Šaohao
Šaohao (kin. 少昊, Shàohào) – legendinis Kinijos valdovas bei kultūrinis didvyris, dar žinomas kaip Šao Hao, Džin Tianas ar Dži. Jis valdė apie 2600 m. pr. Kr., tarp Geltonojo imperatoriaus Huangdi (kin. 黃帝, huángdì) ir Džiuansiu (kin. 颛顼, Zhuānxū). Šaohao kilmės legenda Šią legendinę Kinijos asmenybę supa ne viena legenda, tarp jų ir keletas legendos versijų apie jo kilmę. Kaip ir daugumos dievų Kinijos mitologijoje atveju, Šaohao stebuklinga kilmė liudija apie jo išskirtines galias ir savybes. Viena legenda pasakoja, kad didelė, kaip vaivorykštė žibanti žvaigždė, nusileido į Hua salelę (kin. 華渚, Huázhǔ). Šią žvaigždę savo sapne sugavo Niudzie (kin. 女節, Nüjie), kuri ir pagimdė Šaohao (Yang, An ir Anderson Turner 2005). Teigiama, jog tą dieną, kai gimė Šaohao į dangų pakilo daugybė feniksų. Kadangi feniksas ir žvaigždė yra laikomi imperatoriškaisiais simboliais, daroma prielaida, jog Šaohao galėjo būti Geltonojo imperatoriaus Huangdi sūnus (Chen 2011). Kita legendos versija teigia,...
Daugiau
Imperatorius Didziunas
Imperatorius Didziunas (kin. 帝俊, Dìjùn) – Rytų dangaus valdovas, viena iš aukščiausių senovės Kinijos mitologinių dievybių. Imperatorius Didziunas yra devynių saulių ir dvylikos mėnulių tėvas, saulės deivės Sihės (kin. 羲和, Xīhé) ir mėnulio deivės Čangės (kin. 嫦娥, Cháng’é) vyras. Ši dievybė taip pat galėjo būti tapatinama su kita dievybe, kurios vardas buvo Diku (kin. 帝喾, Dì Kù). Taip yra todėl, kad abi dievybės turėjo Houdzi (kin.后稷, Hòu Ji) – vienodus vardus turinčius sūnus bei Čangė – tuos pačius vardus turinčias žmonas. Taip pat, Diku vardas buvo Dziunas. Žinoma, skirtingų Kinijos regionų mituose galima rasti pavyzdžių, kuriuose Didziunas ir Diku yra laikomi skirtingomis dievybėmis (Yang, L.; An, D.; Turner, J., A., 2008). Saulių mitas Mitas pasakoja apie Imperatorių Didziuną ir saulės deivę Sihę. Jie turėjo devynis sūnus. Kiekvienas iš jų buvo panašus į trikojį varną. Kiekvieną rytą vienas iš Didziuno sūnų pakildavo į dangų, taip...
Daugiau
Inglongas
Inglongas (kin. 应龙, Yìnglóng) – sparnuotasis drakonas, kuris Kinijos mitologijoje yra laikomas visų drakonų protėviu. Pažodinė Inglongo reikšmė – „atsakantis drakonas“. Sausros metu Kinijos žmonės, prašydami lietaus, meldžiasi Inglongui, o šis atsako į jų maldas ir suteikia lietaus. Dėl šios priežasties drakonas yra laikomas lietaus dievybe. Drakono legenda yra aprašyta „Čų dainose“ (kin. 楚辞, Chǔcí) bei „Kalnų ir jūrų“ knygoje (kin. 山海经, Shānhǎi Jīng). Jose Inglongas atlieka pagalbinio veikėjo vaidmenį, padėdamas herojams pasiekti jų užsibrėžtus tikslus (Mythicalrealm.com 2019). Džoulu mūšis Džoulu mūšis (kin. 涿鹿之战, Zhuōlùzhīzhàn) – vienas žinomiausių mūšių Kinijos mitologijoje tarp Dziuli (kin. 九黎, Jiǔlí) genties vado Čijou (kin. 蚩尤, Chī Yóu) bei Geltonojo imperatoriaus (kin. 黃帝, Huángdì). Čijou valdomos gentys užpuolė Geltonąjį imperatorių, norėdamos susigrąžinti anksčiau prarastas teritorijas. Inglongas atliko simbolinį vaidmenį Džoulu mūšio metu. Kadangi Inglongas gebėjo valdyti vandens stichiją, Geltonasis imperatorius paprašė drakono pagalbos kovoje prieš Čijou: „Čijou gali užleisti didelį rūką, o mano Inglongas gali...
Daugiau
Longmu
Longmu (kin. 龙母, Lóngmǔ, liet. „Drakonų motina“) – kinų mitologijos dievybė, radusi ir užauginusi penkis naujagimius drakonus. Ji yra svarbių kinų kultūrinių vertybių – atsidavimo bei motiniškos meilės – simbolis (Guru 2015). Drakonai kinų mitologijoje užėmė svarbią vietą, taip pat kaip ir tėvų ir vaikų santykiai, išaukštinti Konfucianizmo idėjų. Longmu kartu su jos užaugintais drakonaiss siejo itin stiprus tarpusavio ryšys, kuris gali būti palygintas su vaikų ir motinos santykiais. Legenda Longmu, kurios žmogiškasis vardas buvo Ven Ši (kin. 溫氏, Wēnshì), gimė apie 290 m. pr. m. e. netoli Sidziango (kin. 西江, Xījiāng) upės (Guru 2015). Ven Ši dažnai keliaudavo prie Sidziango upės, norėdama ten išsiplauti rūbus ar sužvejoti maisto. Vieną dieną, atkeliavusi prie upės Ven Ši pastebėjo keistai atrodantį baltą akmenį. Ji nusprendė parsinešti jį namo, tačiau sugrįžusi suprato, jog tai ne paprastas akmuo, o kiaušinis. Neilgai trukus iš jo...
Daugiau
Keturi dangiškieji karaliai
Keturi dangiškieji karaliai (四大天王 Sì Dà Tiānwáng) – tai yra keturi Budizmo dievai, iš kurių kiekvienas stebi po vieną iš keturių pasaulio šalių krypčių. Sanskrito kalba jie vadinami Caturmahārāja (चतुर्महाराज) arba Caturmahārājikādeva., t.y. „Keturi didieji dangiškieji karaliai“. Tibetiečių kalboje jie taip pat vadinami panašiai – „Keturiais didingaisiais karaliais“ (gyal chen shi). Nepaisant kalbinių variacijų, šiais terminais apibūdinamos tos pačios keturios dieviškos figūros. Sakoma, jog keturi dangiškieji karaliai gyvena Cāturmahārājika rojuje, žemutiniuose Sameru kalno šlaituose, kuris yra žemiausias iš šešių Kāmadhatu devų pasaulių. Keturių dangiškųjų karalių svarbiausios pareigos – užtikrinti pasaulio saugumą bei kovoti prieš blogį. Jie taip pat turi skatinti šviesos sekėjus klausytis Budos pamokslų, išvaduoti žmones iš jų kančių. Įvairios sūtros, tokios kaip ,,Auksinė Šviesos Sūtra“ vadina juos Budos sergėtojais. Siekdami apsaugoti Dharmą, kiekvienas iš dangiškųjų karalių geba valdyti antgamtinių būtybių legioną. Nors apie šiuos keturis budizmo dievus yra kalbama...
Daugiau
