Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kiniški popieriaus karpiniai

Parašė Gintarė Varkulevičiūtė - 2015-06-04 - Kinija ir Taivanas

Popieriaus karpymo menas (剪纸 jiǎnzhǐ) – tradicinio kinų meno šaka, atsiradusi prieš daugiau nei 2000 metų, kai buvo išrastas popierius. Vėliau ši meno šaka įvairiomis atmainomis paplito ir visame pasaulyje.  Kinijoje karpiniai įvairių švenčių ir festivalių metu kabinami ant langų bei durų, dėl to dar yra vadinami Lango gėlėmis (窗花 chuāng huā). Istorija Mokslininkai nesutaria, tačiau manoma, jog pirmieji karpiniai atsirado prieš maždaug 2100 metų. Istoriniai įrašai nurodo, jog Hanų dinastijos (III a. pr. Kr.-III a.) laikais nežinomas asmuo, norėdamas pradžiuginti imperatorių U Di (武帝 Wǔdì), iš popieriaus išpjaustė Li Furen, tuometinės imperatoriaus sugulovės, atvaizdą ir tai buvo pirmasis popierinis karpinys. Tačiau kaikurie mokslininkai karpinių ištakomis laiko III a. pr. Kr., kada buvo aptikti odiniai, šilkiniai ir kitokių plonų medžiagų pjaustiniai. Vėliau, Pietų ir Šiaurinių dinastijų (V a.-VI a.) laikais, festivalių metu tapo papročiu klijuoti šilko juostelėse išpjaustytus žmonių atvaizdus. Tangų dinastijos...

Daugiau

Kinų kaligrafija

Parašė Monika Teišerskytė - 2015-06-02 - Kinija ir Taivanas

Kinų kaligrafija (书法 shūfa) tai dailyraščio, gražaus rašymo menas –  autentiška Kinijos meno forma, ilgainiui išplitusi tokiose Rytų Azijos šalyse kaip Japonija, Korėja, Singapūras, Vietnamas. Kaligrafija, pažodžiui verčiama kaip „rašymo kelias“, yra viena iš keturių tradicinių meno rūšių Kinijoje, įskaitant tapybos meną (畫 huà), grojimą styginiu instrumentu (琴 qín) ir gebėjimą žaisti tradicinėmis šaškėmis (棋 qí). Kaligrafijos raida ir stilistika Nagrinėjant kaligrafijos, kaip rašymo meno, kilmę, reikia pradėti nuo to, jog rašytinė kinų kalba pradėjo vystytis  jau prieš 3 tūkstančius metų. Vieni seniausių kinų užrašų, dar vadinamų Jia-gu-wen, buvo rasti išraižyti ant nefrito lakštų bei orakulų apeigoms naudotų kaulų ir yra priskiriami Šangų (Shang) dinastijos laikotarpiui (1600-1050 m. pr. Kr.). Šie pranašavimo kaulai buvo naudojami užfiksuoti dievų atsakymus į užduodamus klausimus, pavyzdžiui apie derliaus gausumą, mūšio lemtį ar kasdienius rūpesčius. Tokie klausimai, atsakymai bei rezultatai, taip pat būdavo išraižomi ant...

Daugiau

Fudziano tulou

Parašė Rimvydas Markevičius - 2014-04-01 - Kinija ir Taivanas

Tulou (土楼, tǔlóu) išvertus į lietuvių kalbą reiškia „žemės pastatas“. Fudziano tulou – tai dideli, kelių aukštų, apvalūs arba kvadratiniai, fortifikuoti namai Fudziano provincijoje, pietryčių Kinijoje. Jie statyti apsauginiais tikslais, dažniausiai su atviru centriniu kiemu, vienu pagrindiniu įėjimu ir mažais langeliais į išorę, prasidedančiais tik nuo antro aukšto. Namai dar vadinami „maža šeimos karalyste“ arba „triukšmingu mažu miesteliu“, nes juose gyvendavo vienos arba kelių giminių klanai, kurie sudarydavo mažas bendruomenes. Juose daugiausia gyveno fulao ir hakų etninės mažumos. Viename pastate galėjo tilpti šimtai žmonių. Namams būdingos aukštos molinės sienos, dengtos čerpiniu stogu, su išsikišusiomis pakraigėmis. Pastatas padalytas vertikaliai, kiekvienai šeimai atitenka po vieną ar kelis kambarius kiekviename aukšte. Nepaisant nykios išorės, vidus būdavo gausiai dekoruojamas ir įrengiamas kuo patogiau. Istorija UNESCO duomenimis, iš archeologinių tyrimų matyti, kad jau neolito periodu (prieš 6000 metų) Rytų ir Centrinėje Azijoje buvo statomi bendruomeniniai plūkto molio namai....

Daugiau
Rodomas puslapis 2 iš 212