Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Umibodzu

Parašė Romanas Erminas - 2017-05-07 - Japonija

Umibodzu (海坊主 Umibōzu) – mitinė jūrų dvasia, skandinanti laivus Japonijos folklore. Pažodžiui umibodzu reiškia „jūros vienuolis“. Kartais jis dar vadinamas umibošiu (海法師 Umibōshi) arba uminiūdo (海入道 Uminyūdo). Abu šie pavadinimai taip pat reiškia vienuolį („Budizmo įstatymų mokytojas“ bei „einantis keliu“). Būtybės pavadinimas yra visiškai susijęs su jos išvaizda – sakoma, jog apvalaina umibodzu galva primena nuskustą budistų vienuolio galvą – ir neturi jokių gilesnių ryšių su budizmu. Vis dėlto šiais laikais pradedama spekuliuoti, jog umibodzu yra nuskendusių vienuolių dvasios (Davisson 2012). Išvaizda ir sąveika su žmonėmis Tradiciškai umibodzu pasirodo tuomet, kai vanduo yra ramus, o dangus giedras. Sakoma, jog jo pasirodymas gali prišaukti audrą ar kitus keistus vandenyno fenomenus. Kartais, tiesiog jaučiamas mirtinos baimės jausmas. Tačiau išmintingi žvejai visada galėdavo nuspėti umibodzu pasirodymą, todėl niekad neleisdavo laivui išplaukti, kol vandenys nenusiramindavo. Umibodzu išvaizda plačiai skiriasi: nuo gauruoto padaro primenančio...

Daugiau

Šiodžio

Parašė Povilas Vadeikis - 2017-05-07 - Japonija

Šiodžio (猩々 shōjō) – tai japonų mitologinė būtybė, priklausanti jokajų (妖怪 yōokai)  kategorijai. Jūros dvasia su paraudusiu veidu ir raudonais plaukais, kurios vardas gali reikšti „girtuoklis“ arba „orungutangas“. Šiodžio išsiskiria savo pomėgiu vartoti daug sakės (酒 sake). Šis jokajus turi veikėją viename iš No (能  no) teatro vaidinimų su tuo pačiu vardu. No teatras naudoja kaukę šiam veikėjui, o kabukio (歌舞伎 kabuki) scenoje naudojamas grimas, kurie kartu dalinasi panašiais vardais (Volker 1975). Išvaizda Šalia kalnuotų Japonijos pakrančių gyvena jokajai, panašūs į beždžiones – protingos, raudonplaukės jūros dvasios, žinomos kaip šiodžio. Jie atrodo kaip šimpanzės dydžio žmonės, su ilgais, gauruotais raudonais plaukais, ir rausvais veidais, paraudusiais nuo sakės. Jie vaikšto ant dviejų kojų, kaip žmonės, ir retkarčiais dėvi drabužius ar sijonus, padarytus iš jūros dumblių (Volker 1975). Kilmė Šiodžio yra japoniška pavadinimo versija kinų singsing (猩猩 xing xing), būtybėms panašioms...

Daugiau

Janari

Parašė Jurgita Damijonaitytė - 2017-05-07 - Japonija

Janari (家鳴, やなり Yanari) – Japonijos folkloro būtybės, vėlai naktį pasirodančios namuose ir juose keliančios nepaaiškinamus garsus. Janari yra vieni iš japoniškųjų jokajų, jie pristatomi kaip neramios dvasios, išdykę demonai ar miniatiūrinės, linksmos oni versijos. Janari dažniausiai pasirodo medinės konstrukcijos namuose, ypatingai pigiuose ar  neseniai pastatytuose. Kilmė Janari pirmą kartą pavaizduoti žymaus ukijo-e meistro Torijamos Sekieno darbe „Iliustruotasis naktinis šimto demonų paradas“ (画図百鬼夜行 Gazu Hyakki Yagyō) 1776-aisiais metais. Po paveikslu nebuvo kito aprašymo, tik būtybių pavadinimas – yanari. Jis sudarytas iš ženklų 家 (namas) ir 鳴 (garsas), todėl pažodžiui galima versti kaip „namo garsai“. Pasakojimai apie keistus garsus namuose keliančius demonus buvo itin populiarūs Edo laikotarpiu: janari apsėsti namai tapdavo garsūs ir traukdavo žmones, norinčius iš arčiau pažvelgti į tariamus antgamtinius reiškinius (Davisson 2013). Išvaizda Pirmasis janari pavaizdavęs Torijama Siekenas juos iliustravo kaip nedideles ir žmogų, ir oni demoną primenančias būtybes,...

Daugiau

Džiorogumo

Parašė Greta Blažaitienė - 2017-05-05 - Japonija

Džiorogumo (jap. 絡新婦 Jorōgumo) – voras, kuris gali pakeisti savo išvaizdą į nuostabaus grožio, vyrus gundančią moterį. Džiorogumo viliodavo jaunus, išvaizdžius vyrus, vėliau juos panaudodavo, kaip maistą. Tačiau, net pasivertęs į moterį jis atrodo, kaip voras. Ši mitinė būtybė tarsi nemirtinga, jos neįmanoma nužudyti jokiais nuodais. Džiorogumo vienas garsiausių voragyvių japoniškųjų jokajų (jap. 妖怪 Yōkai) gretose. Džiorogumo išvaizda Džiorogumo vaizduojamas, tarsi žmogus-voras, kurio viena kūno dalis yra, kaip gražios moters, su tipine japoniška šukuosena, apsirėdžiusia tradiciniu japonišku kimono, rankoje laikančia japonišką skėtį ar vėduoklę. Kita, apatinė kūno dalis, vaizduojama kaip voro, su daug baisių ir didelių kojų. Tačiau, daugelyje Džiorogumo paveikslų ši būtybė yra vaizduojama skirtingai. Vienuose, voro kojos vaizduojamos moteriai iš nugaros, kituose iš galvos, kartais būtybė atrodo kaip moteris, kuriai per visą kūną vaizduojamos voro kojos. Džiorogumo legendos „Džiorogumo, kaip mitinė būtybė Japonijos raštuose aptinkama daugiausia Edo...

Daugiau

Jamauba

Parašė Evelina Žemelytė - 2017-05-05 - Japonija

Jamauba (山うば Yamauba), Yamamba, Yamanba – Japonijos folklore minimas jokajus, japonų vaiduokliai, demonai, nepaaiškinamos antgamtinės būtybės (Jisho, 2006), Japonijos kalnuotų ir miškingų vietovių laumės, raganos. Jamauba kažkada buvo žmogaus pavidalo, tačiau vėliau transformavosi į pabaisas. Kilmė Jamaubų susikūrimas ir jų kilmė, kaip ir daugelio mitologinių būtybių, turi ne vieną versiją. Viena jų pasakoja, jog Jamauba moteris tampa tuomet, kada ji apkaltinama sunkiais nusikaltimais arba nedorais poelgiais ir yra ištriamama gyventi laukinėje gamtoje. Visiškai nutolę nuo civilizacijos, gyvendamos sunkiomis sąlygomis, moterys palaipsniui tampa jamaubomis. Kai kuriais atvejais, jų kilmė gali būti aiškinama pasitelkiant Japonijos istoriją. Sunkiu ekonominiu šalies laikotarpiu, vykstant badui, daugelis šeimų nebeišgalėjo išmaitinti visų savo šeimos narių. Dėl to neretai vienas iš šeimos narių būdavo paliekamas likimo valiai, tam kad kiti išgyventų. Dažnai jais tapdavo naujagimiai arba senoliai. Kai kurios šeimos išvesdavo savo senyvas motinas į gūdų mišką...

Daugiau
Rodomas puslapis 4 iš 7« Pirmas...23456...Paskutinis »