekste pavadinimu „Nemirtingųjų biografijos“ (神仙傳 Shénxiān chuán) parašytą Ge Hongo. Tikima, kad Magu...
Daugiau
Senelė Samšin
Senelė Samšin (삼신할머니 Samshin Halmoni) – gyvybės ir vaisingumo deivė, prižiūrinti moteris gimdymo metu bei globojanti naujagimius, gimdyves ir akušeres. Korėjos mitologijoje ji yra viena iš galingiausių dievų, todėl senelės vardas jai suteiktas kaip pagarbos titulas. Šamanų mitas Vieni iš svarbiausių gyvenimo įvykių, kurie korėjietiškame šamanizme laikomi šventais ir jiems yra skiriami ritualai, yra vaiko gimimas ir jo tolimesnis auginimas. Gyvybės veržlumas ir gimimo stebuklas išaukštinamas viename iš sugalvotų mitinių pasakojimų apie gyvybės ir vaisingumo deivės Senelės Samšin atsiradimą, kuris apdainuojamas šamanų apeigoje gut (굿 gut). Gut ritualuose ši istorija pasakojama, meldžiant vaisingumo, saugaus gimdymo bei prašant užauginti sveiką vaikelį. Mitas bendrai siejamas su derlingumo dievo Džesoko (제석 Jaesok) gimimu, tačiau Rytinės pusiasalio pakrantės šamanų giesmėje; jis pagerbia Senelės Samšin atsiradimą (Kister 1997). Šamanų dainuojamojoje ritualų lopšinėje, pagerbiamas Samšin dvasios atsiradimo stebuklas: „Liūlia, liūlia, čiūčia liūlia mažylę. Nukritai iš...
Daugiau
Idzanamė
Idzanamė (jap. 伊邪那美 arba 伊弉冉 Izanami) – japonų mitologijoje viena iš bene svarbiausių dievybių, buvusi kito svarbaus dievo Idzanagio žmona. Ji yra kūrimo bei mirties deivė, taip pat žinoma vardu Idzanamė no mikoto arba dar žinoma vardu – „ta, kuri kviečia“. Kitas žinomas vardas Idzanami no Kami – deivė Idzanamė. Šios būtybės svarba bei vaidmuo japonų mitologijoje atsiskleidžia kosmogoniniame (pasaulio sukūrimo) mite. Mitologija rašytiniuose šaltiniuose Kiekvienos šalies istoriją bei praeities ypatumus tyrinėtojams atskleidžia įvairūs memuarai, senoviniai užrašai, simboliai daiktuose, antkapiai ir kt. Japonijos atveju, šalies istorija bei mitologija aptinkama rašytiniuose šaltiniuose: Kodžiki (jap. 古事記 Kojiki) ir Nihon šioki (jap. 日本書紀 Nihonshoki). Kodžiki – užrašai apie senovinius dalykus, užbaigtas rašyti 712 m. yra seniausias įrašas apie Japonijos istoriją (Matsumura, 2007). Pasakojimai prasideda nuo Kamijo, dievų amžiaus, t.y. Japonijos sukūrimo mito ir tęsiasi iki pat imperatorienės Suiko laikų (593-628 m.) (Japanese...
Daugiau
