Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Arirangas

Parašė Simona Gegieckaite - 2016-05-30 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Arirangas (아리랑 arirang) – populiari korėjietiška liaudies daina, tapusi ne tik tolimos praeities kultūrinių palikimu, modernios istorijos dalimi, bet taip pat ir nacionaliniu simboliu. Daina tapo tokia populiari, jog neretai yra vadinama ir neoficialiuoju himnu. 2012-ųjų gruodį UNESCO oficialiai įtraukė Arirangą į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Kilmė Iškelta daug hipotezių apie Arirango atsiradimą, tačiau nėra patikimų duomenų, leidžiančių spręsti apie dainos kilmę. Arirango perdavimas žodžiu ir rašytinių šaltinių stygius įtakojo šių hipotezių gausą. Aljong (알영 alyeong) legenda byloja, jog daina atsirado dar Šilos karalystėje (신라 Silla) (57 m. pr. m. e. – 935 m.). Karalystės įkūrėjas ir pirmasis karalius turėjo žmoną vardu Aljong, kuri buvo labai dosni vietiniams ūkininkams bei keliaujantiems pirkliams. Valstiečiai, norėdami parodyti padėką, pradėjo dainuoti dainas, giriančias jos didžiadvasiškumą. Laikui bėgant Aljong pakito ir tapo Arirang. Kita legenda – Arang (아랑 arang) – pasakoja apie Miljange...

Daugiau

Korėjiečių muzikos instrumentai

Parašė Gintarė Ivoškaitė - 2015-06-03 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Korėjiečių muzikos instrumentai – tai instrumentai, kurie dažniausiai yra naudojami akompanuoti tradicinės korėjiečių muzikos atlikėjui pasirodymo metu. Šiuo metu yra suskaičiuojami 65 tradiciniai korėjojiečių muzikos instrumentai: 9 styginiai instrumentai, 15 pučiamųjų instrumentų ir 36 mušamieji instrumentai (Asato 2013, p. 322). Tradiciniai muzikos instrumentai apima gajagumą ( 가야금 gayageum) ir gomungo (거문고 geomungo), kurie yra laikomi populiariausiais ir labiausiai reprezentuojančiais tradicinius instrumentus Korėjoje (manoma, kad šie du instrumentai atsirado dar prieš VI a.); trijų stygų ir pagamintus iš bambuko instrumentus iš suvienytos Šilos karalystės laikotarpio (676-935 m.); instrumentus, naudotus rūmuose Džiosono dinastijos laikotarpiu (1392-1897 m.) bei daugybę kitų instrumentų, naudojamų ir šiandien (Ministry of Culture, Sports and Tourism 2014 p. 165). Istorija Vietiniai instrumentai vaidino didelį vaidmenį muzikos raidai Korėjoje nuo pirmųjų civilizacijų iki suvienytos Šilos karalystės. Trijų karalysčių laikotarpiu (57 m. p. m. e.-668 m.) Korėjoje pirmą kartą pasirodė...

Daugiau

Japonų muzikos instrumentai

Parašė Aida Vencevičiūtė - 2014-04-13 - Japonija

Tradiciniai japonų muzikos instrumentai – tai instrumentai, per ilgą laiką išsivystę ir tapę išskirtiniais Japonijoje. Nepaisant didelių pokyčių visuose Japonijos visuomeninio gyvenimo aspektuose, įskaitant ir vakarietiškos muzikos priėmimą, vis dar išlieka tradicinės muzikos kultūros svarba šiuolaikinei Japonijai. Didelė dalis tradicinių japonų instrumentų išlaikė savo originalų pavidalą ir paskirtį (Blades 2005, p. 122). Iki VII a. Japonijoje muzika buvo vadinama kagura (神楽 „dievų muzika“)ir glaudžiai siejama su ritualų bei rūmų kultūra. Nuo VII a. Japonija pajuto kinų, korėjiečių, indų, Indonezijos tautų muzikos įtaką. VIII a. pradžioje paplito ir ypač suklestėjo Heiano periodu (894–1192) tradicinis rūmų muzikos žanras gagaku (雅楽). Edo periode (1603–1868) išpopuliarėjo instrumentai koto (箏), šiamisenas (三味線 shamisen), šiakuhači (尺八) (tapo soliniais) ir su jais susiję muzikiniai žanrai: kamiuta (久米歌, trumpas vokalinis ciklas), džiuta (地歌, 地唄, instrumentinis muzikos žanras), danmono (段物, laisvosios variacijos). Instrumentinės muzikos tradicijas puoselėjo dvi pagrindinės mokyklos: Ikutos mokykla (įk. ~1700...

Daugiau

Pansoris

Parašė Gerda Baltrušaitytė - 2014-04-02 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Pansoris (kor. 판소리) yra korėjietiškos muzikos žanras arba solo opera, kurioje šoka, dainuoja ir pasakoja vienas dainininkas sori-ggun (kor. 소리꾼). Šiam dainininkui akompanuoja būgnininkas gosu (kor. 고수). Taip pat didelę reikšmę turi ir trečiasis pansorio elementas – publika. Pasirodymo metu žiūrovai gali ne tik mėgautis muzika, bet ir atlikti tam tikrą vaidmenį. Klausydamiesi pansorio, žiūrovai savanoriškai palaiko atlikėją: šaukia eolssigu (kor. 얼씨구) arba jotta (kor. 좋다), todėl pasirodymas tampa dar malonesnis ne tik žiūrovams, bet ir atlikėjams (21 Icons of Korean culture, p. 255). Pansorio pavadinimas yra dviejų žodžių junginys: pan (kor. 판), reiškiantis „vieta, kurioje susirenka žmonės“, ir sori (kor. 소리), kurio reikšmė – „garsas“. Taigi pansoris iš esmės reiškia „tradicinė daina, atliekama didelei auditorijai“. Kilmė. Šio muzikos žanro pradžia nėra tiksliai žinoma; manoma, kad pansoris atsirado XVIII a. vid. (vėlyvojoje Josenono eroje), kai pannoreum (kor. 판놀, „liaudies pramogos“) buvo sujungtas su kaimo egzorcizmo ritualais ir taip sukurta nauja meno forma (Exploring Korean History through World Heritage, p. 155). Kad pansoris išliktų kaip meno forma, jis nemažai transformuotas....

Daugiau

Karaokė

Parašė Skaistė Jogelaitė - 2014-04-01 - Japonija

Karaokė – dainavimo būdas, kuris išpopuliarėjo Japonijoje aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Dainos yra įrašomos su pilnu akompanimentu, bet be vokalo partijos, ją vėliau sukuria dainuojantys  (Keneddy, Bourne 1996). Žodis karaokė yra kilęs iš japonų kalbos kara (空) – tuščias ir ōkesutora (オーケストラ) – orkestras. Tai globalus fenomenas, kuris sėkmingai išpopuliarėjo Pietryčių Azijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Šiaurės Amerikoje, kai kuriose Europos dalyse (Kelly 2001, p. 76). Muzikos žanrai, kuriuos galima dainuoti karaokėje: enka, popmuzika, šokių muzika, rokas, sunkusis metalas, klasikinė, euroamerikietiškoji popmuzika ir rokas, kiniška bei korėjietiška popmuzika (Buckley, 2009, p. 246). Istorija Prieš išsivystant karaokei, buvo įvairių šio reiškinio pirmtakų: Profesionalūs dainininkai koncertinių turų metu ar televizijoje dainavo kartu su iš anksto įrašytu instrumentiniu garso takeliu – fonograma. Muzikos aparatai (jukebox), kuriuose įrašyti populiarūs garso takeliai be vokalo ir turintys funkciją prijungti mikrofoną. Pianinas su iš anksto įrašytais kūriniais, kurių funkcija yra akompanuoti dainuojančiam žmogui...

Daugiau