Vingčun kung fu
Vingčun (詠春) išvertus pažodžiui reiškia „niūniuojantis pavasaris“. Tai kinų kovos menas ir savigynos sistema, kurioje naudojami smūgiai ir sugriebimai. Istorija Vingčun kovos sistema sukurta Mingų (明) dinastijos pasipriešinimo Čingų (清) dinastijai laikotarpiu. Kad būtų suklaidinti priešininkai, paskleista daug legendų apie vingčun atsiradimą (Chu, Ritchie, Wu 1998, p. 4–5). Anksčiausiai vingčun paminėtas Raudonosios valties operos laikotarpiu (vėlyvasis XIX a.). Kadangi neliko rašytinių to laikotarpio šaltinių, istorija apie kovos meno atsiradimą perduota žodžiu – iš mokytojo mokiniams. Populiariausia istorija ta, kurią pasakoja Jipas Manas (叶问). Čingų dinastijos laikotarpiu Fudziano (福建) provincijoje stovėjo Šaolino šventykla (少林寺 Shàolín Sì), joje vienuoliai praktikavo kovos menus. Čingų valdžia pasiuntė armiją šventyklos sunaikinti. Pabėgo tik šeši žmonės – penki vyrai ir moteris. Pabėgusios vienuolės, įvaldžiusios kovos menus, vardas buvo Ng Moy (吳梅). Vieną vakarą ji pamatė gervę, kovojančią su laukine kate. Katei niekaip nesisekė sužeisti gervės. Po kurio...
Daugiau
Akupunktūra
Akupunktūra (lot. acus – adata + punctura – (į)dūrimas) (针灸 zhēnjiǔ). Tai gydymo būdas, paremtas tam tikrų taškų dirginimu specialiomis adatomis. Patys kinai akupunktūrą apibūdina kaip technišką badymą su adatomis (Lewith, 1998). Istorija Akupunktūros gydymas naudojamas jau apie 2000 metų, bet kai kurie autoriai skaičiuoja, kad Kinijoje šis gydymas naudojamas jau 4000 metų. Pasak kinų, akupunktūra pradėta bandyti jau nuo akmens amžiaus, kai pradėti naudoti akmeniai peiliai ir kiti įrankiai jie žymimi hieroglifu, kuris tariasi „Bian“. Tai reiškia „aštrus, kampuotas akmuo įveikia negandas ir susirgimus“. Ir modernioje kinų kalboje hieroglifas „Bi“ reiškia skausmingus susirgimus. Šis šiuolaikinis hieroglifas sukurtas iš reikšmės „Bian akmenys“, kurie naudojami mažinti skausmus ligos metu (Lewith, 1998). Pirmasis užregistruotas bandymas naudoti aštrius daiktus gydant ligą datuojamas maždaug 1500 m. pr. Kr. Šang dinastijos. Maždaug šiuo laikotarpiu buvo rasti vėžlių kiautų gabalai su užrašais (runomis), manoma, kad jie buvo...
Daugiau
In ir jang
In ir jang (陰/阴 yīnyáng) – energijų poliariškumo principas, plačiai paplitęs Kinijos filosofijoje ir metafizikoje. Ši koncepcija paremta dviejų jėgų opozicija, kurių jėgos ir įtaka neatsiejamos viena nuo kitos. Perteikiama idėja, kad kiekviena iš priešybių yra priklausomos ir gali viena kitą transformuoti. Koncepcija ir prielaidos Senovės Kinijos mokyklose in ir jang teorija yra viena svarbiausių. Ji apima tradicinę kinų mediciną, senovės kovos menus, fengšui, taiči, Kinijos filosofiją ir visą daoizmo kosmologiją. Pagal šią teoriją mūsų visatoje viskas sudaryta iš dviejų skirtingų, vienas kitą papildančių in (moteriškojo) ir jang (vyriškojo) polių. Jų egzistavimas priklauso vienas nuo kito, nėra nieko, kas būtų vien in ar vien jang, nes tikima, kad in palaipsniui tampa jang ir, atvirkščiai. Laikomasi prielaidos, kad in atstovauja tamsos pradui, siejamam su Mėnulio, Žemės, moteriškumo, silpnumo, minkštumo bruožais. Ši energija žymi pasyvumą, niūrumą. Gamtoje in priklauso vanduo ir kalnai, šio polio gyvūnų...
Daugiau
Spalvų simbolika Kinijoje
Spalvų simbolika – su spalvomis susijusių simbolių visuma. Nuo seniausių laikų prietaringojoje ir ritualus praktikuojančioje Kinijoje spalvos užėmė svarbią vietą religinėse, politinėse ceremonijose ir praktikose. Spalva suprantama kaip kosminės energijos či (气 qi) apraiška, formuojanti žmogaus asmeninę energiją ir likimą. Penkių elemetų teorija Prieš atsirandant Penkių elementų (五行 wu xing) teorijai, buvo dvi pradinės, neatskiriamos, viena kitai prieštaraujančios, bet kartu papildančios ir tobulą harmoniją sukuriančios spalvos – juoda ir balta, dar vadinamos in (阴) ir jang (阳). In ir jang laikomos pagrindinėmis gyvenimo jėgomis ir žymimos poromis: saulė-mėnulis, pilna-tuščia, šviesu-tamsu, stipru-silpna, vyras-moteris ir kt. Jeigu viena šių jėgų vyrauja, rezultatas – mirtis, sunaikinimas; gyvenimas neegzistuoja be šių dviejų principinių jėgų. Pusiausvyra lemia harmoniją, kai nors ir laikinas pusiausvyros sutrikdymas reiškia neramumus ar ligas (Parraman 2010, p. 276). Atsiradus Penkių elementų teorijai, spalvų spektras pasipildė raudona, geltona ir žalia spalvomis. Penkių elementų teorija remiasi interaktyvių...
Daugiau
Pavasario šventė
Pavasario šventė (春节 trad. 春節 Chun jie), Vakaruose vadinama Kinų Naujaisiais metais. Ši šventė švenčiama ne tik Kinijoje, bet ir kitose sinosferinėse valstybėse (Japonijoje, Korėjoje, Vietname, Singapūre), o taip pat, kur yra didelės kinų bendruomenės (Indonezijoje, Malaizijoje ir kt.). Šios šventės data yra apskaičiuojama pagal mėnulio kalendorių ir kasmet keičiasi. Pavasario šventė prasideda per pirmąją jaunatį ir baigiasi per pirmąją pilnatį (Kuiper 2011, p. 37). Dažniausiai ši šventė švenčiama beveik mėnesiu vėliau, nei Naujieji metai Vakarų valstybėse – tarp sausio 21-osios ir vasario 20-osios (ibid., p. 37). Istorija Pavasario šventės atsiradimas siejamas su viena iš ankstyviausių dinastijų Kinijos istorijoje – Šangų dinastija. Pavasario festivalis išsivystė Šangų valdymo laikais 1600 m. pr. Kr.-1100 m. pr. Kr. iš žmonių aukų dievams ir protėviams pereinamuoju laikotarpiu, iš senųjų į naujuosius metus (Xu 2009, p. 89). Aukojimo paprotys išliko ir iki šių dienų. Tangų dinastijos laikotarpiu...
Daugiau
