Imugis
Imugis (kor. 이무기 Imugi) yra iš Korėjos mitologijos kilusi žalčio, gyvatės arba pitono pavidalo būtybė, kuri siekia tapti drakonu. Tai tarsi drakono pirminė forma. Imugis yra dažniausiai pasitaikantis šio padaro pavadinimas, tačiau šie drakonais dar nevirtę gyvatės formos padarai turi ir kitų galimų pavadinimų kaip: išimis (kor. 이시미, ishimi), miris (kor. 미리, miri), baris (kor. 바리 bari) ir t. t. (Kim 2004). Korėjietiškoje mitologijoje kiekvienas kalnas yra personifikuotas ir turi po jį įkūnijantį drakoną, o vandens telkiniuose gyvena mažesnę galią bei statusą turinčios būtybės, tarp jų ir imugiai, ir tikima, kad šias būtybes galima pakreipti savo naudai pasitelkiant aukas ir maldas. Mituose žaltys dažnai naudojamas kaip šių menkesnio statuso ir galios drakono prototipų sinonimas. Virsmas tikruoju drakonu prasideda nuo imugio pavidalo: imugis turi išgyventi tūkstantį metų įkalintas kalnuose bei dar tūkstantį metų vandenyje tam, kad pasiektų galutinę formą ir...
Daugiau
Trys senelės Jongdung sūnūs
Trys senelės Jongdung sūnūs – Goulna (kor. 고을나, Goeulna), Bulna (kor. 부을나, Bueulna) ir Rjangulna (kor. 량을나, Ryangeulna) – trijų Džedžiu (kor. 제주, Jeju) salos klanų pusdieviai, gerai žinomi šioje saloje. Jie – senelės Jongdung (kor. 영등할망, Yeongdeung-halmang), Džedžiu salos vėjo ir jūros deivės, sūnūs (Wozniak, 2011). Sakoma, jog Senelė Jongdung iš viso turėjo „penkis šimtus vaikų, bet tik Goulna, Bulna ir Rjangulna pasižymėjo savo veikla“ (Byung, 2009). Atsiradimo versijos Pirmąją pateikia Samsongo (kor. 삼성, Samseong) mitologija (kilusi iš Tamna karalystės Džedžiu saloje). Sakoma, jog trys broliai iškilo iš žemės ir tapo pirmaisiais Džedžiu salos gyventojais. Atsiradę jie gyveno saloje ir užsiėmė medžiokle, o drabužius pasidarydavo iš sumedžiotų žvėrių kailio. Vieną dieną jie salos rytinėje pakrantėje pastebėjo skrynią, kurioje buvo pasiuntinys, dėvintis violetinį apdarą su raudonu diržu, ir akmeninė dėžutė. Dėžutėje lindėjo trys mėlynais drabužiais apsirengusios merginos, veršiukas, kumeliukas ir...
Daugiau
Gangčori
Gangčori (kor. 강철이, Gangcheori) – drakono formos būtybė korėjiečių mitologijoje, kuri pirmą kartą paminėta XVII a. (Jibong Yuseol, 1614). Apie Gangčori Ši būtybė tradiciškai buvo labai populiari Korėjoje. Gangčori ne tik turėjo pavadinimą, priklausomai nuo regiono, jis dar buvo vadinamas Kkangcheol (kor. 깡철), ir Ggoangcheol (kor. 꽝철), t.y. „Plienu“. Ši būtybė yra labiau panaši į gyvatę negu į drakoną, tačiau jis gali laisvai skristi danguje. Jis neturi jokių karališkų ženklų. Vietoj to, jos žvynai yra juodi ir slidūs. Akys tamsiai raudonos kaip kraujas, kas simbolizuoja ugnį. Tai ugnies savybių turinti būtybė, kuri dėl šios savybės negalėjo tapti tikru drakonu. Gangčori yra keista būtybė. Gyvatės ir kitos giminiškos būtybės yra vandens būtybės, tačiau skirtingai negu gyvatės, jis pasižymi išdegusiais laukais, miško gaisrais, sukeliantis audras kartu su kruša, išdžiovindamas visus kalnus ir upelius, priversdamas išdžiūti net debesis, tai jis padaro skleisdamas iš kūno...
Daugiau
Gjongboko rūmai
Gjongboko rūmai (kor. 경복궁, Gyeongbokgung) yra viena iš žinomiausių istorinių vietų Seule. Pavadinimas išsiverčia į „rūmai, kuriuos palaimino dangus“. Šie rūmai buvo pastatyti 1395 m., Džiosono (kor. 조선, Joseon) dinastijos (1392–1910) pradžioje, valdant pirmajam karaliui Taedžo (kor. 태조, Taejo). Gjongboko rūmai yra didžiausias iš penkių didžiųjų rūmų, kuriuos sudaro: Čangdoko rūmai (kor. 창덕궁 Changdeokgung), Čangjongo rūmai (kor. 창경, Changgyeonggung), Doksu rūmai (kor. 덕수궁, Deoksugung) bei Gjonghui rūmai (kor. 경희궁, Gyeonghuigung); tai buvo Džiosono dinastijos karalių namai bei Džiosono vyriausybės būstinė. Šias patalpas sunaikino gaisras per Japonijos invaziją dar žinomos kaip Imdžino karas (kor. 임진왜란, Imjinwaeran), kuris vyko 1592-1598 m. Tačiau visi rūmų pastatai vėliau buvo atkurti valdant karaliui Godžongui (kor. 고종, Gojong) 1852-1919 m. (Visit Korea, 2020). Istorija 1394 m., ankstyvaisiais Džiosono dinastijos laikais, Korėjos sostinė buvo perkelta iš Kėsongo (kor. 개성시, Kaesongshi), šiuolaikinės Šiaurės Korėjos teritorijos, į Seulą,...
Daugiau-130x130.jpg)
Jun Šimdok
Jun Šimdok (kor. 윤심덕, Yoon Shim-deok) (1897–1926 m.) – aktorė, pirmasis profesionalus Korėjos sopranas. Ši asmenybė išgarsėjo dėl savo kūrybos dainos „Mirties himnas“ žodžių ir dėl pasirinkimo kartu su Kim Vudžinu nutraukti gyvenimą jaunystėje. Ankstyvasis gyvenimo laikotarpis Jun Šimdok gimė 1897 m. liepos 25 d. krikščioniškoje keturių vaikų šeimoje. Tuo metu Pchenjane (dabar Šiaurės Korėjos sostinė) gyvenę tėvai buvo neturtingi, tačiau dėl tikėjimo buvo pasiryžę suteikti vaikams galimybę mokytis nepaisant finansinių sunkumų. Visi vaikai šioje šeimoje buvo gabūs muzikai: jaunesnysis Jun Šimdok brolis buvo baritonas, jaunesnioji sesuo – pianistė, o pati Jun Šimdok tapo pirmuoju sopranu Korėjoje (Corfield, 2013). Dainininkė baigė Pchenjano mergaičių mokyklą Sungve (kor. 숭의여자고등학교; Soongeui yeoja kodeung hakkyo). Vėliau įstojo į Kjongi merginų koledžą (kor. 경기여자고등학교; Kyeongki yeoja kodeunghakkyo), skirtą būsimiems mokytojams ir gydytojams (Rock On the Rice, 2019). Po maždaug metus trukusio darbo pradinių klasių...
Daugiau
Mapo tiltas
Mapo tiltas (kor. 마포대교, Mapodaegyo) – tai 1 400 m ilgio tiltas, Pietų Korėjos sostinėje Seule. Jis jungia du – Mapo (kor. 마포, Mapo) ir Jongdiungpo (kor. 영등포구, Yeongdeungpo) rajonus, esančius skirtingose Hangano (kor. 한강, Hangang) upės krantuose. Šis tiltas pradėtas statyti 1968-ųjų metų vasarį, statybos truko virš dvejų metų. Tik pastatytas tiltas pavadintas Seulo tiltu (kor. 서울대교, Seuldaegyo), bet 1984-aisiais buvo pervadintas į Mapo tiltą. Mapo tiltas ir savižudybės Mapo tiltas, geriau žinomas kaip Korėjos mirties tiltas. Pietų Korėja pagal savižudybių skaičių patenka į pirmą dešimtuką – čia kiekvieną dieną vidutiniškai 43 žmonės nusprendžia pakelti ranką prieš save. Priežastys skirtingos, bet išskiriama keletas dažniausiai pasitaikančių: tai problemos, kylančios šeimoje, mokykloje, nelaiminga meilė, sparčiai besivystanti šalies ekonomika, visuomenės spaudimas, stipri konkurencija – siekiama būti sėkmingam, gerai pasirodyti visuomenėje, užsitikrinti stabilų gyvenimą ir t. t. Šios problemos ir nuolatinis tobulumo...
Daugiau
Eik-Stok
Eik-stok (kor. 고스톱, goseutop) dar vadinamas Huatu (화투, hwatu), Godori (고도리, godori) arba Matgo (맞고, matgo), jei žaidėjų skaičius yra du, – populiarus korėjietiškas kortų žaidimas, žaidžiamas naudojant huatu arba hanafuda kortų kaladę. Šis žaidimas yra vakarietiško kortų žaidimo „žvejas“ atitikmuo, kuomet žaidimo tikslas yra surinkti kelias to paties tipo kortas. Atsiradimas ir populiarumas Eik-stok yra korėjietiška versija Japonijoje atsiradusio Koi-koi žaidimo, žaidžiamo su hanafuda kortomis (Culli, 1895), tačiau tiek viena, tiek kita šalis perėmė skirtingus niuansus iš viena kitos ir pritaikė žaidimą savo kultūroms. Nepaisant jo šaknų, Japonijoje šis žaidimas yra ne toks populiarus nei P. Korėjoje: kadangi Eik-stok yra dažnai žaidžiamas lošimo tikslais, jis dažnai kelia neigiamas asociacijas su jakudza (Sloper, 2003a). P. Korėjoje Eik-stok dažnai žaidžiamas neformaliuose šeimos susitikimuose, ypač per tokias šventes kaip Naujieji metai ar Čusokas (추석, Chuseok)(Culli, 1895), kartais po oficialios laidotuvių ceremonijos dalies (Lee,...
Daugiau
Gogurio civilizacijos kultūros aspektai
Gogurio (kor. 고구려, Goguryeo), dar vadinama Kogūrijos, karalystė egzistavo nuo 37 m. pr. Kr. iki 668 m. šiaurinėje ir centrinėje Korėjos pusiasalio bei centrinėje Mandžiūrijos teritorijoje. Kartu su Pekčės (kor. 백제, Baekje) ir Šilos (kor. 신라, Silla) karalystėmis Gogurio karalystė buvo viena iš trijų Korėjos karalysčių. Dabartinis Korėjos pavadinimas kilęs iš Gogurio valstybės trumpinio Gorio (Korio) (kor. 고려, Goryeo). Remiantis „Trijų karalysčių metraščiu“ (kor. 삼국사기, Samguk sagi), Gogurio karalystę įkūrė Džumongas (kor. 주몽, Jumong), dar vadinamas Šventuoju Rytų karaliumi (kor. 동명성왕, Dongmyeong-seongwang). Socialinė hierarchija Kaip ir kitas karalystes, Gogurio valdė monarchas kartu su aristokratais, jie užėmė aukštesnius administracijos postus. Gogurio karalystės visuomenės struktūra buvo panaši į Šilos karalystės šventą „kaulų – rango“ (kor. 골품제도, Golpumjedo) sistemą. Ši sistema buvo naudojama siekiant nurodyti žmogaus politinį ir socialinį statusą. Asmenys buvo skirstomi į socialines grupes pagal tai, kokioje šeimoje gimė. Žmogaus...
Daugiau
Sasang tradicinė medicina
Sasang tradicinė medicina (kor. 사상의학, sasang-uihak) – tai korėjiečių medicina, klasifikuojanti žmones į keturis kūno tipus – didesnįjį In (kor. 태음인, taeum-in), didesnįjį Jang (kor. 태양인, taeyang-in), mažesnįjį In (kor. 소음인, soeum-in), mažesnįjį Jang (kor. 소양인, soyang-in). Žmonių skirstymas į tipus naudojamas kaip būdas gydyti holistiniu metodu, žolelėmis ir akupunktūra (Lee et al, 2014). Pasak šį gydymo būdą XIX a. įtvirtinusį Lee Jema (kor. 이제마), tos pačios ligos gydymo metodai turi būti pritaikyti kiekvienam pacientui individualiai. Sasang medicina turi panašumų su tradicine kinų medicina, tačiau apibrėžiama kaip atskira medicinos sistema, nes diegia naujoves tam tikrų Rytų Azijos filosofinių aspektų atžvilgiu. Istorija Sasang medicina pagal kūno tipus buvo išvystyta Korėjoje XIX a. pab. Jai įtakos turėjo Rytų filosofija, konfucianizmo tradicijos ir In Jang – priešingi, tačiau vienas kitą papildantys – principai. Jos įkūrėju laikomas Lee Jema (1837-1900). Viso jo gyvenimo...
Daugiau-130x130.jpg)
Imperatorė Mjongsong
Imperatorė Mjongsong (kor. 명성 황후, Myeongseong Hwang-hu) (1851–1895) – dar vadinama karaliene Min (kor. 여왕 민, Yowang Min), yra pirmoji 26-ojo Džiosono dinastijos (kor. 조선, Joseon) (1392–1910 m.) karaliaus ir pirmojo Korėjos imperatoriaus Godžiongo (kor. 고종 광무제, Gojong Gwangmuje) žmona. Ši asmenybė aktyviai dalyvavo Korėjos imperijos valdymo procese. Gimusi ir užaugusi be tėvų, karalienė Min Korėjoje tapo pažangos ir nepriklausomybės žiburiu. Galiausiai jos priešams pavyko ją nužudyti, tačiau nepavyko pritemdyti jos įtakos kitiems. Ankstyvasis gyvenimas Šios moters tikrasis vardas yra Min Dža Jong (kor. 민 자영, Min Ja-Young). Ji gimė žymiame ir kilniame Johiungo Mino (kor. 여흥 민, Yeoheung Min) klane, Kjongi (kor. 경기, Kyeonggi ) provincijoje (Lee, 2008). Min buvo vienintelė Min Či-Roko (kor. 민치록, Min Chi-Rok) dukra. Aštuonerių neteko tėvus, vėliau ją priglaudė giminės Seule (kor. 서울, Seoul). Iš našlaitės tapo karaliene dėl uošvio politinių tikslų. Naujoji...
Daugiau
