Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Tengu

Parašė Jogintė Žalytė - 2015-05-21 - Japonija

Tengu (天狗) – tai japonų liaudies mistiniai padarai, išvertus reiškiantys „Dangaus šunys“. Šios būtybės kartais yra garbinamos kaip šintoizmo dievai (神 kami). Tengu dažniausiai vaizduojami kaip pesliai arba kiti plėšrūs paukščiai, bet netgi būdami paukščio formos jie dažnai turi ir žmogiškų bruožų. Jų paukščių snapas gali tapti ilga nosimi, arba jie gali turėti žmogaus kūną su paukščio sparnais, galva ar snapu. Kadangi tengu yra dievai, jie gali pasiversti į sparnuotas, snapuotas būtybes su galūnes apsivijusiomis gyvatėmis, ir joti ant lapių (Rosen 2009, p.373). Kilmė Tikėtina, kad VI ar VII a. tengu mitologija Japonijoje buvo supažindinta kartu su budizmu iš Korėjos ar Kinijos. Šie padarai nuo to meto randami Japonijos senoviniuose dokumentuose (nuo maždaug 720-ųjų metų) ir yra siejami kaip artimi Kurama kalnui Japonijoje (netoli Kibunės). Kurama kalnas – tai baltaplaukio Sodžiobo (僧正坊 Sojobo), tengu karaliaus, buveinė. „Japonijos legendose ir mituose“...

Daugiau

Kicune

Parašė Joana Vaitkutė - 2015-05-19 - Japonija

Kicune (狐 kitsune) – yra bendrinis žodis, japonų kalboje reiškiantis lapę. Kicune taip pat gali reikšti ir japonišką mitologinę būtybę – lapės demoną. Kicune yra priskiriamas triksterių ir jokajų (妖怪 yōkai) grupėms. Jokajų grupė yra žemiausia klasė tarp japoniškų mistinių būtybių. Jokajai – japoniškieji vaiduokliai ir demonai. Tuo tarpu triksteriai – tai šiek tiek aukštesnės klasės demonai, kurie yra tarpininkai tarp gėrio ir blogio bei yra nepatikimi, nes gali ir padėti, ir pakenkti žmogui. Japonai lapės demono pavadinimo neišskiria nuo paprastosios raudonosios lapės (Vulpes vulpes japonica), gausiai paplitusios šioje šalyje, ir vadina tuo pačiu pavadinimu – kicune. Šis demonas yra laikomas vienu iš stipriausių, labiausiai žinomų ir pagrindinių jokajų japonų mitologijoje. Kicune išskirtinai yra tik šintoizmo, Japonijos seniausios ir pagrindinės religijos, demonas. Istorija Japoniška legenda byloja, kad lapė gali įgyti nepaprastų galių jei ji išgyvens penkiasdešimt ar šimtą metų. Senoji lapė...

Daugiau

Kappa

Parašė Andrius Matjošaitis - 2015-05-19 - Japonija

Kapa (河童 kappa), dar vadinami kavataro (川太郎 kawatarō, liet. „upės berniukas“), komahiki (駒引, liet. „arklių traukėjas“) arba kavako (川子 kawako, liet. „upės vaikas“), yra jokajai, dažnai minimi japonų folklore. Pavadinimas kilęs iš žodžių upė (kawa) ir sulenkimas (wappa) arba vaikas (warabe). Šintoizme jie laikomi vandens dievybėmis. Kapa su plaukais vadinami hyōsube (ひょうすべ). Su kapomis siejama daugiau nei 80 pavadinimų, pvz.: kawappa, gawappa, kōgo, mizushi, mizuchi, enkō, kawaso, suitengu, dangame. Kartu su oni ir tengu, kapos yra žinomiausi jokajai Japonijoje. Kapos yra panašūs į suomių näkki, skandinavų näck / neck, slavų vodnik ir škotų kelpie. Visi pasakojimai apie juos ir apie pavojus, tykančius vandenyje, naudojami vaikams bauginti. Manoma, kad legendoms apie kapas įtakos turėjo milžiniškas japoniškas driežas (hanzaki), agresyvi salamandra, kuri ryja savo aukas (Akutagawa 1927, p. 3–5). Išvaizda Kapa dažniausiai piešiamas kaip padaras, dydžiu prilygstantis vaikui. Jo oda žvynuota, dažniausiai mėlynos, žalios, kartais geltonos spalvos. Kapos gyvena Japonijos upėse ir ežeruose, turi įvairių savybių, kurios padeda gyvenant tokioje aplinkoje, pvz., plėvėtas rankas ir kojas. Kartais sakoma, kad kapos...

Daugiau

Rokurokubi

Parašė Gabija Žalenkaitė - 2015-05-18 - Japonija

Rokurokubiai (ろくろ首 / 轆轤首 Rokuro-kubi) – vieni iš japoniškųjų jokajų. Yra dvi rokurokubių rūšys: tie, kurių kaklai išsitempia, ir tie, kurių galvos atsiskiria nuo kūno ir plaukioja aplinkui. Jie dažnai minimi japoniškose siaubo istorijose ir rašiniuose. Savo išvaizda rokurokubiai mažai kuo skiriasi nuo paprastų žmonių. Rokurokubiai, kurių kaklai išsitempia, vaizduojami su labai greitai išsitempiančiais ir vėl susitraukiančiais kaklais. Žodis rokurokubis turi kelias kilmės versijas. Viena jų pasakoja, kad puodžiaus naudojamas žiedimo ratas (rokuro) primena pabaisos ištemptą kaklą, kita – kad panaudojus skėčio išskleidimo mechanizmą   jo rankena atrodo ilgesnė (rokuro), ir pan. Rokurokubiai, kurių galvos atsiskiria nuo kūno (nukekubiai) Šio tipo rokurokubiai laikomi pirmaisiais, originaliaisiais rokurokubiais. Nukekubiai yra blogi, jie puola žmones naktį ir geria jų kraują. Sakoma, kad, nukekubiams miegant, jų galvos atsiskiria nuo kūno ir skraidžioja aplinkui, o kūnas tampa jų silpnybe: jeigu kūnas pajudinamas, galva nebegali priaugti...

Daugiau

Oni

Parašė Ieva Mičiulytė - 2015-05-12 - Japonija

Oni (鬼, おに) yra vieni žymiausių Japonijos mitologinių būtybių, dažniausia vaizduojami kaip demonai, kurie baudžia nusidėjėlius pragare. Taip pat juos galima sutikti urvuose, kalnuose ir apleistose, atokiose vietovėse. Kadangi oni yra siejami su įvairiomis negandomis, griaustiniu, prakeiksmais ir ligomis, jie yra vieni iš baisiausių jokajų (妖怪 yokai) japonų mitologijoje. Išvaizda Oni dažniausia vaizduojami dideli ir baisūs, turintys raudonos ar mėlynos spalvos odą, su ragais ir aštriais dantimis. Vienintelis drabužis, kurį jie dėvi, yra gyvūno (dažniausia liūto) kailis ar oda, dengianti klubus; vienintelis jų ginklas – didelis spygliuotas vėzdas. Kadangi oni yra aukštesni negu žmonės, todėl kai kuriuose šaltiniuose jie vaizduojami kaip milžiniški žmogėdros. Netgi yra sukurtas japoniškas posakis: oni hitokuči (鬼一口 oni hitokuchi, liet. „oni vienas kąsnis“); tai reiškia, kad oni iš karto gali praryti visą žmogų. Kilmė ir istorija Nėra vienareikšmiškai aiškios ir visiems priimtinos oni kilmės teorijos, tačiau tikima, kad jos šaknys...

Daugiau
Rodomas puslapis 4 iš 512345