Mjongvol
Mjongvol (kor. 명월각시, Myeongwol-gaksi, liet. „Mergelė Mjongvol“) – Korėjos šamanizmo mėnulio deivė. Mjongvol yra išminčiaus Gungsano (kor.궁산, Gungsan) žmona. Ji pasižymi gudrumu, viską daro apgalvotai, yra be galo graži. Mitas apie Mėnulio ir Saulės dievybių kilmę buvo apdainuotas šamano Džion Mjongsu ritualuose (Seo 2007, p. 71-76). Saulės ir Mėnulio dainoje papasakojamas šeimos susikūrimas, jos patiriami sunkumai ir suartėjimas, įveikus įvairius gyvenimo išbandymus. Šis mitas yra kilęs iš Hamhungo provincijos, Gangje miesto (dabartinės Šiaurės Korėjos teritorija) (Seo 2007, p. 71-76). Mjongvol vaizdinys Nors iki mūsų dienų neišliko daug mergelės Mjongvol vizualinės reprezentacijos formų tokių kaip paveikslai ar iliustracijos, tačiau turimi reliktai iš praeities leidžia teigti, jog mergelė bei jos vyras buvo vaizduojami panašiai. Mjongvol kūnas buvo drakono formos. Nors vietoje rankų ši turėjo sparnus, tačiau jos veidas buvo išskirtinis dėl savo itin gražių moteriškų bruožų. Tiek Mjongvol, tiek jos vyras Gungsanas virš savo galvos...
Daugiau
Huang Ujangas
Huang Ujangas – namų, statybos bei šeimos dievas. Jis priklauso gašinams (kor. 가신, gashin) – dievams, egzistuojantiems korėjiečių šamanizmo tradicijoje. Tikima, jog gašinai saugo ir prižiūri tam tikras namų dalis. Istorijos bėgyje Huang Ujango koncepcija buvo sutapatinta su vyriausiojo namų sergėtojo Songdžiu (kor. 성주, Seongju) vaizdiniu. Huang Ujango kilmės mitas Huang Ujango mitas iki mūsų dienų išliko Songdžiupuri (kor. 성주풀이, seongju-puri) formoje, t.y. šamaniško mito arba epinės dainos formoje, kurioje buvo užrašyta namų sergėtojo Songdžiu ir jo žmonos Džisin istorija. Išskiriamos dvi Songdžiupuri versijos. Pirmoji versija yra kilusi iš Ansimguko – teritorijos esančios dabartinėse Busano apylinkėse, antroji Huang Ujango versija yra kilusi iš šiaurinės Gjongi provincijos dalies. Ši epinė daina yra dalis šamaniško ritualo, kuris yra atliekamas švenčiant naujo namo statybų pabaigą arba žmonėms įsikuriant naujame būste (Encyclopedia of Korean Folk Beliefs 2015, p. 183). Nors šio mito detalės skirtingose Songdžiupuri versijose yra nevienodos,...
Daugiau
Habekas
Korėjos mitologijoje Habeku (kor. 하백, Habaek) (dar žinomo Amnokgango vardu (kor. 압록강, Amnok-gang)) yra vadinamas vandens dievas, gyvenantis Jalu upėje (kin. 鸭绿江, Yālù Jiāng, kor. 압록강, Amnok-gang). Sakoma, jog ši vandens dievybė yra viena iš Korėjos karališkosios šeimos protėvių. Kinų mitologijoje Hebo (kin. 河伯, Hebo) yra vadinama Geltonosios upės dievybė. Dažnai dėl dievybių galių panašumo Habekas bei Hebo gali būti sulyginti ir sutapatinti. Šią dievybę tyrinėjantys mokslininkai neturi vieningos nuomonės dėl šio vandens dievo kilmės, nes skirtingi mitologiniai šaltiniai pateikia ją nevienareikšmiškai. Mitai Habekas turėjo tris neįtikėtino grožio dukras: Juhua (kor. 유화, Yuhwa), Huonhua (kor. 훤화, Hweonhwa), ir Uihua (kor. 위화, Wuihwa). Vieną dieną, seseris pastebėjo saulės dievas Hemosu (kor. 해모수, Haemosu), kai šios apžiūrinėjo savo karalystės valdas. Dėl reto seserų grožio Hemosu negalėjo atitraukti nuo jų savo akių, todėl galiausiai sumanė vieną iš merginų padaryti savo žmona. Pastebėjusios Hemosu žvilgsnį, trys seserys staigiai nėrė į vandenį ir nuplaukė tolyn. Siekdamas pagrobti seseris, jis...
Daugiau
Džiačiongbi
Džiačiongbi (kor. 자청비 Jacheongbi) korėjiečių mitologijoje yra vadinama deivė, kuri yra laikoma šalies žemdirbystės pradininke bei gero derliaus užtikrintoja. Džiačiongbi yra viena iš labiausiai garbinamų dievybių, kuriai yra priskiriami narsos ir išminties atributai. Mitas apie šią deivę yra aprašytas Segjong-bonpuri (kor. 세경본풀이, Segyeong bonpuri) legendoje. Mitas Pasak legendos, būsimieji Džiačiongbi tėvai niekaip negalėjo susilaukti vaikų. Jie labai norėjo sūnaus, todėl deivės būsimasis tėvas vieną dieną nutarė paprašyti vienuolio patarimo ir pagalbos. Šis skyrė jam užduotį – paaukoti šventyklai ryžių maišą bei šimtą sidabrinių njangų (senoji Korėjos valiuta). Tėvas įvykdė vienuolio užduotį, tačiau nešdamas šią auką į šventyklą kelyje sutiko kitą vienuolį, kuris paragino jį šią auką atlikti kitoje šventykloje. Pirmosios šventyklos vienuolis sužinojęs apie tai, nubaudė tėvą: šeimai gimė ne sūnus, o mergaitė, kuriai ir buvo suteiktas Džiačiongbi vardas. Meilės istorija Legendoje taip pat yra aprašoma Džiačiongbi meilės istorija su dangaus karaliaus sūnumi Mun Dorjongu (kor....
Daugiau
Gangrim Dorjongas
Gangrim Dorjongu (kor. 강림도령, Ganglim Doryeong) arba Gangnimu korėjiečių mitologijoje yra vadinamas pomirtinio pasaulio pasiuntinys, kuris pasitinka ir palydi sielas. (Sin 2014). Savo drąsa Gangnimas sužavėjo pomirtinio pasaulio karalių, kuris jį nusprendė paskirti aukščiausiuoju pasiuntiniu. Dėl šios priežasties jis dar yra dažnai vadinamas karaliumi Gangnimu (kor. 강림대왕, Ganglim daewang) (TV Tropes 2012). Pomirtinio pasaulio pasiuntinio mitas Gangrim Dorjongo vardas pirmą kartą buvo paminėtas „Pomirtinio pasaulio pasiuntinio“ mite. Nors šis mitas pirmą kartą buvo užrašytas Džedžiu saloje, tačiau panašių pasakojimų galima rasti ir žemyninėje Korėjos dalyje. Seo Džinsoko verstuose „Korėjos mituose“ (2007) pasakojama, kad imperatorius Bomylas sužino kraupią žinią – jo trys sūnūs liks gyvi tik tokiu atveju, jei jie gyvens žmonių pasaulyje pardavinėdami vario ar sidabro indus bei šilką, patirdami paprastų mirtigųjų vargą. Bomylas taip pat buvo perspėtas, kad jeigu šis nueitų pas Guajangsengą (kor. 과양생, Gwayangsaeng), jo sūnus ištiktų bėda. Imperatorius paklausęs patarimo išsiuntė savo...
Daugiau
