Pektusanas
Pektusanas (kor. 백두산, Baegdu-san), kuris dar yra vadinamas Čiangbai kalnu (kin. 长白山, Zhǎngbáishān) – tai aktyvus, 2,744 metrų aukščio, stratovulkanas, stūksantis Šiaurės Korėjos Rjangango (kor. 량강도, Ryanggang-do) ir Kinijos Liaudies Respublikos Džilino (kin. 吉林省, Jílín shěng) provincijų pasienyje. Tai yra aukščiausias Korėjos pusiasalyje bei Šiaurės Kinijoje esantis stratovulkanas, kurio viduryje taip pat tyvuliuoja žymusis, vulkaninės kilmės Čiondži (kor. 천지, Cheonji, kin. 天池, Tiānchí, liet. Rojaus) ežeras. Pektusanas vaidina svarbų mitologinį ir kultūrinį vaidmenį abiejų šiuolaikinių Korėjos valstybių visuomenėse (šie geografiniai objektai yra laikomi visos Korėjos dvasiniais namais). Kalno pavadinimas yra minimas abiejuose šalių himnuose, jis taip pat yra pavaizduotas ir Šiaurės Korėjos nacionalinėje emblemoje. Šiaurės Korėja laiko šį geografinį objektą savo nacionalinio pasididžiavimo simboliu bei neretai išnaudoja jo vaizdinį kaip efektyvų propagandos įrankį. Pirmasis Pektusano paminėjimas bei jo vardo variacijos Dabartinis korėjietiškas Pektusano pavadinimas buvo pirmą kartą užfiksuotas XIII...
Daugiau
Kauluno aptvertasis miestas
Kauluno aptvertasis miestas (kin. 九龙城寨, Jiǔlóng chéng zhài) buvo Hongkongo (kin. 香港, Xiānggǎng) Kauluno miesto rajono (kin. 九龙城区, Jiǔlóng chéngqū) ribose egzistavęs valdžios nevaldomas, tankiai apgyvendintas, de jure Kinijos anklavas. Iš pradžių Kauluno aptvertasis miestas atliko Kinijos karinio forto funkciją, o šalies anklavu tapo po to, kai 1898 m. valstybė sutiko išnuomoti Hongkonge esančias Naująsias teritorijas (kin. 新界, Xīnjiè) Jungtinei Karalystei. Antrojo pasaulino karo metais, Japonijos imperijai okupavus Hongkongą, Kauluno aptvertojo miesto populiacija dramatiškai išaugo. Nuo 1950 iki 1970 m. Kauluno aptvertąjį miestą kontroliavo vietinės, kinų kriminalinės organizacijos, taip vadinamos triados (kin. 三合會, Sān hé huì). Dėl šios priežasties mieste klestėjo prostitucija, prekyba narkotikais bei nelegalus azartinių lošimų verslas. 1987 m. Sausio mėn. Honkongo vyriausybė viešai paskelbė apie savo planus nugriauti aptvertąjį miestą. Nepaisant šių planų, apie 1990 m., aptvertojo miesto 2,6 ha (6,4 aro) ribose vis dar gyveno...
Daugiau
Visos Kinijos moterų federacija
Visos Kinijos moterų federacija (VKMF) (kin. 中华全国妇女联合会, Zhōnghuá Quánguó Fuǹǚ Liánhéhuì) – tai Kinijos Liaudies Respublikos moterų teisių organizacija, įkurta 1949 m. Kovo 24 d. Nors originalus šios organizacijos pavadinimas buvo Visos Kinijos demokratinis moterų fondas, tačiau jis buvo pakeistas į VKMF 1957 m. Nuo pat savo įkūrimo iki šių dienų VKMF išlieka oficialia Kinijos moterų judėjimo lydere. Ji yra atsakinga už vyriausybės moterų politikos skatinimą ir moterų teisių apsaugą vyriausybėje, tuo pačiu išvaduodama jas iš tradicinių visuomenės normų ir įtraukdama jas į socialinę revoliuciją, siekdama skatinti jų bendrą statusą ir gerovę Kinijos visuomenėje. VKMF ragina priimti teisės aktus, stebi teisėsaugą, padeda pažeidžiamoms grupėms, telkia privatųjį ir viešąjį sektorius, siekdama spręsti, tiesiogiai su moterų teisėmis susijusias, problemas. Nuo 1995 m. VKMF įgavo patariamąjį statusą Jungtinių Tautų organizacijos (JTO) ekonomikos ir socialinių reikalų taryboje. Dabartinė organizacijos prezidentė yra Sien Juejue...
Daugiau
Bukčion Hanok kaimas
Bukčion Hanok kaimas (kor. 북촌 한옥마을, Bukchon hanok maeul) – tai Seulo mieste (kor. 서울시, Seoul-si) esanti, ilgą istoriją turinti, tarp Gjongbok rūmų (kor.경복궁, Gyeongbokgung), Čiangdok rūmų (kor. 창덕궁, Changdeokgung) ir Džongmjo (kor. 종묘, Jongmyo) Karališkosios šventovės įsikūrusi, tradicinė korėjietiška gyvenvietė. Ši gyvenvietė yra sudaryta iš įmantraus siaurų gatvelių bei tradicinių XIV a. korėjietiškų namų, vadinamų Hanok (kor. 한옥, Hanok) tinklo, kuris buvo išsaugotas siekiant parodyti ir priminti žmonėms 600 metų senumo, Korėjos urbanistinio kraštovaizdžio elementus. Bukčion Hanok kaimas atlieka ne tik tradicinės korėjietiškos kultūros traukos centro funkciją, bet taip pat leidžia lankytojams patirti Korėjos Džiosono periodo (kor. 조선, Joseon) (1392–1897 m.) metu vyravusią unikalią vietovės atmosferą. Hanok namų reikšmė ir išskirtinumas Hanok – tai namas, pastatytas pagal tradicinius Korėjos architektūros principus. Šio XIV a. tipo pastatams yra būdingi gilūs karnizai, padedantys sukurti šešėlį vasarą (Saulei esant aukštai dangaus...
Daugiau
Dangaus šventykla
Dangaus šventykla (kin. 天坛, Tiāntán) – tai Kinijos imperatoriškasis religinių pastatų kompleksas, esantis pietrytinėje, centrinio Pekino (kin. 北京, Běijīng) miesto dalyje. Dangaus šventykloje lankydavosi Kinijos Mingų (kin. 明朝, Míng Cháo) ir Čingų (kin. 清朝, Qīng Cháo) dinastijų valdovai, kurie šioje vietoje kasmet melsdavosi Dangui bei taip pat prašydavo gero derliaus savo žmonėms. 1998 metais Dangaus šventykla buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir apibūdinta kaip „architektūros ir kraštovaizdžio dizaino šedevras, kuris paprastai ir grafiškai iliustruoja labai svarbią kosmogoniją vienos iš didžiųjų pasaulio civilizacijų evoliucijos procese …“, o „simbolinis dangaus šventyklos išdėstymas ir dizainas per daugelį amžių padarė didelę įtaką tolimųjų Rytų architektūrai ir planavimui“ (UNESCO, 2020). Istorija Šis religinis kompleksas buvo pastatytas 1406-1420 metų laikotarpiu, valdant Mingų dinastijos imperatoriui Jonglė (kin. 永乐, Yǒnglè), kuris taip pat buvo atsakingas už Uždraustojo miesto (kin. 紫禁城, Zǐjìnchéng) Pekine statybą. XVI a....
Daugiau
