Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Paskutinis Kinijos imperatorius

Parašė Andrius Ivanauskas - 2015-06-03 - Kinija ir Taivanas

Paskutinysis Kinijos imperatorius Puji (溥仪 Pǔyí) gimė Šiaurės rytų Kinijoje, Pekine 1906 m. vasario 7 dieną. Gimęs kaip vienlaikis tuometinio Kinijos imperatoriaus sūnėnas, jis atsidūrė pačiame „Uždraustojo miesto“ intrigų centre. Puji bei dauguma to meto imperatoriškosios valdžios buvo mandžiūrų kilmės. Mandžiūrais laikomi 1644 m. dalį Kinijos užgrobę mongolai, kurie įkūrė Čingų (Qing) dinastiją. Nuo pat 1870-ųjų metų, Kinijos imperijos valdžią savo rankose laikė Cisi (慈禧太后 Cíxǐ Tàihòu), kilmingoji našlė-imperatorė. Ji turėjo tiek įtakos imperijos valdyme, kad 1898 m. privertė tuometinį imperatorių Guanšu laikytis jos nustatyto namų arešto dėl to, jog jis inicijavo reformas, kurios kėlė pavojų egzistuojančioms Kinijos socialinėms bei politinėms struktūroms. 1908 m. Cisi, būdama savo mirties patale, pasinaudojo laikinai imperatoriaus pareigas einančio Puji tėvo valdžia ir paskyrė dviejų metų berniuką 12-uoju Čingų dinastijos imperatoriumi. Naujasis Kinijos imperatorius iki 1924 m. augo imperatoriškųjų rūmų teritorijoje, iki 13 metų amžiaus jis buvo mokomas klasikinių mokslų bei savo...

Daugiau

Mao Dzedungas

Parašė Aurelija Bezubovaitė - 2015-06-02 - Kinija ir Taivanas

Mao Dzedungas (毛澤東 Máo Zédōng) – Kinijos Liaudies Respublikos vyriausiasis pirmininkas, kiniško komunizmo teoretikas bei steigėjas, Kinijos revoliucijos lyderis. Gimė 1893 m. gruodžio 26 d., Hunano (湖南 Húnán) provincijoje, pietinėje Kinijos dalyje esančiame Šaošano (韶山 Sháoshān) miestelyje. Mirė 1976 m. rugsėjo 9 d., sulaukęs 82 metų. Mao yra laikomas „vienu iš šešių svarbiausių politinių veikėjų modernaus pasaulio istorijoje“ (Oxford University Press, 2006). Jaunystė Mao tėvas buvo labai griežtas bei valdingas ūkininkas, kuris neretai mušdavo savo keturias atžalas – jaunėlį Dzedungą, du jo brolius, bei įvaikintą seserį. Todėl viskas šeimoje buvo griežtai kontroliuojama. Vos tik pradėjusį skaityti, Mao domino tik istorinės knygos apie karus,  imperatorius bei kitas garsias praeities asmenybes – Napoleoną, Cezarį ir k.t. Suėjus keturiolikai metų, tėvas jį ištekino už trejais metais vyresnės merginos, tačiau jam tai labai nepatiko, todėl laikinai buvo pabėgęs iš namų ir visą gyvenimą buvo nusistatęs prieš...

Daugiau

Boksininkų sukilimas

Parašė Jogilė Steikūnaitė - 2015-06-02 - Kinija ir Taivanas

Boksininkų sukilimas (Ihetuan sukilimas; 义和团起义 Yìhétuán Qǐyì) – kinų socialinio pobūdžio pasipriešinimas reakcinei vyriausybei, peraugęs į 1900-1901 m. sukilimą prieš Vakarų šalių kolonizatorius. Sukilimas dar vadinamas ichetvanininkų sukilimu pagal sukurtos „Kumščio vardan taikos ir teisingumo“ organizacijos pavadinimą, nors istorijoje plačiau žinomas kaip „boksininkų“ sukilimas. Ši slapta grupė “boksininkais” buvo pavadinta todėl, kad praktikavo kovos menus ir slaptus ritualus, bet siekė nenaudoti ginklų. Ihetvanininkų judėjimas virto realia grėsme užsienio šalių privilegijoms Kinijoje, todėl Vakarų šalys nutarė pasiųsti į Kiniją intervencines kariuomenes. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Italijos, Rusijos, JAV ir Japonijos kariniai daliniai sukilimą greit numalšino, Kinija buvo priversta vykdyti „atvirų durų“ politiką. Tačiau šalis nebuvo galutinai pasidalyta į įtakos sferas, nes paaštrėjo didžiųjų valstybių tarpusavio prieštaravimai. Situacija iki konflikto Iki XIX a. pabaigos Kinijai teko pasirašyti apie 13 nelygiaverčių sutarčių su Europos valstybėmis, JAV, Japonija. Bandymai imtis reformų ir modernizuoti valstybę (kaip...

Daugiau