Drakonas-vėžlys
Drakonas-vėžlys arba Bisi (贔屭 Bìxì) – kinų mitologinė būtybė. Vienas iš devynių karaliaus drakono sūnų, kuris vaizduojamas kaip drakonas turintis vėžlio kiautą. Pagal Didžiojo tvano mitą, jis esantis labai stiprus, todėl ant kupros gali nešti itin didelius svorius. Drakonas-vėžlys taip pat aptinkamas Japonijos, Korėjos, Vietnamo, Mongolijos mitologijose. Mitas Drakonas-vėžlys yra vienas ir Drakono karaliaus devynių sūnų, kuris turėjo nepalyginamą jėga ir galėjo judinti itin sunkius objektus, tokius kaip kalnus. Pasak legendos Didysis Ju (大禹 Dà Yǔ) – legendinis didvyris, kuris kovojo su potvyniu, prisijaukino, anksčiau jūras siaubdavusį drakoną-vėžlį, ir su jo pagalba iškasė kanalus, kurie sustabdė vandens veržimasi į sausumą. Kadangi Ju nuogąstavo jog Bisi pradės vėl siaubti jūras, didysis imperatorius privertė drakoną-vėžlį nešti mamuto akmenį, kuriame buvo išgraviruoti didingi Bisi žygdarbiai, taip didysis Ju apsaugojo pasaulį nuo galimų nelaimių. Drakono-vėžlio stelos istorija Drakono-vėžlio statula kildinama iš vėlyvosios Hanių...
Daugiau
Guan Ju
Guan Ju (關羽 Guan Yu), kitaip žinomas kaip Guandi (關帝 Guandi, senesnė romanizacija: Kuan Ti), daoizmo pasekėjų garbinamas karo ir turto dievas, valstybės sienų, valdžios pareigūnų, karių, pasieniečių ir tvarkos palaikytojų globėjas. Jam paskirta apsaugoti karalystę nuo išorinių priešų ir vidinių sukilėlių. Atliekant spiritizmo seansus jis buvo kviečiamas tam, kad pateiktų informaciją apie mirusiuosius žmones ir išpranašautų ateitį. Guan Ju taip pat buvo garbinamas kaip literatūros dievas, nes jis tariamai įsiminė vieną iš konfucianizmo klasikinių kūrinių „Dzuo džuan“ (左傳 Zuo zhuan liet. „Pavasaris ir ruduo“), ir kaip sojų varškės (kin. dòufǔ) pardavėjų globėjas. Jo didelį populiarumą ypač lėmė jo manoma galybė valdyti demonus ir piktąsias dvasias bei gebėjimas užkirsti kelią karui (Mythica, 2016). Prototipas Šiame įvaizdyje susipynė senovės tikėjimas karo dievu ir legendiniai pasakojimai apie realybėje gyvenusį narsų karį Guan Ju (160–219). Guan Ju buvo legendinis karo vadas ir ištikimas...
Daugiau
Caišenas
Caišenas (财神 Cáishén) išvertus iš kinų kalbos reiškia „turto dievas“, ir yra tikima, jog šis dievas atneša turtus bei klestėjimą. Caišenas pradėtas garbinti senojoje kinų religijoje, vėliau buvo perimtas daoistų ir tebėra garbinamas šiais laikais (Encyclopædia Britannica, 2016). Ypatingas dėmesys jam yra skiriamas per kinų naujuosius metus, kuomet kinai, norėdami į savo namus prisišaukti turtą, šio dievo paveikslėliais ar karpiniais papuošia lauko vartus ar vieną iš namo kambarių. Garbinimo pradžia Caišenas buvo pradėtas garbinti kaip turto dievas dar senojoje kinų religijoje. Buvo tikima, kad jis metalą gali paversti auksu ir tai jis gali padaryti metalą prilietęs savo auksine lazda (Knapp 1999). Nuo tų laikų Caišenas yra vaizduojamas laikantis auksinę lazdą ir jojantis ant juodojo tigro, kuris gali atskirti gėrį nuo blogio. Nuo tada buvo pradėta manyti, jog šis dievas padeda geriems bei jį gerbiantiems žmonėms. Taip pat tuo metu...
Daugiau
Kiniškas liūtas
Kiniškas liūtas yra svarbus mitologinis gyvūnas Rytų Azijos gyventojams. Jie dažnai būna pavadinami liūtai sergėtojai, o Kinijoje tradiciškai žinomi, kaip Shíshī (kin. 石狮). Kinijoje liūtų išvaizda ir pavadinimas gan dažnai keitėsi, bet jų funkcija visada išlikdavo ta pati. Kiniškas liūtas turi mistinių apsauginių galių. Tradiciškai jį galima rasti priešais šventyklas, imperijos rūmus, valstybines įstaigas ir prie aukšto rango visuomenės veikėjų namų. Pasak Hu, „ Hanių dinastijos metu, liūtai užėmė svarbią vietą Kinijos mene. Jie buvo susieti su imperine galia, svarbių pastatų saugojimu, tokių, kaip rūmai, šventyklos, greitai jie tapo prieinami ir platesniam socialiniam rangui“ (Hu 1995).Visuomenės veikėjai pasistatę kiniškus liūtus nurodo savo finansinį ir socialinį statusą. Kiniški liūtai tebėra statomi ir šiais laikais. Jie naudojami, kaip dekoratyviniai simboliai prie įėjimo į restoraną, prekybos centą, viešbutį ir kitą statinį. Išvaizda Tradiciškai Kiniški liūtai yra gaminami iš dekoratyvinio akmens, tokio, kaip...
Daugiau
Singtianas
Singtianas (kin. 刑天 Xíngtiān) – tai kinų mitologijos dievybė, simbolizuojanti drąsą ir gaivališką užsibrėžto tikslo siekimą. Lihui Yang knygoje „Kinų mitologijos vadovas“ ši dievybė apibrėžiama taip: „Singtianas – žymi dievybė kovojusi su aukščiausiuoju dievu net ir tada, kai neteko galvos“ (Yang 2005: 217). Kinų mitologijoje Singtianas iš kitų mitologinių būtybių dažniausiai išskiriamas dėl kovos su imperatoriumi Huangdi (kin. 黄帝), daugybės savo talentų ir nenoro pasiduoti pasiduoti net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose. Singtiano mitas Singtiano istorija neatsiejama nuo kitų dviejų žinomų mitologinių dievybių: imperatoriaus Huangdi ir imperatoriaus Jandi (kin. 炎帝 Yandi) bei jų įnirtingos kovos, nulėmusios visą tolimesnę kinų mitologijos raidą. Singtianas buvo pavaldus imperatoriui Jandi, tad negalėjo susitaikyti su imperatoriaus Huangdi valdymu. Vienoje rankoje laikydmas skydą, kitoje – didžiulį kirvį jis prieš imperatorių Huangdi kovėsi vienas (ibid. 2011: 61). Būtent šios kovos metu Singtianas netekdamas galvos įgijo savo išskirtinumą....
Daugiau
