Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Iši incidentas

Parašė Ieva Šataitytė - 2020-04-03 - Japonija

Iši incidento (jap. 乙巳の変, Isshi no Hen) pavadinimas yra suteiktas 645 metų liepos 10 dieną, Tekančios Saulės šalyje įvykdytai svarbaus valstybės veikėjo Soga no Iruka (jap. 蘇我 入鹿, Soga no Iruka) žmogžudystei. Ją surengė Nakatomi no Kamatari (jap. 中臣 鎌足, Nakatomi no Kamatari) ir princas Naka no Oe (jap. 中大兄皇子, Naka no Ōe no Ōji), siekdami nuo valdžios nuversti pagrindinę valdančiąją Sogos klano (jap. 蘇我氏, Soga Uji) atšaką (Kato, 2018). Istorinis kontekstas ir incidento priežastys Asukos istoriniu laikotarpiu (jap. 飛鳥時代, Asuka Jidai) (538-710 m.) Japonijos teritorijos valdymas buvo netiesiogai sukoncentruotas Sogos klano narių rankose. 593 m. imperatorienė Suiko (jap. 推古天皇, Suiko-Tennō) paveldėjo sostą iš savo netikro brolio Sušuno (jap. 崇峻天皇, Sushun-Tennō), kurį nužudė Sogos klano lyderis Soga no Umako (jap. 蘇我 馬子, Soga no Umako). Soga no Umako tai paskatino padaryti žinios apie imperatoriaus ketinimus pasikėsinti į jo gyvybę ir baimė prarasti savo ir savo klano turėtą politinę galią. Imperatorienė Suiko buvo atsakinga...

Daugiau

Tohoku regiono Ramiojo vandenyno pakrantės žemės drebėjimas ir cunamis

Parašė Dainius Miravičius - 2020-02-25 - Japonija

2011 m. kovo 11 d., Japonijos Honšiū saloje esantį (jap. 本州, Honshū)  Tohoku regioną  (jap. 東北地方, Tōhoku-chihō) supurtė 9 balų stiprumo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo 130 km į Rytus nuo Mijagi prefektūros (jap. 宮城県, Miyagi-ken) pakrantės. Žemės drebėjimas sukėlė cunamio (jap. 津波, Tsunami) bangas, kurių aukštis vietomis siekė 30 metrų aukštį. Tai didžiausias kada nors užregistruotas žemės drebėjimas Japonijos istorijoje ir ketvirtas pagal stiprumą pasaulio istorijoje. Šios stichinės nelaimės esmine priežastimi laikomas Ramiojo vandenyno tektoninės plokštės pasislinkimas po Eurazijos tektonine plokšte. Šis įvykis taip pat sukėlė antrą pagal dydį atominę avariją, kuri savo mastu nusileidžia tik 1986 metų Černobylio nelaimei. (Mori et al. , 2011). Ši tragedija pareikalavo daugiau nei 28,5 tūkst. japonų gyvybių (Shibahara, 2011). Įvykio metu buvo sugriauta arba suniokota daugiau nei 24 tūkst. įvairios paskirties pastatų, sutrikdytas transporto judėjimas bei elektros energijos perdavimas. Šios stichinės...

Daugiau

Jirjongo skerdynės

Parašė Monika Stankutė - 2020-02-07 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Jirjongo (kor. 의령, Uiryeong) skerdynių pavadinimas suteiktas masinėms žudynėms, kurias 1982 m. balandžio 26 d. Pietų Korėjoje įvykdė policijos pareigūnas Ju Bomkonas (kor. 우범곤, Woo Bum-kon). Šis įvykis pareikalavo 62 žmonių gyvybių. 22 žmonės buvo sužeisti. Ju Bomkonas nuo vaikystės turėjo nepilnavertiškumo kompleksą, kurį bandė kompensuoti agresija ir alkoholiu. Šį kraupų aktą pareigūnas įvykdė vilkėdamas uniformą bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Didelį aukų skaičių lėmė lėta policijos reakcija. Pats Ju Bomkonas nebuvo suimtas, jis nusižudė. Ankstyvasis gyvenimas ir galimos įvykio priežastys Ju Bomkonas gimė 1955 m. vasario 24 d. pietinėje Busano (kor. 부산, Busan) miesto dalyje, policininko šeimoje. Šeima gyveno skurdžiai, tėvų atlyginimai buvo kuklūs, o pats Ju Bomkonas augo kartu su trimis broliais. Ju buvo paklusnus vaikas, nekėlė savo tėvams bei mokytojams rūpesčių. Vis dėlto, jo šeima pastebėjo, kad pradėjus lankyti vidurinę mokyklą berniukui ėmė trūkti motyvacijos mokytis, jis vengė...

Daugiau

Šousingas

Parašė Samanta Šimukauskaite - 2019-06-28 - Kinija ir Taivanas

Šousingu (kin. 壽星, shòu xīng, liet. „gyvenimo žvaigždė“) yra vadinamas Kinijos ilgaamžiškumo dievas. Jis yra laikomas vienu iš trijų laimės dievų (kin. 三星, sānxīng, liet. „trys žvaigždės“) (Madam ZoZo 2019). Ilgaamžiškumo dievo vaizdinys Šousingas yra dažniausiai vaizduojamas kaip praplikęs senukas, kuris turi aukštą kaktą bei ilgą ir žilą barzdą. Jis visada šypsosi ir yra geranoriškai nusiteikęs. Taip pat, jis nešiojasi ilgą lazdą, kurios viršuje kabo nemirtingumo eliksyras (Roberts 2004). Šousingas taip pat su savimi nešiojasi nemirtingumo persiką, kurį šis gavo iš Sivangmos (kin. 西王母 Xiwangmu, liet. „Vakarų karalienė motina“)(Godchecker 2013). Neretai šis ilgaamžiškumo dievas yra vaizduojamas kartu su dar vienu nemirtingumo simboliu – vyriškos lyties elniu. Dažniausiai Šousingas yra atsisėdęs ant šio elnio (Roberts 2004). Legendos Pasakojama, kad Šousingas iš karto gimė senas, nes motinos įsčiose praleido dešimt metų. Naktį prieš Šousingo gimimą, jo motina išvydo Pietų ašigalio žvaigždę, pagal kurią galima nustatyti žmogaus...

Daugiau

Oiva

Parašė Deimantė Smailytė - 2019-06-18 - Japonija

Oiva (jap. お岩, Oiwa) yra vadinama keršto siekianti šmėkla. Ji yra priskiriama onrio (jap. 怨霊, Onryō) vaiduoklių kategorijai. Pasakojimas  apie Oivą pasirodė 1825 metais, sukūrus vieną žymiausių Japonijos kabuki dramų (jap. 歌舞伎, Kabuki) – Jotsuja Kaidan (jap. 四谷怪談, Yotsuya Kaidan). Manoma, jog ši tragiška drama apie meilę, kerštą ir išdavystę yra pagrįsta tikra istorija apie vieną Edo laikotarpio (jap. 江戸時代, Edo jidai) moterį, kuri 1636 metais mirė vienoje iš Tokijo miesto bendruomenių. Nors Jotsuja Kaidan turi ne vieną versiją bei interpretaciją, tačiau pagrindiniai pasakojimo elementai išlieka nepakitę (Lamkin 2012). Teigiama, jog pamatęs Oivos šmėklą žmogus bus visiems laikams prakeiktas. Žmonės pasakoja, jog Oiva vaidenasi tose vietose, kur anksčiau gyveno. Taip pat, sakoma, jog ši kerštinga dvasia persekioja visus aktorius, kurie kabuki vaidinimuose ar šiuolaikiniuose filmuose yra atlikę jos vaidmenį. Japonams gerai žinomas Oivos vaizdinys yra įamžintas ne tik kabuki vaidinimuose bei įvairiuose siaubo filmuose, bet ir medžio...

Daugiau