Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Osakos pilis

Parašė Gabrielė Zavackaitė - 2021-02-01 - Japonija

Osakos pilis (jap. 大阪城, Ōsaka-jō) – tai svarbus istorinis Tekančios Saulės šalies gynybinis kompleksas, kuris randasi Osakos miesto Čiūo rajone (jap. 大阪市中央区, Ōsaka-shi Chūō-ku). Šis gynybinis kompleksas buvo pastatytas Adzuči-Momojama periodu (jap. 安土桃山時代, Azuchi–Momoyama jidai) (1568–1600 m.), rekonstruotas Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai) (1603–1868 m.), apgriautas Antrojo pasaulinio karo metais bei galutinai rekonstruotas ir restauruotas 1997 m. Šiuo metu pagrindinis pilies donžonas yra laikomas trečios kartos statiniu (Jcastle). Osakos piliavietei, kuri dar yra vadinama Kindžio (jap. 錦城/金城 Kin-jō), yra suteiktas Japonijos ypatingos istorinės reikšmės vietovės statusas (jap. 特別史跡, Tokubetsu Shiseki) (O’Grady). Į piliavietės teritoriją taip pat yra įtrauktas ir Osakos pilies parkas (jap. 大阪城公園, Ōsaka-jō Kōen), kuris kasmet pritraukia daugiau nei 2,5 milijono lankytojų (Nippon.com, 2019). Osakos pilies istorinės raidos apžvalga Osakos pilies statybą 1583 m. inicijavo Tojotomi Hidejoši (jap. 豊臣秀吉, Toyotomi Hideyoshi) (1537–1598 m.) – svarbi Sengoku istorinio...

Daugiau

Hacumode

Parašė Karolina Daučiūnaitė - 2021-01-03 - Japonija

Hacumode (jap. 初詣, 初詣で, Hatsumōde) arba Hacumairi (jap. 初参, 初参り, Hacumairi) – tai tradicinis, kasmetinis renginys, skirtas pirmajam, naujametiniam Tekančios Saulės šalies žmonių apsilankymui Šinto (jap. 神社, Jinja) arba Budistinėse (jap. 寺院, Jiin) šventyklose. Dauguma šalies gyventojų apsilanko šventyklose per pirmąsias tris naujųjų metų dienas, todėl šiomis dienomis prie šalies didžiųjų šventovių neretai nusidriekia ilgos žmonių eilės. Pirmojo apsilankymo metu yra paprastai dėkojama už praėjusius metus, meldžiamasi už ramybę ir saugumą ateinančiais naujaisiais metais, taip pat perkami nauji talismanai ar amuletai (jap. お守り, Omamori) (Jacobsen, N., 2015). Naujųjų metų svarba Naujųjų metų šventinis laikotarpis užima svarbią vietą kiekvieno Tekančios Saulės šalies gyventojo gyvenimo kasdienybėje. Šis laikotarpis prasideda kartu su Naujųjų metų išvakarėmis (jap. 大晦日, Ōmisoka), pirmosios naujųjų metų dienos sutikimu (jap. 元日, Genjitsu) bei tęsiasi iki sausio 7 dienos. Šiuo periodu dauguma šalies mokyklų ir įmonių užsidaro, žmonės atostogauja, tvarko savo namus, grąžina skolas, lanko artimuosius ir draugus, keičiasi dovanomis. Taip pat, šiuo...

Daugiau

Momotaro

Parašė Ernestas Juršė - 2020-06-16 - Japonija

Momotaro (jap. 桃太郎, Momotarō) – tai gerai žinomas Tekančios Saulės šalies liaudies pasakos veikėjas.  Manoma, kad sakytinėje tautosakoje pasaka apie Momotaro pasirodė Japonijos Muromači istoriniu periodo (jap. 室町時代, Muromachi jidai) bėgyje (1333–1568 m.) (Kahara, 2004). Tuo tarpu seniausia rašytinė Momotaro pasakos versija buvo užfiksuota Japonijos Genroku istorinio periodo (jap. 元禄, Genroku) metu (1688–1704 m.) (Tierney, 2005). Momotaro istorija yra populiari, todėl yra neretai sutinkama šiuolaikiniuose filmuose, pasakų knygose ar japoniškoje mangoje (jap. 日本の漫画, Nihon-no-manga arba マンガ, Manga). Pasakos siužetas Sakoma, kad Momotaro gimė vienam seneliui peiliu pusiau perpjovus milžinišką persiką, kurį, prie upės plaudama skalbinius, surado jo senyva žmona. Senolių pora neturėjo vaikų, todėl šį stebuklingą berniuko pasirodymą palaikė dievo dovana. Jie suteikė jam Momotaro vardą ir nusprendė drauge jį užauginti. Bėgant laikui berniukas išaugo į sveiką ir tvirtą jaunuolį. Vieną dieną Momotaro nusprendė palikti savo tėvus ir keliauti į Onigašimos salą (jap. 鬼ヶ島, Onigashima), kurioje jis ketino nugalėti...

Daugiau

Hačimanas

Parašė Tomas Zulonas - 2020-06-09 - Japonija

Hačimanu (jap. 八幡神, Hachiman no kami/Hachiman-shin) yra vadinama sinkretinė Tekančios Saulės šalies karo ir lankininkystės dievybė, kuri taip pat laikoma Japonijos Minamoto klano (jap. 源氏, Minamoto-uji) ir apskritai visų karių globėja. Hačimano legenda  Istorija pasakoja, jog II-ame mūsų eros amžiuje Tekančios Saulės šalies nėščia našlė, imperatorienė Džingū (jap. 神功皇后, Jingū-kōgō) išvydo dieviškąją viziją. Vaizdinys paskatino valdovę užkariauti „pažadėtąją žemę“, kuri yra kartais interpretuojama kaip teritorija, esanti Korėjos pusiasalyje. Senoviniuose tekstuose teigiama, jog imperatorienė nerimavo dėl to, kad jos nėštumas galėjo apsunkinti būsimų karinių veiksmų procesą. Siekdama atidėti artėjantį gimdymą, valdovė nusprendė tvirtai sutvarstyti savo kūną bei prisirišti akmenį prie savo pilvo. Rašoma, kad tuo metu Džingū susapnavo dar vieną sapną, kuriame jai buvo pasakyta, kad jos naujagimis taps dievybe, jei gims pasibaigus „pažadėtosios žemės“ užkariavimo procesui. Valdovei pavyko atidėti gimdymą trims metams, per kuriuos ji sugebėjo sėkmingai pabaigti karinę kampaniją. Jai gimė sūnus, kuriam...

Daugiau

Iši incidentas

Parašė Ieva Šataitytė - 2020-04-03 - Japonija

Iši incidento (jap. 乙巳の変, Isshi no Hen) pavadinimas yra suteiktas 645 metų liepos 10 dieną, Tekančios Saulės šalyje įvykdytai svarbaus valstybės veikėjo Soga no Iruka (jap. 蘇我 入鹿, Soga no Iruka) žmogžudystei. Ją surengė Nakatomi no Kamatari (jap. 中臣 鎌足, Nakatomi no Kamatari) ir princas Naka no Oe (jap. 中大兄皇子, Naka no Ōe no Ōji), siekdami nuo valdžios nuversti pagrindinę valdančiąją Sogos klano (jap. 蘇我氏, Soga Uji) atšaką (Kato, 2018). Istorinis kontekstas ir incidento priežastys Asukos istoriniu laikotarpiu (jap. 飛鳥時代, Asuka Jidai) (538-710 m.) Japonijos teritorijos valdymas buvo netiesiogai sukoncentruotas Sogos klano narių rankose. 593 m. imperatorienė Suiko (jap. 推古天皇, Suiko-Tennō) paveldėjo sostą iš savo netikro brolio Sušuno (jap. 崇峻天皇, Sushun-Tennō), kurį nužudė Sogos klano lyderis Soga no Umako (jap. 蘇我 馬子, Soga no Umako). Soga no Umako tai paskatino padaryti žinios apie imperatoriaus ketinimus pasikėsinti į jo gyvybę ir baimė prarasti savo ir savo klano turėtą politinę galią. Imperatorienė Suiko buvo atsakinga...

Daugiau