Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Samdžioko

Parašė Milda Čepaitytė - 2019-07-02 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Samdžioko (kor. 삼족오, Samjoko) vardas korėjiečių mitologijoje yra suteiktas trikojam varnui. Tradicinės Korėjos kultūros institutas Samdžioko apibūdina kaip rojaus, žemės ir Korėjos dvasios pranašo simbolį, kuris gyvena Saulėje (Sageuk: Korean Historical Dramas). Ši mitologinė būtybė yra sutinkama ne tik Korėjos, bet ir kitų Rytų Azijos tautų mitologijoje. Manoma, jog šios būtybės vaizdinys į Korėją atkeliavo iš Kinijos. Samdžioko mito variacijos Pietų Korėjoje egzistuoja du pasakojimai apie trikojį varną. Abi legendos šią mitologinę būtybę sieja su šviesos aspektu. Pirmoji istorija pasakoja apie kinų Tangų (kin. 唐朝, Tángcháo) dinastijos pasiuntinį. Sakoma, jog kelionės metu, pasiuntinys ore išvydo švytintį trikojį varną. Apimtas nuostabos pasiuntinys ėmė sekti paukštį. Skrisdama varna pasiekė kalną, kuriame jis paslaptingai pranyko. Žmonės tą vietą pavadino Gimo kalnu (kor. 금오산, Geumosan) – vieta, kurioje buvo pastebėtas auksinis varnas (Choi 2019). Antroji legenda pasakoja apie Jono (kor. 연, Yeon) ir So (kor....

Daugiau

Inmjongdžo

Parašė Ema Mišeikaite - 2019-06-28 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Inmjongdžo (kor. 인면조, Inmyeonjo) vadinama hibridinė mitologinė būtybė, turinti paukščio kūną ir žmogaus veidą. Pirmieji Inmjongdžo vaizdiniai Korėjoje pasirodė Gogurjo (kor. 고구려, Goguryeo) karalystės laikotarpiu. Šios būtybės vaizdinys gali būti sutinkamas ir ant trijų karalysčių laikotarpį (kor. 삼국시대, Samguk sidae) menančių kapų antkapių, uolų piešinių ir pan. Pirmasis Inmjongdžo paminėjimas Pirmasis šios būtybės paminėjimas buvo užfiksuotas senovės kinų geografijos, mitologijos ir legendų „Kalnų ir jūrų klasikos“ (kin. 山海经, Shan Hai Jing) veikale. Knygoje rašoma, jog Inmjongdžo buvo laikomas taikos, vienybės bei ilgaamžiškumo simboliu. Jis taip pat atliko pasiuntinio vaidmenį tarp žmonijos ir gamtos bei prisidėjo prie budizmo ir taoizmo plėtros. Korėjos pusiasalyje ši mitinė būtybė buvo pirmą kartą pavaizduota, Gogurjo karalystės laikotarpiu, sukurtoje freskoje. Vėliau Inmjongdžo vaizdinys buvo ne tik sparčiai integruotas į Korėjos kultūrą, bet ir išplantintas visame Korėjos pusiasalyje. Inmjongdžo apibūdinimas Teigiama, jog Inmjongdžo yra mitologinė būtybė, kurios gyvenimo trukmė...

Daugiau

Likimo deivė Kamundžangagi

Parašė Karolina Undzėnaitė - 2019-06-28 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Likimo deive Kamundžangagi (kor. 감은장아기, kameunjang-agi) yra vadinama viena iš trijų dievybių, pasirodančių Čedžu salos (kor. 제주도, jeju-do) šamanistiniame Samgongo dievų kilmės (kor. 삼공본풀이, samgongbonpuri) mite. Kamundžangagi ir čonsang sąvoka Samgongo dievybių kilmės mitas pasakoja apie Kangjongsongą (kor. 강영성, kangyeongseong), Hongunsočonę ( kor. 홍은서천, hongeunseocheon) ir Kamundžangagi – vargšų šeimą, kurie vėliau tapo dievybėmis. Su šios dievybėmis yra siejama „čonsang“ (kor. 천상, cheonsang) sąvoka, kuri turi tiek negatyvią, tiek pozityvią puses. Negatyvioji sąvoka priskiriama Kangjongsongui ir Hongunsočonei, kurie turi atvesti žmogų į doros kelią. Tuo tarpu Kamundžangagi – pozityvioji sąvokos pusė. Ji turi apdovanoti žmogų geresne lemtimi. Kitaip sakant, blogoji čonsang pasireiškia nepritekliumi, o geroji – turtais ir laime. Vietiniai gyventojai šamanistinio aukojimo ritualo metu, kviesdavo Samgongo dievybes į namus tam, kad šios išvarytų visą jame susikaupusį blogį ir su savimi atsineštų gerąjį čonsang. Čedžu salos gyventojai tiki, jog norint...

Daugiau

Gunungai

Parašė Justė Roličiūtė - 2019-06-21 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Gunungais (kor. 군웅신/群雄神 arba 軍雄神, gunungshin) – vadinamos korėjiečių šamanizmo karo dievybės. Jos dažnai vaizduojamos kaip karžygiai, dauguma jų yra sudievinti Korėjos generolai. Gunungo mitas išskirtinai pasakojamas tik Džedžiu saloje (kor. 제주도, Jejudo). Džedžiu tarme žodis Gunung reiškia didvyrį, generolą (Seo, 2007). Gunungo kilmės mitas Gunungo senelis buvo dangaus imperatorius, senelė – žemės imperatorienė, tėvas – generolas Vangas (kor. 왕, Wang), motina – Huisuk (kor. 희숙, Huisuk), vyriausiasis sūnus – Vang Gonas (kor. 왕건, Wang Geon), antrasis – Vang Binas (kor. 왕빈, Wang Bin) ir trečiasis – Vang Sarangas (kor. 왕사랑, Wang Sarang). Vieną dieną pas generolą Vangą apsilankė jaunuolis su šiaudine kepure ir prisistatė jam Rytų jūros drakono karaliaus sūnaus vardu. Jaunuolis teigė, jog apsilankė pas generolą Vangą, norėdamas paprašyti jo pagalbos, kovojant su Vakarų jūros drakono karaliumi. Išklausęs jaunuolio žodžius Vangas tarė: „Šiame pasaulyje nieko nebijau, išskyrus jūrą. Kaip gali manęs prašyti nerti po vandeniu?“ Jaunuolis...

Daugiau

Golipšinas

Parašė Beatričė - 2019-06-18 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Golipšinas (kor. 걸립신, Geollipsin) – dievybė, kuri suteikia galimybę kitoms dvasioms arba laimei patekti į namus ir juose pasilikti. Žodis golip (kor. 걸립, Geollip) nurodo veiksmą, susijusį su visuomenės gerove ir vieningumu. Jo metu bendromis pastangomis yra surenkami įvairūs grūdai ar kitos gėrybės. Bėgant metams ši rinkimo ir bendradarbiavimo dvasia išsivystė į konceptualią dievybę. Golipšinas yra dažnai tapatinamas su Dėgamu (kor. 대감, Daegam) – vienu iš korėjietiško šamanizmo tradicijos dievų. Taip pat, ši dievybė yra laikoma valstybės dievu, kurio pagrindinė funkcija yra prižiūrėti materialiuosius turtus (Encyclopedia of Korean Folk Beliefs 2013). Golipšino ir Dėgamo vaizdinys Golipšinas kaip dievybė yra tapatinama su tam tikromis formomis, tokiomis kaip namuose esanti kolona ar stulpas. Taip pat, ją gali simbolizuoti sudžiovinta žuvies galva, pakabinta ant šiaudinės virvės arba sulankstytas raudonos spalvos popierius, kuris yra kabinamas ant namų sienos (Encyclopedia of Korean Folk Beliefs 2013). Dėgamas...

Daugiau