Hua Mulan
Hua Mulan (kin. 花木兰, Huā mùlán) – tai legendinė Kinijos istorinė asmenybė, gyvenusi šalies pietinių ir šiaurinių dinastijų (kin. 南北朝, Nán-Běi cháo) (386–589 m.) laikotarpiu. Herojės vardas buvo pirmą kartą paminėtas 62 eilučių „Mulan poemoje“ (kin. 木蘭詩, Mùlán shī) VI a. pab., kurią Kinijos Čen dinastijos (kin. 陈朝, Chén cháo) (557–589 m.) laikotarpiu parašė vienuolis vardu Dži Džiangas (kin. 智匠, Zhì jiàng). Vis dėlto, yra manančių, kad Hua Mulan legenda atsirado gerokai anksčiau, t.y. Kinijos Šiaurės Vei (kin. 北魏, Běi Wèi) (386–535 m.) istoriniu periodu. Taip pat teigiama, kad ją į Kiniją atgabeno Sianbei (kin. 鮮卑, Xiānbēi) klajokliai, kilę iš rytinių Eurazijos stepių, t.y. žmonės, kilę iš dabartinių Mongolijos, Vidinės Mongolijos ir Šiaurės rytų Kinijos teritorijos. Pasak legendų, Hua Mulan persirengusi vyru, nusprendė užimti savo pagyvenusio tėvo vietą armijoje, šiam gavus šaukimą. Pasakojime teigiama, kad po užsitęsusios ir išskirtinės...
Daugiau
Istorinė Makao miesto raida
Makao (por. Macau) arba Aomenas (kin. 澳門, Àomén), kurio oficialusis pavadinimas yra Kinijos Liaudies Respublikos specialusis Makao administracinis regionas (kin. 中華人民共和國澳門特別行政區, Zhōnghuá rénmín gònghéguó àomén tèbié xíngzhèngqū) – tai yra ir miestas, ir specialusis Kinijos Liaudies Respublikos administracinis vienetas, įsikūręs šalia Pietų Kinijos jūros pakrantės, vakarinėje Perlų upės deltos (kin. 珠江三角洲, Zhūjiāng sānjiǎozhōu) dalyje. Šiame 32,9 km2 plote gyvena apytiksliai 680,000 žmonių, o tai savo ruožtu lemia Makao kaip tankiausiai apgyvendinto regiono pasaulyje statusą. Makao tapo Portugalijos imperijos kolonija po to, kai 1557 metais Kinijos Mingų dinastija (kin. 明朝, Míng cháo) išnuomavo šią teritoriją Portugalijai kaip prekybos postą. Portugalija mokėjo metinę nuomą ir administravo teritoriją iki 1887 metų, kai po Kinijos ir Portugalijos darnios prekybos sutarties (kin. 中葡和好通商條約, Zhōng pú hé hǎo tōngshāng tiáoyuē) Portugalija įgijo amžinąsias Makao kolonijines teises. Makao liko Portugalijos valdžioje iki 1999 metų, kuomet ji...
Daugiau
Pektusanas
Pektusanas (kor. 백두산, Baegdu-san), kuris dar yra vadinamas Čiangbai kalnu (kin. 长白山, Zhǎngbáishān) – tai aktyvus, 2,744 metrų aukščio, stratovulkanas, stūksantis Šiaurės Korėjos Rjangango (kor. 량강도, Ryanggang-do) ir Kinijos Liaudies Respublikos Džilino (kin. 吉林省, Jílín shěng) provincijų pasienyje. Tai yra aukščiausias Korėjos pusiasalyje bei Šiaurės Kinijoje esantis stratovulkanas, kurio viduryje taip pat tyvuliuoja žymusis, vulkaninės kilmės Čiondži (kor. 천지, Cheonji, kin. 天池, Tiānchí, liet. Rojaus) ežeras. Pektusanas vaidina svarbų mitologinį ir kultūrinį vaidmenį abiejų šiuolaikinių Korėjos valstybių visuomenėse (šie geografiniai objektai yra laikomi visos Korėjos dvasiniais namais). Kalno pavadinimas yra minimas abiejuose šalių himnuose, jis taip pat yra pavaizduotas ir Šiaurės Korėjos nacionalinėje emblemoje. Šiaurės Korėja laiko šį geografinį objektą savo nacionalinio pasididžiavimo simboliu bei neretai išnaudoja jo vaizdinį kaip efektyvų propagandos įrankį. Pirmasis Pektusano paminėjimas bei jo vardo variacijos Dabartinis korėjietiškas Pektusano pavadinimas buvo pirmą kartą užfiksuotas XIII...
Daugiau
Nesėkmes pranašaujantys Pietų Korėjos prietarai
Pietų Korėjos kultūra išsiskiria savo prietarų gausa. Nepaisant išorinio, vizualinio Korėjos Respublikos modernumo bei jos pažangos ir pasaulinės lyderystės technologijų srityje, šalyje vis dar yra gajos šamanizmo tradicijos. Iš jo kilę prietarai, kurie yra susiję su įvairių veiksmų atlikimu bei kasdienių situacijų valdymu, iki šiol daro reikšmingą įtaką šiuolaikinių korėjiečių gyvenime. Prietarai yra įvairūs: vieni jų pranašauja apie galimą laimę ar sėkmę, o kiti atvirkščiai – kalba apie galimas nesėkmes bei nelaimes. Šiame enciklopediniame straipsnyje trumpai apžvelgiami geriausiai žinomi, nesėkmes bei nelaimes pranašaujantys Pietų Korėjos prietarai. Nesėkmes pranašaujantis skaičius „4” Pietų Korėjos, o taip pat ir kitų Rytų Azijos šalių, tokių kaip Kinija ar Japonija, žmonės tiki, kad skaičius „4” yra nesėkmes bei nelaimes pranašaujantis ženklas. Taip yra todėl, nes skaičius keturi korėjiečių kalboje (kor. 사, Sa), panašiai kaip ir skaičius keturi kinų (kin. 四, Sì) ar japonų (jap....
Daugiau
Džidžiono šeima
Džidžiono šeima (kor. 지존파 사건, Jijonpa sageon) – tai buvusi Pietų Korėjos organizuota nusikalstama grupuotė, šalyje vykdžiusi nusikalstamą veiką 1993-1994 m. laikotarpiu. Šią grupuotę 1993 metais įkūrė buvęs nuteistasis Kim Gi-hvanas (kor. 김기환, Kim Gi-hwan) kartu su šešiais kitais buvusiais kaliniais bei bedarbiais asmenimis. Šiuos individus suvienijo bendra pagieža bei neapykanta turtingiesiems Pietų Korėjos visuomenės sluoksniams. Nors pagrindinė Džidžiono šeimos nusikalstama veika buvo turtingų asmenų grobimas bei išpirkos už juos prašymas, tačiau grupuotė taip pat nevengė žmogžudysčių, o taip pat ir turto, seksualinio prievartavimo bei kanibalizmo praktikų. Džidiono pavadinimą grupuotei suteikė su šia byla dirbę Pietų Korėjos prokurorai. Kim Gi-hvanas savo grupę vadino „Mascan“ vardu, tariamu graikišku terminu, reiškiančiu „ambiciją“ (nors panašios reikšmės ir tarimo graikiškų žodžių nebuvo nustatyta) (The JoongAng Ilbo, 2009). Grupuotės sudėtis Kim Gi-hvanas (27 metai) buvo šios organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderis. Sakoma, kad mokyklos laikais,...
Daugiau
