Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kiškis (mitologija)

Parašė Greta Stankaitytė - 2015-05-19 - Japonija, Kinija ir Taivanas, Pietų ir Šiaurės Korėja

Kiškis, arba Mėnulio kiškis, Mėnulio triušis, pasak Rytų Azijos folkloro, gyvena mėnulyje. Manoma, kad ši Mėnulio kiškio mitologinė interpretacija atsirado dėl pareidolijos efekto, kai žmonės mato tamsias dėmes ant mėnulio ir jas suvokia kaip gyvūną su grūstuvu. Grūstuvo paskirtis skirtingai interpretuojama Kinijoje, Korėjoje bei Japonijoje. Kinijos folklore šis kiškis vaizduojamas kaip mėnulio deivės Čangės palydovas ir grūstuvą naudoja nemirtingumo gėrimui gaminti. Japonijos bei Korėjos folklore kiškis grūstuvu trina produktus savo ryžių paplotėliams gaminti. Kinijos folkloras Anksčiausi šaltiniai, kuriuose užfiksuotas Mėnulio kiškio interpretavimas, yra „Ču dainose“ (楚辭 Chu Ci). „Ču Dainos“ yra Hanų dinastijos poemos iš kariaujančių valstybių laikotarpio (475-221 pr. Kr.). Vienoje iš poemų pasakojama, kad mėnulyje šalia varlės yra kiškis, kuris visą laiką trina žoleles Nemirtingiesiems. Ši istorija yra patvirtinama ir vėlesniuose šaltiniuose tokiuose, kaip Taiping Julano enciklopedija, priklausanti Song dinastijai (960-1279 m.). Hanų dinastijos poetai kiškį, gyvenantį...

Daugiau

Dokkebi

Parašė Monika Krinickaitė - 2015-05-19 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Dokkebi (도깨비), kitaip vadinami miško dievais duduri (두두리) ar korėjietiškais goblinais – tai Korėjos folklore dažnai minimos dvasios, įprastai įvairiose pasakose vaizduojamos kaip goblinai. Tai – kultūros ikona, pasirodanti animacijoje, komiksuose, muilo operose ir filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose. Dažnai dokkebi vardas yra naudojamas ir parduotuvių lentynose, ant įvarių produktų pakuočių. Dokkebi turi atgrasią išvaizdą, tačiau dažniausiai jie atvaizduojami geraširdžiai ir turintys gerą humoro jausmą. Pasakose minima, jog jie gyvena kalnuose, o į visus mirtinguosius kreipiasi pagarbia forma „Mr. Kim“. Dokkebi vizualiai yra panašūs į japonų mitologinę būtybę Oni (Mikyung 2013). Dokkebi išvaizda ir gyvenimo būdas Šios būtybės yra ypatingos tuo, jog turi savitą gyvenimo stilių. Sakoma, jog jos valgo specialų želė konsistencijos patiekalą, pavadinimu memilmuk (메밀묵). Goblinai, kaip ir kitos Korėjos mitologinės būtybės, nemėgsta raudonųjų pupelių sriubos patdžiuk (kor. 팥죽 patjuk). Per žiemos lygiadienį, kai naktis ilgiausia, visų dvasių ir būtybių...

Daugiau

Guišinai

Parašė Gerda Baltrušaitytė, Toma Palavenytė - 2015-05-18 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Guišinai (귀신 gwishin) – mirusiųjų vėlės Korėjoje, kurios atsisakė pasitraukti į pomirtinį pasaulį vien dėl to, jog turi tam tikrų neužbaigtų darbų čia, žemėje. Kaip teigia autorius Stevenas Redekeris, „Pietų Korėja taip pat kaip ir visos kitos šalys turi savitą dalį būtybių ir vaiduoklių, kurie yra išlikę nuo senų senovės“ (Redeker 2013). Taip ir guišinai yra vienos iš seniausių mitologinių būtybių Pietų Korėjoje. Šis terminas yra kilęs iš šamanistinių įsitikinimų, religijos, kuri vis dar labai populiari Korėjoje ir yra labiausiai susijusi su dvasiomis ir jų veikla mūsų pasaulyje. Labai daug šamanistinių apeigų yra skirta nuraminti šias vėles. Guišinai yra pilni pagiežos, pykčio bei keršto troškimo. Daugelyje istorijų pagrindinė guišinų motyvacija yra kerštas, tačiau pasitaiko ir kitokių siekių. Taip pat kaip ir vakaruose žinomi vaiduokliai, guišinai vaizduojami be kojų, sklandantys ore bei yra permatomi. Dažnai šios būtybės išsiskiria savo išvaizda...

Daugiau

Pricesė Bari

Parašė Agnė Švedaitė - 2015-05-18 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Princesė Bari (바리공주 Bari-gongju), dar žinoma kaip „Išmestoji princesė“, yra vienas svarbiausių ir populiariausių Korėjos šamanistinių mitų, kuriame pasakojama apie pirmąją mudang, arba šamanę. Princesė Bari vaizduojama kaip galinga dievybė, kuri padeda mirusiųjų dvasioms keliauti į pomirtinį gyvenimą. Mitinė giesmė, giedama laidotuvių metu arba per mirties metines, kai šamanas Princesę Bari pasikviečia kaip pagalbininkę, tradicinio gut ritualo metu, kad ši padėtų dvasiai pomirtinėje kelionėje. Korėjoje yra užrašyta daugiau nei 40 šio teksto versijų. Siužetas Mitas pasakoja, kad gyvenęs karalius, kuris turėjo 15 metų sūnų. Sūnui būnant vieninteliu įpėdiniu visoje karalystėje, karalius kreipėsi į šamanus su klausimu, kada sūnui vesti. Šamanai išpranašavo, kad karaliaus sūnui vedus kitais metais, gims 7 dukterys ir nei vieno sūnaus, bet jeigu jis vestų dar kitais metais, gimsią trys princai. „Jie išmetė ryžių ir perlų ant nefrito stalelio: Pirmasis ženklas pranašavo šamanų likimą, Antrasis ženklas pranašavo...

Daugiau

Džumongas

Parašė Justė Šakinytė - 2015-05-18 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Džumongas (주몽 Jumong) yra legendinis Gogurjo (고구려 Goguryeo) karalystės, kuri buvo įkurta 37 m. pr. Kr., įkūrėjas ir valdovas. Dar žinomas kaip karalius Dongmjongas (동명왕 Dongmyeong-wang) ar Šventasis karalius Dongmjongas (동명성왕 Dongmyeong-seongwang), kuriuo pasivadino, kai tapo karaliumi. Įrašai Mitologinių įrašų apie Džumongą galime rasti įvairiuose tekstuose. Kim Pusiko surinkta „Trijų Karalysčių kronika“ (Samguk Sagi) yra vienas pagrindinių informacijos šaltinių apie Trijų Karalysčių laikotarpį, kurio metu ir susiformavo daugiausiai legendinių istorijų. „Samguk Jusa“ (Samguk Yusa) yra kita istorijų, legendų ir pasakų kolekcija, kurią surinko vienuolis Irjonas. Pastarasis yra garsesnis tuo, kad jame daugiau folkloro ir mitologijos elementų, tarp jų ir mitai apie Danguną, Džumongą ir kitus sudievintus karalysčių valdovus. Be minėtų šaltinių, yra „Trijų Karalysčių Senovės istorija“ (Gusamguksa) ir „Gogurjo įrašai“ (Goguryeo bongi), kurie turtingi ir detalūs mitologiniais elementais, sujungiančiais daug įvairių pasakos versijų. Visi šie tekstai mažiau ar daugiau...

Daugiau
Rodomas puslapis 2 iš 3123