Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Čingming šventė

Parašė Edera Gasiukaitė - 2016-05-05 - Kinija ir Taivanas

Čingming šventė (清明节 Qingming Jie),  Vakarų valstybėse dar vadinama „Mirusiųjų pagerbimo diena“, „Tyro šviesumo šventė“, „Kapų valymo diena“. Žodis „Qingming“ reiškią švarą ir skaistumą, tai atspindi gamtą šios šventės metu, kuomet pražysta gėlės, gamta atsigauna po šalnų ir žmonės pasisemia energijos. Tai viena svarbiausių ir seniausių švenčių Kinijoje. Čingming šventė prasideda po dviejų savaičių nuo pavasario lygiadienio, trečiojo mėnesio 4, 5 arba 6 dieną, pagal kinišką mėnulio kalendorių. Pagal Grigaliaus kalendorių — balandžio 4 arba 5 dieną. Ši diena skirta mirusių protėvių garbinimui ir jų kapų tvarkymui. Taip pat iškyloms, kaimaviečių lankymui. Kinai turi paprotį gerbti pagyvenusius ir puoselėti savo protėvių atminimą. Dauguma žmonių šią dieną ant savo durų kabina gluosnio šakeles, šie veiksmai išreiškia norą gyventi ir apsaugo nuo piktųjų dvasių. Kilmė Čingming tradicijoms daugiau nei 2500 metų. Šventės kilmė yra  priskiriama Tangų dinastijos (唐朝 Tang Chao) imperatoriui Siuandžongui...

Daugiau

Kinų vestuvių tradicijos

Parašė Žydrūnė Sabockytė - 2015-06-04 - Kinija ir Taivanas

Kinų vestuvių tradicijos – vedybų metu taikomų papročių, ritualų ir apeigų visuma, per ilgą laiką susiformavusi kinų sociokultūrinėje aplinkoje. Šias tradicijas apibrėžia keletas esminių aspektų. Sutampantis socialinis statusas  Senovės Kinijos kultūroje buvo labai svarbus faktorius. Dvidešimtmetis vaikinas ir šešiolikmetė mergina – senais laikais buvo idealus derinys sutuoktuvėms. Kalbant apie socialinį statuso sutapimą, jo reikšmė išaugo jau Vakarų Džou dinastijos (周朝 Zhōu Cháo) laikotarpiu (1046-771 pr. Kr). Tuo metu didikų ir prasčiokų vestuvės, pagal įstatymą, buvo draudžiamos. Tačiau po Džou dinastijos gyvavusių kitų valdančiųjų vykdyta feodalinė santvarka nepaliko absoliučiai jokies vilties santuokai tarp didikų ir prasčiokų. Šis draudimas gyvavo ir Čingų dinastijos (清朝 Qīng cháo) laikotarpiu (1644-1911). Nors vėliau, vakarams padarius itin didelę įtaką, šis draudimas po truputį blėso, tačiau dar ir šiais laikais populiaru patiems tėvams surasti antrąją pusę savo vaikui. Supiršti vaikinas ir mergina laikydavosi tėvų nustatytų taisyklių ir vykdydavo...

Daugiau

Didieji Kinijos išradimai

Parašė Šarūnas Leimontas - 2015-06-03 - Kinija ir Taivanas

Tūkstantmetė Kinijos civilizacija paliko daugelį dalykų, kuriuos naudojame ir šiandien. Keturi pagrindiniai išradimai yra šie: popierius, spausdinimas, kompasas, parakas (Deng 2011, p. 14). Popierius ir jo spausdinimas 105 m. dažnai yra vadinami popieriaus išradimo metais. Istoriniai šaltiniai rodo, kad tais metais kinų imperatorius Cai Lunas (蔡倫 Cài Lún), gyvenęs Hanų dinastijos (汉朝 Hàn cháo) laikotarpiu, tai ir padarė. Tačiau, po neseniai vykusių archealoginių kasinėjimų, atrasta senovinio popieriaus, kuris yra, manoma, bent pora šimtų metų senesnis. Suankuandži (懸泉置 Xuán quán zhì) griuvėsiuose rastos popieriaus atplaišos, pasirodo, buvo pagamintos imperatoriaus Vu (武帝 Wǔ dì) laikotarpiu, kuris datuojamas 140*-86 m. pr. Kr. Bet kuriuo atveju, ar Cai Lunas buvo pirmasis išradęs popierių, ar ne, jis vis tiek nusipelno tokios garbingos vietos istorijoje, kurią ir turi (Robert C. Williams Museum of Papermaking). Cai Lunui kilo idėja gaminti popierių iš medžio žievės, nebereikalingų rūbų bei kanapių, kurie visi...

Daugiau

Baidziu

Parašė Monika Griciūtė - 2015-06-03 - Kinija ir Taivanas

Baidziu (白酒 báijiǔ) – Kinijos nacionalinis alkoholinis gėrimas, paprastai 40-60% stiprumo, skaidrios spalvos, distiliuojamas iš grūdų. Baidziu tiesioginis vertimas – „baltasis alkoholis“. Charakteristika Baidziu yra gaminamas iš įvairių grūdų, tokių kaip kviečiai, miežiai, sorgas, taip pat iš ryžių bei pupelių (Ridley, Harrison 2014, p. 203). Nors šiaurės Kinijoje šis alkoholinis gėrimas paprastai distiliuojamas iš ryžių, o pietų Kinijoje – kviečių, miežių ar sorų, vis dėlto dažniausiai gamyboje yra naudojamas sorgas (Chevalier, Lu 2010, p. 165). Baidziu yra distiliuojamas dviejų kolonų distiliavimo įrenginiuose, tačiau nemaža dalis gamintojų laikosi tradicijų ir naudoja medinius garais kaitinamus distiliavimo indus. Gėrimas, fermentuojamas moliniuose induose, laikomas požeminiuose rūsiuose. Moliniai indai, primenantys statines, kuriuose yra brandinamas gėrimas, yra korėti, tam kad alkoholis kvėpuotų ir įgautų išskirtinai sodrų skonį (Ridley, Harrison 2014, p. 203). Dėl skaidrios išvaizdos baidziu gali pasirodyti panašus į kitus alkoholinius gėrimus, tačiau jis...

Daugiau

Džu Si

Parašė Ieva Širvelytė - 2015-06-03 - Kinija ir Taivanas

Džu Si (朱熹 Zhu Xi) (1130–1200 m.) – tai įtakingiausias Songų epochos neokonfucianizmo ideologas ir filosofas, kuris neokonfucianistinį mokymą pavertė universaliu bei sistemingu. Kinijos kultūros istorijoje tai – žymiausias Konfucijaus idėjų skleidėjas, klasikinių konfucianistinių tekstų komentatorius, mokslininkas enciklopedistas, tekstologas, pedagogas. Dažnai mąstytojas laikomas antruoju po Konfucijaus pagal svarbą ir įtaką konfucianizmo filosofu, naujos neokonfucianizmo ideologijos pagrindėju. Džu Si sukūrė naują sinkretinę neokonfucionizmo sistemą, remdamasis mokymais iš knygos „Mencijus“, „Didysis Mokymas“ „Mokymas apie vidurio ir pastovumo kelią“. Taip pat jo mokymai remiasi idėjomis iš „Sunzi“, „Permainų knygos“ knygų, Yin ir Jang mokyklos mokymais bei 5 elementų teorija (Yao 2000 p. 105). Džu Si gimė mokslininko valdininko šeimoje. Aštuoniolikos metų išlaikęs valstybinius egzaminus, gavo aukščiausią mokslininko laipsnį. Nuo 1178 m. pradėjo aukštas valstybes pareigūno pareigas einančio valdininko karjerą: buvo provincijos administratorius bei rašė įvarius mokslinio pažinimo sritis tiriančius veikalus. 1196 m. Džu Si...

Daugiau
Rodomas puslapis 3 iš 712345...Paskutinis »