Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Otohime

Parašė Monika Lazickaitė - 2015-05-19 - Japonija

Otohimė (乙姫), dar vadinama Tojotama-himė (豊玉姫 Toyotama-hime), yra japonų mitologinė dievybė, jūros deivė, kurios vardas reiškia „Perlų princesė“ arba „Geranoriškos sielos moteris“. Otohimė yra drakono, jūrų dievo Riūdžino (龍神 Ryūjin), valdančio tris jūras, kurias apsišvarinimo ritualo metu sukūrė Idzanagis, duktė. Abu dievai – tėvas ir duktė – gyveno po vandeniu esančiuose Riūgūdžio (竜宮城 Ryūgū-jō) rūmuose, pastatytuose iš raudonų ir baltų koralų. Šiuose rūmuose Riūdžinas, naudodamas magiškus brangakmenius, kontroliavo potvynius ir atoslūgius, čia dievams tarnavo medūzos su vėžliais. Tojotama yra gerai žinoma veikėja japoniškose pasakose ir dainose apie Urašimą Tarą (浦島 太郎 Urashima Tarō), tačiau jos istorija skirtingai vaizduojama šintoizmo mituose. Otohimė yra aprašyta Kodžikyje (古事記 Kojiki), seniausioje Japonijos mitų knygoje, ir Nihono Šiokio (日本書紀 Nihon Shoki) kronikose, antrame seniausiame japonų mitologijos rinkinyje. Išvaizda Japonų dievybės, kitaip nei kinų, dažniausiai turi žmogišką pavidalą, yra antropomorfinės. Mituose Otohimė vaizduojama kaip labai...

Daugiau

Funajūrei

Parašė Viktorija Naujokaitė - 2015-05-18 - Japonija

Funajūrei (船幽霊 Funa-yūrei) − „jūros vaiduoklis“, vienas iš gausybės japoniškų vaiduoklių. Funajūrei dažnai pasirodo japoniškose siaubo istorijose. Kilmė, bruožai Funajūrei kilmė siejama su kerštingomis, jūroje mirusių žmonių sielomis.  Funajūrei − paskendusių jūreivių šešėliai, likę šiame pasaulyje, kad surastų buvusius draugus ar bendražygius ir nusitemptų juos į jūros gelmę. Kaip ir daugelis kitų vaiduoklių, funajūrei dėvi baltus laidojimo drabužius. Kai kuriose Azijos šalyse balta spalva simbolizuoja mirtį. Funajūrei galima pamatyti šviečiant jaunam mėnuliui ar pilnačiai. Taip pat jie matomi itin audringos ar ūkanotos nakties metu ir, žinoma, per Obon šventę (お盆). Per ją Japonijos budistai pagerbia protėvių dvasias (Meyer 2013). Pavojus žmonėms Funajūrei visada pasirodo greitai ir netikėtai. Legenda byloja, kad susitikimas su šiais vaiduokliais jūroje yra lemtingas. Jie priartėja prie žmonių, esančių valtyse, ir prašo paskolinti samtį. Jei  vaiduokliams duodamas samtis, jie semia vandenį į valtį tol, kol ši...

Daugiau

Drakonas karalius

Parašė Laurita Olšauskaitė - 2015-05-14 - Kinija ir Taivanas

Drakonas karalius, arba Longvangas (龙王 Long wang), –  kinų mitologijoje viena svarbiausių būtybių, laikoma vandenynų valdovu. Drakoną karalių sudaro keturi atskiri drakonai, valdantys jūras ir upes keturiose pasaulio kryptyse: šiaurėje, pietuose, rytuose ir vakaruose. Kai kur šie drakonai apibūdinami kaip antropomorfinės būtybės – karaliai su drakonų galvomis (Anonimas 2008). Buvo laikai, kai kinai turėjo šventyklų, skirtų Drakonui karaliui. Kai vietovę užklupdavo sausros ar potvyniai, vietos gyventojai jam melsdavosi ir aukodavo maisto, prašydami išgelbėjimo (Pierre 2014). Ypatybės Drakonai gyvena krištolo ir perlų rūmuose vandenynų gelmėse, kur jūrų gyvūnai atlieka tarnų vaidmenis (Rose 2000, p. 21), pvz., krabai, krevetės ir omarai – krištolo rūmų sargybiniai. Sakoma, kad „gilią ir tylią naktį, kai jūra rami ir nėra bangų, stovint ant kranto, apšviesto žvaigždžių ir mėnulio, galima išgirsti iš gelmių sklindantį audimo staklių garsą. Tai audžia nimfos“ (Kė 1989, p. 51). Teigiama, kad,...

Daugiau

Namadzu

Parašė Emilija Pilipavičiūtė - 2015-05-08 - Japonija

Namadzu (鯰 Namazu) – japonų mitologinė būtybė, milžiniškas šamas, sukeliantis žemės drebėjimus, dar žinomas kaip antgamtinė būtybė jokajus. Tikima, kad Namadzu gyvena purve po žeme. Jis plaukioja po pasaulio gelmes ir savo didele uodega sukelia žemės drebėjimus. Šį milžinišką šamą gali suvaldyti tik griaustinio dievas Kašima. Kartą Kašima atsivežė Kaname akmenį, su kuriuo vėliau prispausdavo Namadzu galvą. Kartais Kašima vaizduojamas smeigiantis kardu Namadzu. Namadzu mite teigiama, kad tais atvejais, kai dievas Kašima pavargdavo ar tapdavo išsiblaškęs, Namadzu tuo naudodavosi: imdavo judinti savo uodegą ir taip keldavo žemės drebėjimus. Populiarus pasakymas: „Jurugu to mo jomoja nukedži no kaname-iši Kašima no kami no aran kagiri va“ reiškė, kad kol dievas Kašima yra ten, kaname iši akmuo tikrai neišslys iš savo vietos, net jei žemė drebės. Nors griaustinio ir žemės drebėjimų dievybės kėlė baimę, tačiau kai kuriems jos duodavo ir materialinės naudos. Turtingi žmonės per žemės...

Daugiau
Rodomas puslapis 2 iš 212