Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kinijos vieno vaiko politika

Parašė Rūta Grigaliūnaitė - 2016-05-07 - Kinija ir Taivanas

Vieno vaiko politika (计划生育政策 dú shēng zǐ nǚ zhèng cè) – tai šeimos planavimo ir populiacijos kontroliavimo politika Kinijoje, kuomet šeimos galėjo turėti tik vieną vaiką. Programa formaliais duomenimis buvo įgyvendinama 1979-2015 m. Jos pristatymas vyko 1978 m., tačiau nuo 1980 m. buvo pradėta vykdyti praktiškai, o nuo 2016 m. realiai nebefunkcionavo. Kadangi politika Kinijoje gyvavo beveik keturias dešimtis metų, per šį laikotarpį ji pasiekė aiškiai pastebimų rezultatų  – užkirto kelią 400 mln. gimimų, iššaukė daugybę demografinių bei socialinių pokyčių. Nacionalinės (šalies) ir lokalios (provincijų) valstybės institucijos kūrė komisijas, kurios rūpinosi įgyvendinimu, t.y. registracijomis ir kontroliavimu. Šeimos buvo skatinamos laikytis reikiamo gimstamumo rodiklio įvairiomis kompensacijomis, kurios stipriai lengvino šeimų buitį. Tačiau tėvams, kurie augino daugiau nei vieną atžalą, valdžia skyrė įvairias baudas už pažeidimus. Tiesa, politikos įgyvendinimui buvo numatytos įvairios išimtys, kurios leido šeimoms susilaukti ne vieną, o du vaikus, retais...

Daugiau

Kinijos komunistų partija

Parašė Laima Kaušakytė - 2016-05-05 - Kinija ir Taivanas

Kinijos komunistų partija (中国共产党 Zhōngguó Gòngchǎndǎng) – pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos valdančioji politinė jėga. Partija valdo Kiniją nuo 1949 m., po kurių valstybė tapo totalitarine. Šiuo metu Kinijos komunistų partijai priklauso apie 85 milijonus žmonių ir tai vienas didžiausių politinių judėjimų pasaulyje. Kinijos komunistų partijos susikūrimas Kinijos komunistų partija (KKP) iš pradžių buvo ne tik suformuota kaip politinė jėga, bet ir revoliucinis judėjimas, kuris susikūrė 1921 metais. Pirmieji komunistinio judėjimo revoliucionieriai buvo Li Dadžao (李大钊 Li Dazhao) ir Čen Dusiu (陈独秀 Chen Duxiu). Pirmiausia jie priklausė Gegužės 4-osios judėjimui – visuomeninei, intelektiniai bei sociopolitinei jėgai, kuri veikė 1917-21 metais. Judėjimo šalininkai pasisakė už nacionalinę nepriklausomybę, individo emancipaciją ir visuomenės bei kultūros atnaujinimą. Tačiau, Li Dadžao ir Čen Dusiu po bolševikų pergalės Rusijoje 1917 metais tapo marksizmo propaguotojais. Per 1920 m. vykusius neramumus Kinijoje, Mao Dzedongas (毛泽东 Mao Zedong), Liu Šaoči...

Daugiau

Honkongo autonomija

Parašė Ieva Bedunkevičiūtė - 2014-04-13 - Kinija ir Taivanas

Honkongas – specialus administracinis regionas pietinėje Kinijos Liaudies Respublikos dalyje. 1842 m. Honkongas kolonizuotas Didžiosios Britanijos ir jai priklausė 156 metus, per juos Didžioji Britanija į šį regioną atnešė savo kultūrą, kalbą ir sustiprino ekonomiką. 1997 m., pasibaigus britų kolonizacijai, tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Didžiosios Britanijos pasirašyta sutartis, pagal kurią Honkongas 50 metų galės išlaikyti aukšto lygio autonomiją, tačiau 2047 m. ši teritorija turės būti visiškai integruota į Kinijos Liaudies Respubliką. Istorija Pirmą kartą Honkongas perleistas Britanijai 1842 m. rugpjūčio 29 d., pasirašius Nandzingo sutartį (Britannica 2009). Tai padaryta po pirmojo Opiumo karo ir pagal šią sutartį Kinija, atsilygindama už karo nuostolius, Honkongą atidavė Britanijai kaip uostą, kuriame britai galėtų įsikurti ir iš čia prekiauti. Po metų, 1843 m. spalio 8 d., minėtas susitarimas papildyta Bogue sutartimi (Britannica 2011), ji užtikrino, kad Kinijoje gyvenantys britai galės būti teisiami tik britiškuose...

Daugiau

Didysis šuolis

Parašė Aušra Rumbutytė - 2014-04-01 - Kinija ir Taivanas

  „Didysis šuolis“ (大跃进, da yue jin) – Mao Dzedongo įsakymu pradėta ekonominė ir socialinė programa, 1958–1961 m. vykdyta Kinijos Liaudies Respublikoje. Ja siekta agrarinę Kinijos visuomenę paversti industrine ir modernia. Istorija Mao Dzedongas troško modernizuoti Kinijos ekonomiką, o  geriausias būdas tai padaryti – vystyti pramonę ir žemės ūkį. 1958 m. visai Kinijai paskelbta apie ekonominę ir socialinę programą pavadinimu „Didysis šuolis“. Mao tikėjo, kad industrija yra priklausoma nuo žemės ūkio ir, atvirkščiai. Jo įsitikinimu, pramonė gali klestėti tik tuo atveju, jei darbo jėga bus gerai pamaitinta, o darbininkams pramonė reikalinga tam, kad būtų gaminami modernūs įrenginiai, reikalingi modernizacijai. Siekiant įgyvendinti Mao idėjas, 1958 m. Kinija buvo pertvarkyta į komunas. 1958 m. pabaigoje jau buvo įsteigta apie 25 000 komunų. Kiekvienoje jų apgyvendinta apie 5 000 šeimų. Žmonių gyvenimas komunose buvo labai sunkus – alinantis darbas, absoliuti kontrolė, nepriteklius. Didžiausias dėmesys...

Daugiau
Rodomas puslapis 2 iš 212