Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Madzu

Parašė Ugnė Janušauskaitė - 2015-05-19 - Kinija ir Taivanas

Madzu (妈祖 Māzǔ) yra Kinijos globos deivė, kuri saugo žvejus ir jūreivius. Madzu yra labiausiai garbinama jūros dievybė. Jos dievinimas labiausiai paplitęs Kinijos pakrančių regionuose: Džedziango (Zhejiang), Fudziano (Fujian), Guangdongo (Guangdong) ir Hainano (Hainan) provincijose. Taip pat Madzu garbina Taivane bei Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse. Kelias šios dievybės šventoves galima rasti Australijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žmogus Teigiama, jog kaip ir visos kinų dievybės, Madzu iš tikrųjų buvo žmogus. Ji gimė 960 m., Šiaurinėje Songų (宋朝 Sòng Cháo) dinastijos dalyje, Šianlianggange (Xianlianggang). Kai Madzu gimė, ji neverkė, todėl jos tėtis Lin Juanas (林愿 Lin Yuan) ir mama Vang (王氏 Wang) ją pavadino Lin Mo (林默). Šis vardas reiškia „tylus medis“. Lin Mo, arba Madzu, turėjo gydymo galių, taip pat galėjo numatyti orą ir ateitį bei mokėjo labai gerai plaukti. Madzu buvo žinoma kaip jūreivių gelbėtoja ir buvo gerbiama visuomenėje....

Daugiau

Otohime

Parašė Monika Lazickaitė - 2015-05-19 - Japonija

Otohimė (乙姫), dar vadinama Tojotama-himė (豊玉姫, Toyotama-hime), yra japonų mitologinė dievybė, jūros deivė, kurios vardas reiškia „Perlų princesė“ arba „Geranoriškos sielos moteris“. Otohimė yra drakono, jūrų dievo Riūdžino (龍神, Ryūjin), valdančio tris jūras, kurias apsišvarinimo ritualo metu sukūrė Idzanagis, duktė. Abu dievai – tėvas ir duktė – gyveno po vandeniu esančiuose Riūgūdžio (竜宮城, Ryūgū-jō) rūmuose, pastatytuose iš raudonų ir baltų koralų. Šiuose rūmuose Riūdžinas, naudodamas magiškus brangakmenius, kontroliavo potvynius ir atoslūgius, čia dievams tarnavo medūzos su vėžliais. Tojotama yra gerai žinoma veikėja japoniškose pasakose ir dainose apie Urašimą Tarą (浦島 太郎, Urashima Tarō), tačiau jos istorija skirtingai vaizduojama šintoizmo mituose. Otohimė yra aprašyta Kodžikyje (古事記 Kojiki), seniausioje Japonijos mitų knygoje, ir Nihonšiokio (日本書紀, Nihon Shoki) kronikose, antrame seniausiame japonų mitologijos rinkinyje. Išvaizda Japonų dievybės, kitaip nei kinų, dažniausiai turi žmogišką pavidalą, yra antropomorfinės. Mituose Otohimė vaizduojama kaip labai graži moteris, galinti įgyti ir gyvūno...

Daugiau

Sihė

Parašė Žydrūnė Sabockytė - 2015-05-18 - Kinija ir Taivanas

Sihė (羲和 Xīhé) yra Kinijos saulės deivė. Viena iš dviejų (kartu su mėnulio deive Čange (嫦娥 Cháng’é)) imperatoriaus Didziuno (帝俊 Dìjùn) žmonų, ji buvo dešimties saulių motina, dažnai vaizduojama kaip trikojė varna. „Saulės sukūrimo“ motyvas randamas daugelio Kinijos etninių grupių mitologiniuose pasakojimuose. Saulė kartais vaizduojama kaip dievų kūrinys arba kartais kaip būtybė, pasivertusi iš mirusio dievo. Pavyzdžiui, buji etninė grupė saulės sukūrimą įsivaizduoja kaip dievo Vengo nuopelną, kuris, pagal mitą, pagimdė dangų, dieną ir naktį, saulę bei mėnulį. Etninių kinų mituose saulė vis dėlto dažniausiai yra siejama su jos motina Sihe ir tėvu Didziunu. Tačiau, panašiai kaip ir apie Čangę, kuri yra dvylikos mėnulių motina, Kinijos mitologiniuose tekstuose, dėl saulės deivės aukšto statuso, yra randama nedaug infomacijos apie Sihės mitą. Jos panteonas galutinai išsivystė Hanų dinastijoje (221-207 m. pr. kr). Apie juos nuopelnus daugiausia yra aprašyta „Kalnų ir jūrų knygoje“...

Daugiau

Amaterasu

Parašė Sandra Jasiulevičiūtė - 2015-05-18 - Japonija

Amaterasu (天照, liet. „apšviečianti dangų“) – svarbiausia dievybė japonų šintoizmo panteone – saulės ir visatos deivė, Japonijos imperatorių pirmtakė. Pirmą kartą dievybė paminėta mitologinėse istorijose, pateiktose Kodžikio (古事記 Kojiki, liet. „Senovės reikalų užrašai“) ir Nihono Šiokio knygose (日本書紀 Nihon Shoki, liet. „Japonijos kronikos“). Istorija Pagal šintoizmo pasaulio sukūrimo mitą, Amaterasu yra Idzanagio ir Idzanamės (伊弉冉尊/伊邪那美命 Izanami) dukra. Kodžikio knygoje teigiama, kad deivė atsirado iš kairiosios Idzanagio akies,  pastarajam sugrįžus iš Jomi (黄泉 Yomi, liet. „pomirtinio pasaulio“) po nesėkmingo bandymo išgelbėti Idzanami, kai jis upėje atliko švarinimosi ritualą. Idzanagis Amaterasu įteikė brangenybių vėrinį magatamą (勾玉) ir teisę valdyti Takamagaharą (高天原 Takamagahara) – dangų, visų kami (神, liet. „dievas, dievai“) buveinę. Nihono Šiokio knygoje teigiama, kad Idzanami buvo gyva, kai jie abu su Idzanagiu nusprendė sukurti vyriausiąją dievybę. Amaterasu ir Susanoo Susanoo – Amaterasu brolis, audros dievas. Jam buvo skirta valdyti jūras, tačiau...

Daugiau

Čangė

Parašė Giedrė Steponavičiūtė - 2015-05-15 - Kinija ir Taivanas

Čangė ( 嫦娥 Cháng’é), dar vadinama Henge (姮娥 Héng’é), yra Kinijos Mėnulio deivė. Ši dievybė siejama su drąsa, jėga ir vaisingumu. Legendos Tautosakoje pasakojama populiari legenda apie kinų Mėnulio deivę. Ši legenda Kinijoje pradėjo sklisti Kariaujančių karalysčių laikotarpiu, yra nemažai pasakojimo versijų, iš jų galima išskirti tris pagrindines. Pirmoji versija. Pasak legendos, Čangė ir jos vyras Šaulys I (后羿 Hou Yi) buvo nemirtingi ir gyveno rojuje. Vieną dieną dešimt Nefrito imperatoriaus sūnų pasivertė į dešimt saulių ir pradėjo deginti Žemę. Kilus panikai dėl didelės kaitros, Nefrito imperatorius paprašė Šaulio I pagalbos. Šis nušovė devynias saules ir paliko tik vieną gyvą sūnų kaip vieną Saulę. Imperatorius liko nepatenkintas, kad devyni iš dešimties jo sūnų mirė. Supykęs jis ištrėmė Šaulį ir jo žmoną Čangę į Žemę gyventi kaip paprastus mirtinguosius. Šaulys I, matydamas savo žmoną nelaimingą, nusprendė leistis į ilgą ir...

Daugiau