Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Japonijos imperijos ekspansionizmas (1868-1945)

Parašė Alena Borisova, Audronė Lečaitė, Migla Sojė - 2017-01-06 - Japonija

Japonijos imperijos ekspansionizmas yra bendra teritorinės ir idėjinės plėtros visuma, prasidėjusi po 1868 m. įvykusios Meidži restauracijos, nors ir iki tol Japonija ne kartą buvo pradėjusi vykdyti ekspansionistinę politiką į kitas Rytų Azijos valstybes. Japonijos imperijos plėtra vyko iki 1945 m. pasibaigusio Antrojo Pasaulinio karo, kurį pralaimėjusiai Japonijai, buvo skirtos griežtos sankcijos, įskaitant ir užimtų kolonijų netekimą. Meidži revoliucija Japonijoje 1853 m. prie Japonijos krantų atvykus komandoro Metjaus K. Perio „Juodiesiems laivams“ ir paskelbus ultimatumą Japonija buvo priversta atšaukti Sakoku politiką, kuri buvo vykdoma daugiau nei du šimtus metų, kol Japonija buvo valdoma Tokugavų šiogūnato, kuris per  daugiau nei pora savo valdymo šimtmečių nesugebėjo prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio ir visame pasaulyje prasidėjusio kolonializmo. Atgyvenęs šiogūnato valdymas nesugebėjo pasipriešinti stipriam spaudimui iš Vakarų, siekiančiam atverti Japoniją prekybai ir bendradarbiavimui. Tuo pačiu metu dalis daimijų, kurie po Sekigaharos mūšio buvo netekę savo...

Daugiau

Tiananmenio aikštė

Parašė Enrika Adomavičiūtė - 2016-06-01 - Kinija ir Taivanas

Tiananmenio aikštė (天安門廣場 Tiān’ānmén Guǎngchǎng) – viena didžiausių aikščių Kinijoje. Aikštę rasti lengva: ji yra geografiniame miesto centre – pačioje Pekino širdyje. Ši aikštė pavadinta Tiananmenio (Dangaus ramybės) vartų garbei, kurie išsidėstę aikštės šiaurinėje dalyje ir skiria ją nuo Uždraustojo miesto. Tiananmenio aikštė yra trečia pagal dydį pasaulyje, jos plotas 440 000 m² (880 m x 500 m). Kinijos miestuose nebūdavo didelių žmonių susibūrimo vietų, todėl Tiananmenio aikštė yra labai modernus miesto planavimo sprendimas. Statant aikštę buvo nugriautos kai kurios Uždraustojo miesto sienos. Anksčiau šioje vietoje stovėjo Uždraustojo miesto viduje buvę imperatoriškieji pastatai, jungiantys Dangaus šventyklą ir rūmus. Aikštė vadinama pagal išlikusius vartus, nes kinų kalba „tiananmen“ reiškia „Vartai į dangišką ramybę“, pro čia anksčiau buvo patenkama į Imperatoriškuosius rūmus. Dabar tai vis dar yra vienas iš įėjimų į rūmų muziejų turistams. Istorija Dangaus ramybės vartai buvo pastatyti Mingų...

Daugiau

Tibeto aneksija

Parašė Evelina Žemelytė - 2016-05-19 - Kinija ir Taivanas

Tibetas – istorinis-kultūrinis regionas, esantis Tibeto plynaukštėje, 4000 m virš jūros lygio, į šiaurę nuo Himalajų. Ši šalis pasauliui gerai žinoma ne tik dėl savo paslaptingumo, gamtos grožio, bet ir virš tūkstantmečio besitęsiančiais konfliktais su Kinija. Nors Tibeto kaip suverenios valstybės istorija fiksuojama nuo 127 m. pr. Kr., geopolitinė šalies padėtis lėmė neišvengiamą kontaktą su Kinija, dėl kurio Tibetas šiuo metu nėra nepriklausoma valstybė. Kinijos ir Tibeto santykių raida Tibeto ir Kinijos santykių pradžia laikomas VII-VIII a. – karaliaus Songceno Gampo valdymo laikotarpis, kuomet Tibetas buvo galingiausia karinė jėga centrinėje Azijoje. Tuo metu Tibetas suvienijo visas kalnuotoje srityje buvusias gentines valstybes, taip dar labiau sustiprindamas šalį. Pirmasis žinomas kontaktas tarp Tibeto ir Kinijos tai VII-IX a. tibetiečių vykdytos karinės operacijos į Kinijos imperijos teritoriją, kurių metu Tibetas prisijungė dalį jos žemių. Tibeto valdovas Songcenas Gampo 634 m. pasiuntė derybininkus pas Kinijos...

Daugiau

1911 m. Mongolijos revoliucija

Parašė Lukas Beliūnas - 2016-05-19 - Kinija ir Taivanas

Mongolijos revoliucija – Tai Mongolijoje kilusi revoliucija, kurios eigoje 1911 m. Mongolija išsivadavo nuo Kinijos priespaudos. Mongolija buvo prijungta prie Kinijos 1723 m. valdant Čingų (Qing) dinastijai (Windows on Asia). Kilusi Sinhai (Xinhai) revoliucija 1911 m. Spalio mėnesį Kinijoje, paskatino Mongoliją atsijungti nuo Kinijos. Mongolija paskelbė savo nepriklausomybę, kuri buvo pasiekta Rusijai remiant Mongoliją. Tačiau ši nepriklausomybė truko labai trumpai, kilus Spalio revoliucijai 1917 m., Kinija pasinaudojo Rusijos silpnybe ir 1919 m. vėl okupavo Mongoliją. Bogdo Jebtsundamba Khutuktu buvo paskutinis Mongolijos chanas (Modern History Mongolia). Priežastys Žlugus Čingų dinastijai 1911 m., Chalchos mongolų vadai slaptame susirinkime paskelbė nepriklausomybę nuo Mandžiūrijos dinastijos (Kinijos imperijos) sudėties. Šios nepriklausomybės paskelbimo priežastys buvo: Kinijos nesugebėjimas reformuoti ekonomikos, didžiulė Kinijos valdininkų priespaudą ir  Mongolijos politinių ir materialinių resursų išnaudojimas,  kuris visiškai nepaisė mongolų interesų (Ookhnoi, p. 12). Dėl Kinų  baimės, kad Mongolija gali būti paveikta...

Daugiau

Jošiko Kavašima

Parašė Milinta Tranevičiūtė - 2016-05-17 - Japonija, Kinija ir Taivanas

Gimusi kaip Aisin Dziue Luo Sianju (愛新覺羅氏楊憲益 Aisin Gioro Xianyu), geriausiai žinoma Jošiko Kavašima (川島芳子 Kawashima Yoshiko), „Rytų brangenybės“ (東鎮 Dongzhen Eastern Jewel), arba Džin Bihui (金璧輝 Jin Bihui) vardu. Jošiko buvo keturioliktoji Mandžiūrijos princo Su dukra, Mandžiūrijos princesė, vėliau tapusi šnipe dirbančia Japonijai. Jošiko gimė 1907 metais gegužės 24 dieną Pekine. Jos tėvas Šanči (善耆 Shanqi) buvo Čingų (清朝 Qing) dinastijos princas, o jos mama buvo viena iš jo sugulovių. Vaikystė 1914 metais, kai Jošiko buvo aštuoneri metai, jos tėvas atidavė ją savo geram šeimos draugui  Nanivai Kavašimai (川島浪速 Kawashima Naniwa), kuris buvo Japonijos šnipas, dirbęs Mandžiūrijoje. 1919 metais Naniva įsidukrino Rytų Brangenybę ir suteikė jai japonišką vardą Jošiko. Augdama Japonijoje, Macumoto mieste, Jošiko mokėsi japonų kalbos. 1922 metais mirė jos tėvas, o jos motina sekdama mandžiūrų tradicijas nusižudė. Po tėvų mirties Jošiko buvo išsiųsta į Tokiją, kur mokėsi kendo (剣道 kendō), dziudo (柔道 jūdō), fechtavimo...

Daugiau
Rodomas puslapis 2 iš 41234