Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Si-vangmu

Parašė Ugnė Lebedevaitė - 2015-05-14 - Kinija ir Taivanas

Si-vangmu (西王母 Xi Wangmu), arba „Vakarų karalienė motina“, kinų mitologijoje yra viena svarbiausių dievybių, gyvenanti Kunluno kalne, dažniau žinoma kaip Vangmu Niangniang (王母娘娘 Wangmu Niangniang) arba tiesiog Vangmu. Si-vangmu mitai Istoriniais duomenimis, Si-vangmu dievybė egzistavo jau Šangų dinastijos (1600–1046 m. pr. m. e.) valdymo laikais, tačiau mituose ir dailės kūriniuose pasirodė Rytų Džou dinastijos (771–256 m. pr. m. e.) laikotarpiu. „Kalnų ir jūrų knygoje“ (山海經 Shanhai Jing) ji vaizduojama kaip belytė kalnų dvasia „su snieginio leopardo uodega, tigro dantimis ir pasišiaušusiais plaukais“, siunčianti ligas, nelaimes ir bausmes (Kė 1989, p. 21). Vėliau, nuo Kariaujančių karalysčių laikotarpio (465–221 m. pr. m. e.) iki Hanų dinastijos (206 m. pr. m. e.–220 m.), Si-vangmu vaizdinys pamažu keitėsi, ir ši iš laukinės bei žiaurios dievybės virto kilminga dievaite. Si-vangmu „Valdovo Mu gyvenimo aprašyme“ (穆天子傳 Mu Tianzi Zhuan) vaizduojama kaip princesė, rengianti valdovui Mu pokylį ir kartu su juo kurianti eilėraščius bei dainuojanti dainas. Taip pat...

Daugiau

Pišiu

Parašė Monika Griciūtė - 2015-05-14 - Kinija ir Taivanas

Pišiu (貔貅 Pìxiū) – Kinijos tradicinėje kultūroje viena iš penkių gėrį nešančių mitologinių būtybių  (kitos keturios yra drakonas, feniksas, vėžlys ir vienaragis), galinti pritraukti turtų, sėkmę ir apsaugoti nuo piktųjų dvasių. Pišiu magiškos galios labiausiai atskleidžiamos fengšui filosofijoje. Senovės literatūroje ši būtybė minima kaip Mengšou (猛獸 Měngshòu), reiškiantis „nuožmus žvėris“. Išvaizda Senovės Kinijos mitologijoje Pišiu apibūdinamas kaip galintis skraidyti, pilkai balto kailio, liūto išvaizdą primenantis stebuklingas žvėris, turintis drakono galvą, arklio kūną ir vienaragio kojas. Bėgant metams, Pišiu išvaizdos apibūdinimas kito, tačiau buvo sutarta, kad jis turi trumpus sparnus, vieną arba du ragus, susuktą uodegą, karčius ant krūtinės arba nugaros, dideles akis ir ilgas, grėsmingas iltis (Bates 2008, p. 49). Kiniškas Pišiu pavadinimas (貔貅 Pìxiū) susideda iš dviejų skirtingas reikšmes turinčių žodžių: pi (貔), atspindintis moteriškąją giminę, ir šiu (貅 xiū) – vyriškąją giminę. Šiuolaikinėje kinų kalboje abu žodžiai simbolizuoja leopardą,...

Daugiau

Keturi pasaulio sergėtojai

Parašė Agnė Svorobovičiūtė, Andrius Vilkas - 2015-05-14 - Kinija ir Taivanas

Keturi pasaulio sergėtojai (四獸 sìshòu) – tai keturios Kinijos mitologijoje paplitusios būtybės, saugančios pasaulį: baltasis tigras, juodasis karys, raudonasis paukštis ir mėlynasis drakonas. Kiekvienas iš jų atstovauja tam tikrai pasaulio krypčiai, spalvai, metų laikui ir elementui. Šios būtybės būdingos Japonijos, Korėjos ir Vietnamo mitologijoms ir šiais laikais dažnai tampa manga žanro knygų ar animė filmų herojais. Mitas Pasak kinų kosmogoninių mitų, pasaulis buvo sukurtas, kai Pangu (盘古 Pángǔ) – pirmykštis žmogus – praskėlė kosminį kiaušinį, kuriame vyravo chaosas, ir savo kūnu atskyrė apatinę bei viršutinę kiaušinio dalis. Jis 18 tūkstančių metų stovėjo laikydamas jas atskirai ir taip atsirado Žemė bei Dangus. Kai kuriose šio mito versijose Pangu kurti pasaulį padėjo keturi mitiniai gyvūnai: vėžlys, drakonas, raudonasis paukštis ir vienaragis (麒麟 Qílín). Tada, kai Žemė ir Dangus buvo galutinai atskirti, Pangu atsigulė ir numirė, o iš jo kūno susiformavo įvairūs...

Daugiau

Pangu

Parašė Greta Kemežaitė - 2015-05-14 - Kinija ir Taivanas

Pangu (盘古/盤古 Pángǔ) – pirmasis žmogus ir pasaulio kūrėjas kinų mitologijoje. Pangu mitas – vienas seniausių Kinijoje, rodantis to meto žmonių supratimą apie dangaus, žemės ir žmonių kilmę. Legenda Pasak legendos, senovės laikais vyravo chaosas, dangus ir žemė buvo susijungę į vieną kūną, panašų į paukščio kiaušinį. To kiaušinio viduje miegojo Pangu – būtybė su dviem ragais, dviem iltimis ir plaukuotu kūnu. Vieną dieną Pangu pabudo ir su didžiuliu kirviu prakirto kiaušinio lukštą, taip atskirdamas dangų ir žemę. Veikiant in ir jang principui, viskas, kas buvo švaru, šviesu ir atitiko in, pakilo į viršų ir tapo dangumi, o viskas, kas buvo tamsu, prilygo jang, tapo žeme. Kiekvieną dieną dangus pakildavo po vieną džangą (3 m), žemė sustorėdavo per vieną džangą (Sun 2010, p. 1). Kartu augo ir Pangu, rankomis remdamasis į dangų, o kojomis įsispyręs į žemę, taip saugodamas, kad...

Daugiau

Sun Vukongas

Parašė Zita Mažeikaitė - 2015-05-14 - Kinija ir Taivanas

Sun Vukongas (孙悟空 Sun Wukong) – vienas pagrindinių veikėjų Kinijos klasikiniame romane „Kelionė į vakarus“ (西游记 Xiyouji). Knyga išleista XVI a., jos autorius yra Vu Čengenas (吴承恩 Wu Cheng‘en). Romane pasakojama, kaip Sun Vukongas, dar vadinamas beždžionių karaliumi ir laikomas triksteriu, lydėjo įžymų budistų vienuolį Siuandzangą (玄奘 Xuanzang) į Indiją, kad atrastų šventas sutras (Leeming 2001, p. 120). Istorija ir vardo reikšmė Knygoje „Kelionė į vakarus“ pasakojama, kad Sun Vukongas gimė ant Gėlių ir vaisių kalno. Sun Vukongas atsirado iš akmeninio kiaušinio, kurį sukūrė stebuklingas akmuo, veikiant Dangui, Žemei, Saulei ir Mėnuliui. Papūtus vėjui, iš kiaušinio atsirado beždžionė (Wu 1592, p. 5–6), todėl neretai šis veikėjas vadinamas Akmens beždžione. Nors vartojami ir kiti vardai, pvz., Beždžionių karalius, Didysis išminčius, lygus dangui (齐天大圣 qi tian da sheng) ir pan., tačiau įprasta šią būtybę vadinti Sun Vukongu. Tai yra budistinis vardas,...

Daugiau
Rodomas puslapis 10 iš 11« Pirmas...7891011