Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Gašinai

Parašė Akvilė Andriuškaitė - 2018-05-13 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Gašinai (가신  gashin) – dievybės sergėjančios namus. Tikima, kad šios dievybės reziduoja įvairiuose namų vietose ir yra atsakingos už gerovės bei taikos palaikymą šeimoje. Egzistuoja nesuskaičiuojama daugybė gašinų, tačiau populiariausi yra Songdžiu (namų globėjas), Džiovangšin (ugnies deivė), Samšin (gimimo deivė), Opšin (turto deivė), Umašinas (galvijų sergėtojas), Munšinas (vartų globėjas), Čiukšin (tualeto deivė) (National Folk Museum of Korea 2013). Žinomiausias gašinas yra Songdžiu (성주신 Seongju-shin). Tai – dievas, kuris saugo namus bei visos šeimos narius, ypač vyrus. Tikima, kad jis gyvena namų gegnėje arba virš pagrindinio namo stulpo. Tradiciškai šeima, prieš įsikurdama naujuose namuose atlieka ritualą, per kurį giedama giesmė. Yra užrašyti du Songdžiu mito variantai: vienas paplitęs Busano mieste, o kitas – Korėjos centrinėje dalyje. Busano miesto variante jis yra vadinamas Songdzo ir yra pasakojama apie nusikaltusį Indijos princą Songdzo, kuris yra ištremiamas į salą. Giesmėje pasakojami sunkumai, su...

Daugiau

Hemosu

Parašė Ugnė Nausėdaitė - 2018-05-11 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Hemosu (해모수 haemosu) – legendinis šiaurių bujo (부여 buyeo) tautų karalius, valdęs Korėjos šiaurinėje dalyje (Hanscom et al. 2013). „Hanių dinastijos istorijoje“ (kin. 前漢書 qian han shu) rašoma, kad 59 m. pr. m. e. Aukščiausiojo dievo  Šangdi (上帝 Shàngdì) sūnus įgavo žmogaus pavidalą, priėmė vardą Hemosu ir įkūrė šiaurinę, o vėliau ir rytinę Bujo karalystes (Pratt ir Rutt 2013). Hemosu taip pat buvo Džiumongo (주몽 Jumong), legendinio Gogurjo (고구려 Goguryeo) karalystės įkūrėjo tėvas (Brown ir Brown 2006). Mitas Apie šį mitinį personažą yra sukurtas „Hemosu mitas“, kuris pasakoja legendinio karaliaus gyvenimo istoriją. Korėjos liaudies literatūros enciklopedijoje rašoma: „Hemosu buvo Aukščiausiojo dievo sūnus, kuris leidosi į žemę valdyti žmonių pasaulio ant galvos užsidėjęs skrybėlę, pagamintą iš varnų plunksnų, ant liemens pasikabinęs drakonų šviesos kardą Jong Guang Gom (용광검 yeong gwang geom), atsisėdęs penkių drakonų tempiamoje  karietoje ir lydimas šimto vyrų, jojančių...

Daugiau

Čiolima

Parašė Karolina Butkevičiūtė - 2018-05-11 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Čiolima (천리마 Chollima) yra Korėjoje paplitęs simbolis, mitologinis sparnuotas arklys, kilęs iš kinų klasikų ir paprastai vaizduojamas Rytų Azijos kultūrose. Pažodžiui išvertus šį terminą jis reiškia – tūkstančių mylių arklys. Yra manoma, kad šis sparnuotas arklys yra per greitas ir elegantiškas, kad būtų sutramdytas bet kurio mirtingojo žmogaus. Tikima, kad per vieną dieną Čiolima gali nuskristi apie vieną tūkstantį li. „Li“ buvo tradicinis kinų atstumo vienetas (tūkstantis „li“ būtų lygus apie 400 km.). Kilmė Čiolimos kilmė siekia III a. pr. Kr.. Springas (1988, 180 p.) teigia: „Per amžius Kinijos istorijoje žirgai buvo laikomi ištvermingais gyvūnais, galinčiais atlikti nepakartojamus žygdarbius“. Vėliau šis terminas paplito ir kitose Rytų Azijos šalyse. Čiolima buvo literatūrinis kinų kalbos žodis žmonėms su talentais ir gebėjimais apibūdinti. Šiaurės Korėja Čiolima per pastaruosius kelis dešimtmečius įgijo nemažą reputaciją, nes ji buvo patvirtinta kaip Šiaurės Korėjos vyriausybės pažangos...

Daugiau

Džiovang

Parašė Gabija Tuskenytė - 2017-05-07 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Džiovang (조왕 jowang), dar žinoma kaip džiovangšin (조왕신  jowangshin), yra ugnies deivė ir namų sergėtoja. Ji  viena iš korėjiečių šamanizme egzistuojančių deivių, vadinamų gašinų (가신  gashin), kurie, kaip tikima, prižiūri ir saugo tam tikras namų dalis. Džiovang saugo namų virtuvę ir rūpinasi šeimos narių gerove bei jų sveikata.  Tačiau per paskutinius kelis dešimtmečius, šios dievybės garbinimas pamažu blėso ir mūsų dienomis Džiovang kulto užuomazgų galima rasti tik budistinių šventyklų virtuvėse (Quarrington 2014). Mitas ir kilmė Džiovang pasirodo „Durų knygos įrašų“ (문전본풀이 Munjeon Bonpuli) mite, kuriame aiškinamas gašinų atsiradimas. Šiame mite Džiovang minima kaip Josan Buin – ištikima žmona bei mylinti septynių vaikų mama. Ji kartu su vyru Namsonbi nors ir daug dirbdavo dėl savo šeimos, tačiau vis tiek gyvendavo vargingai.  Nežinodama kaip užsidirbti daugiau pinigų ir išlaikyti šeimą, Josan Buin nutarė parduoti rūbus ir papuošalus kitame kaimelyje už didesnę kaina,...

Daugiau

Senelė Samšin

Parašė Laima Paulauskytė - 2017-05-05 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Senelė Samšin (삼신할머니 Samshin Halmoni) – gyvybės ir vaisingumo deivė, prižiūrinti moteris gimdymo metu bei globojanti naujagimius, gimdyves ir akušeres. Korėjos mitologijoje ji yra viena iš galingiausių dievų, todėl senelės vardas jai suteiktas kaip pagarbos titulas. Šamanų mitas Vieni iš svarbiausių gyvenimo įvykių, kurie korėjietiškame šamanizme laikomi šventais ir jiems yra skiriami ritualai, yra vaiko gimimas ir jo tolimesnis auginimas. Gyvybės veržlumas ir gimimo stebuklas išaukštinamas viename iš sugalvotų mitinių pasakojimų apie gyvybės ir vaisingumo deivės Senelės Samšin atsiradimą,  kuris apdainuojamas šamanų apeigoje  gut (굿 gut). Gut ritualuose ši istorija pasakojama, meldžiant vaisingumo, saugaus gimdymo bei prašant užauginti sveiką vaikelį. Mitas bendrai siejamas su derlingumo dievo Džesoko (제석 Jaesok) gimimu, tačiau Rytinės pusiasalio pakrantės šamanų giesmėje; jis pagerbia Senelės Samšin atsiradimą (Kister 1997). Šamanų dainuojamojoje ritualų lopšinėje, pagerbiamas Samšin dvasios atsiradimo stebuklas: „Liūlia, liūlia, čiūčia liūlia mažylę. Nukritai iš...

Daugiau
Rodomas puslapis 2 iš 512345