Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Siedži

Parašė Monika Šalnytė - 2015-05-15 - Kinija ir Taivanas

Siedži (獬豸 xiè zhì) – tai kinų mitologinė būtybė, simbolizuojanti teisingumą. Pasakojama, kad ji geba atskirti gėrį nuo blogio, o nusikaltusius perduria savo ragu. Ši būtybė vaizduojama dvejopai: kaip padaras, turintis drakono galvą, elnio ragą, liūto akis, tigro nugarą, meškos liemenį, gyvatės žvynus, jaučio uodegą ir arklio kanopas, arba kaip ožka su ilgu tiesiu ragu. Mitas Imperatorius Jao (尧 Yáo) paskyrė Gaojao būti teisėju, nes šio veidas nerodydavo jokių emocijų, jis turėjo žalsvą odą ir paukščio snapą, buvo ryžtingas, aiškiai bei tvirtai kalbėjo, be to, buvo gabus, patyręs, nešališkas ir nepaperkamas. Kad ir kokioje sudėtingoje situacijoje jis būtų, visada sugebėjo iš jos išsisukti. Gaojao rėmėsi vienaragės dieviškosios ožkos, kurią jis augino, pagalba. Ožka buvo žalio plauko ir turėjo ilgą tiesų ragą ant galvos. Būtybė buvo rami, ištikima, sąžininga ir skyrė gerą nuo blogo. Tais atvejais, kai du žmonės susiginčydavo ir niekas kitas negalėdavo...

Daugiau

Gumiho

Parašė Laima Balčytytė - 2015-05-14 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Gumiho (구미호) yra Korėjos mitologinė būtybė, kurios pavadinimas išvertus pažodžiui reiškia „devynuodegė lapė“. Gumiho yra dažna veikėja įvairiuose Korėjos mituose ir pasakose. Ji turi daug panašumų su Kinijos ir Japonijos mitologinėmis būtybėmis – Dziuveihu (Jiuweihu) ir Kitsune, tačiau Gumiho nuo jų skiriasi tuo, kad beveik visada vaizduojama neigiamai. Istorija ir Gumiho savybės  Patys seniausi Gumihomitai randami Kinijoje, tad manoma, kad ši mitologinė būtybė, kaip ir daugelis kitų kultūrinių reiškinių, į Korėją atkeliavo iš Kinijos. Gumiho paprastai yra lapė su devyniomis uodegomis, ji gali gyventi tūkstančius metų, taip patgali pasiversti žmogumi (dažniausiai mergina). Vis dėlto net ir pasivertusi žmogumi, Gumiho vis dar turi lapės savybių: „… Korėjoje Gumihovaizduojama kaip lapė, kuri yra tokia galinga, kad gali laisvai gyventi tarp žmonių (nors ji dažnai išsiduoda, nes nesugeba paslėpti savo uodegos)“ (Wallen 2006, p. 69). Mituose pasakojama, kad Gumiho siekia visam laikui pavirsti tikru žmogumi;...

Daugiau

Munšinas

Parašė Aida Galvelytė - 2015-05-14 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Munšinas (문신 Munshin) yra korėjiečių šamanizme egzistuojantis durų dievas. Nors labiausiai yra garbinamas Pietų Korėjos Džedžu saloje, ten jis vadinamas Mundžionu (문전 Munjeon), tačiau jis atlieka svarbų vaidmenį ir visoje šalyje. Munšinas gali būti kategorizuojamas kaip kosminė dievybė, vietinis dievas, namų saugotojas ar žmogus-dievas. Pirmą kartą Munšinas kaip dievybė buvo paminėtas Korėjos istorijos analuose Samguk Jusa (삼국유사 Samguk Yusa) kitu vardu – Čiojongas (처용 Cheoyong). Čiojongas buvo pietų jūros drakono sūnus, kuris buvo garbinamas kaip durų dievas. Tačiau yra daug spėliojimų kas iš tikrųjų buvo Čiojongas. Tai galėjo būti ir dievas-drakonas, ir šamanas, ir pasiturinčios šeimos sūnus. (Encyclopedia of Korean Folk Literature, 2014, p. 105-106). Mitas Namų saugotojų mitai Pietų Korėjoje vadinami gašinų (가신 gashin) mitais. Gašinai – daugybė dievybių, kurios, tikima, apsaugo įvairias namo dalis (pvz., įėjimą ar virtuvę). Gašinų garbinimas yra korėjiečių šamanizmo centras. Šie mitai pasakoja...

Daugiau

Dangunas

Parašė Agnė Čivilytė - 2015-05-07 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Dangunas (단군 Dangun), arba Dangunas Vanggomas (단군왕검 Dangun Wanggeom), Pietų Korėjoje dar kartais vadinamas Seneliu Dangunu (단군할아버지 Dangun harabeoji). Jis laikomas pirmosios Korėjos karalystės Godžiosono (고조선 Gojoseon) (įkurta 2333 m. pr. m. e.) įkūrėju, valdovu ir pirmuoju korėjiečiu. Pietų ir Šiaurės Korėjos gyventojai spalio 3 d. švenčia nacionalinę įkūrimo dieną (개천절 Gaecheonjeol), kurią sieja su Godžiosono įkūrimu. Danguno mito įrašai Mitą apie Danguną galima rasti keturiose pagrindinėse knygose. Viena iš jų parašyta Gorio (고려 Goryeo) laikotarpiu „Trijų karalysčių istoriniai įvykiai, legendos ir pasakos“ (삼국유사 Samguk Yusa), joje pirmą kartą paminėtas Danguno mitas. Antroji istorinių įvykių publikacija yra „Imperatorių ir karalių dainos“ (제왕운기 Jewang Ungi), joje esantis mitas apie Danguną šiek tiek skiriasi nuo pirmosios. Trečioji knyga „Karaliaus Sedžiongo analų traktatas apie geografiją“ (세종실록치리지 Sejongsillokchiriji) buvo parašyta 1431 m. valdant karaliui Sedžiongui. Trečiajame leidinyje pateiktas Danguno mitas yra artimesnis antrajai knygai. Ketvirtoji knyga „Išsamus Rytų karalystės aprašymas“ (동국통감 Dongguk Tonggam) parašyta karaliaus...

Daugiau
Rodomas puslapis 3 iš 3123