Imperatorius Džinmu
Imperatorius Džinmu (jap. 神武天皇, Jinmu-tennō) yra mitinis Japonijos įkūrėjas, kuris pagal tradicinį sąrašą taip pat yra laikomas pirmuoju „legendiniu“ šalies imperatoriumi. Daugelis tyrinėtojų abejoja imperatoriaus Džinmu egzistencija dėl nepakankamo, apie šią istorinę asmenybę, išlikusios medžiagos kiekio. Iki mūsų dienų išlikusiuose istoriniuose šaltiniuose buvo aprašyti tik keletas šio imperatoriaus žygių. Taip pat, mokslininkai nesutaria dėl imperatoriaus Džinmu tėvų: vieni istoriniai šaltiniai teigia, jog jis buvo tiesioginis saulės deivės Amaterasu (jap. 天照, amaterasu) įpėdinis, o kiti teigia, jog jo tėvais buvo konkretūs asmenys. Vienas seniausių Japonijos rašytinių šaltinių Kodžiki (jap. 古事記, Kojiki) teigia, jog imperatorius Džinmu gimė 711 m. pr. Kr., o mirė 585 m. pr. Kr. Tai reiškia, jog imperatorius gyveno 126 metus. Kai kuriems tyrinėtojams tokia ilga žmogaus gyvenimo trukmė kelia abejonių ir sudaro prielaidas imperatorių vadinti mitine, o ne realiai egzistavusia figūra. Kodžiki taip pat rašoma, jog imperatoriaus Džinmu vardas turi keletą reikšmių: „Dieviškoji galia“ arba „Karys – Dievas“. Šiais laikais tyrinėtojai mano, kad imperatoriaus Džinmu vardo ženklai buvo sukurti dar prieš tai, kai Kodžiki buvo surašyta Jamato dinastijos kilmės istorija.
Džinmu migracija.
Kodžiki rašoma, jog broliai Džinmu, gimę Takačiho (jap. 高千穂, Takachiho) vietovėje pietinėje Kiūšiū (jap. 九州, Kyushu) dalyje, vėliau persikėlė į šalies Rytus, norėdami pagerinti Japonijos valdymo efektyvumą. Imperatoriaus Džinmu vyresnysis brolis Ikuse (jap. 五瀬命, Ikuse) vadovavo šiam migracijos procesui. Su vietinio vado Sao Necuhiko (jap.さおねつひこ, Sao Netsuhiko) pagalba jiems pavyko sėkmingai persikelti per Vidinę Japonijos jūrą. Pasiekę Nanivą (jap. 浪花, Naniwa), kurioje dabar yra įkurtas Osakos miestas, broliai Džinmu susikovė su vietiniu šių žemių valdovu Nagasunehiku (jap. 長髄彦, Nagasunehiko). Mūšio metu žuvo vyresnysis Džinmu brolis Ikuse. Džinmu buvo priverstas pripažinti savo pralaimėjimą ir atlikti strateginį atsitraukimą iš mūšio lauko. Džinmu nusprendė pakeisti strategiją: dabar jis ketino išsilaipinti Rytinėje Japonijos dalyje ir vėl pulti priešus iš Vakarų pusės. Pasiekus Kumano provinciją (jap. 熊野地方, Kumano chihō) jam į pagalbą atskubėjo mitologinė trikojė varna, vadinama Jatagarasu (jap. 八咫烏, Yatagarasu). Pasiekęs Jamatą (jap. 大和, Yamato) Džinmu antrą kartą susikovė su Nagasunehiku. Šį kartą valdovo kariuomenei pavyko įveikti savo priešininkus. Jamato žemėje dievas Nigihajahi no Mikoto (jap. 饒速日尊, Nigihayahi no Mikoto), kuris buvo kilęs iš Takamagaharos (jap. 高天原, Takamagahara) dievų ir turėjo Nagasunehiko apsaugą, susitiko su Džinmu ir pripažino jo teisę būti šių teritorijų valdovu. Tokiu būdu Džinmu tapo pirmuoju Japonijos imperatoriumi.
Imperatoriaus Džinmu palikimas
Pirmasis Japonijos imperatorius Džinmu užima garbingą vietą Japonijos istorijos panteone. Ryšys tarp valdovo ir jo žemių pavaldinių leido vėlesniems Japonijos Šiogunams (jap. 将軍, Shōgun) stabilizuoti šalies padėtį ir įteisinti savo beribę galią. Jų valdymo laikotarpiu imperatoriaus valdžia buvo simbolinė, o reali galia buvo sukoncentruota šiogunų rankose. Žodžio imperatorius reikšmė paprastiems šalies žmonėms išliko kaip pagarbos simbolis. Kitaip tariant, pasitelkiant imperatoriaus Džinmu pasakojimą Japonijoje buvo sugebėta išlaikyti pagarbą imperatoriaus institucijai. Japonijos mitologiniuose pasakojimuose yra teigiama, kad japonų tauta yra kilusi iš dangaus ir žemės dievybių, vadinamų Kami (jap. 神 kami). Yra manoma, jog tarp dievybių, imperatoriaus ir Japonijos žmonių egzistuoja svarbus ryšys: „Galingoji Japonija yra šventoji žemė. Dangiškasis pirmtakas ją sukūrė, o saulės deivė paveldėjo ją ir paliko savo palikuoniams ją valdyti amžinai. Tik mūsų šalyje tai tiesa, panašių pavyzdžių kitose šalyse nėra. Štai kodėl mūsų šalis yra vadinama dieviškąja žeme“ (Richard Overy, 136).
Imperatoriaus Džinmu palikuonys ir jų pasiekimai
Imperatorius Džinmu turėjo dvi žmonas: Ahiracu (jap. 吾平津媛, Ahiratsu-hime) ir Himetataraisuzu (jap. 媛蹈鞴五十鈴媛, Himetataraisuzu-hime). Su pirmąja žmona jis susilaukė dviejų vaikų: princo Tagašimio (jap. 手研耳命, Tagishimimi-no-mikoto) ir princo Kisumimio (jap. 岐須美美命, Kisumimi no Mikoto). Su antrąja žmona – trijų vaikų: princo Hikojaus (jap. 日子八井命, Hikoyai no Mikoto), princo Kamujamimio (jap. 神八井耳命, Kamuyaimimi no Mikoto) ir princo Suidzei (jap. 綏靖天皇, Suizei-tennō). Vyriausias imperatoriaus Džinmu vaikas Tagašimis, remiantis sosto paveldėjimo tradicijomis, turėjo perimti imperatoriaus titulą iš savo tėvo. Vis dėlto, Džinmu nusprendė jį perleisti savo jauniausiajam vaikui Suidzei. Vyriausiasis brolis buvo nepatenkintas tėvo sprendimu ir planavo jam už tai atkeršyti. Tagašimis pasižymėjo savo valdymo gabumais, jis turėjo ir visuomenės palaikymą, todėl manė, kad yra tinkamiausias kandidatas perimti imperatoriaus titulą. Po imperatoriaus Džinmu mirties, sostas atiteko ne Tagašimiui, o jauniausiajam broliui Suidzei. Suidzei tapo antruoju Japonijos imperatoriumi, kuris valdė šalį nuo 581 m. pr. Kr. iki 549 m. pr. Kr. Vyriausiasis jo brolis Tagišimis gavo valdyti jam paskirtą šalies teritoriją. Imperatorius Suidzei, matydamas Tagašimio efektyvius teritorijos valdymo sugebėjimus, nusprendė jį paskirti savo dešiniąja ranka, kuri pagelbėtų jam valdant šalį. Tagašimis vedė savo motiną, siekdamas sustiprinti savo valdžią bei galimybes siekti imperatoriaus sosto. Tagašimis ėmė rengti sąmokslą prieš savo brolius, tačiau buvusi antroji imperatoriaus Džinmu žmona Himetataraisuzu, sužinojusi apie Tagašimio ketinimus pranešė apie juos savo sūnums dainų ir poemų pagalba. Imperatorius Suidzei, sužinojęs apie prieš jį rengiamą sąmokslą, nusprendė nubausti Tagašimį. Kartu su savo broliu princu Kamujamimiu jis netikėtai užpuolė Tagašimį. Princas Kamujamimis neišdrįso iš lanko šauti broliui Tagašimiui, tačiau tai padarė pats imperatorius Suidzei. Tagašimio rengtas sąmokslas buvo nuslopintas ir tokiu būdu buvo išvengta valdžios perversmo šalyje.
Apibendrinimas
Imperatoriškųjų rūmų teigimu, imperatorių linija Japonijoje prasideda nuo mitinio imperatoriaus Džinmu, nepaisant to, jog nėra jokių istorinių duomenų patvirtinančių apie patį imperatoriaus, ar net jo linijos tęsėjų (iki pat 29-ojo imperatoriaus Kinmei) gyvenimą ir valdymą. Jo kilmė yra pagrįsta mitais, bet ne istoriniais šaltiniais. Iš turimos medžiagos daroma prielaida, jog mitas apie pirmąjį Japonijos imperatorių padarė didelę įtaką tolimesnei šalies, nes nuo jo valdymo laikų visa valdymo galia buvo sukoncentruota vieno žmogaus – imperatorius rankose. Paprasti žmonės privalėjo gerbti ir paklusti jam, neabejoti jo priimamais sprendimais. Nuo Džinmu laikų iki mūsų dienų imperatoriaus rolė pasikeitė kardinaliai: iš absoliutaus šalies valdovo ir gyvo dievo jis tapo simboline figūra.
Naudota Literatūra
- Fukushima T., 2011. Dawn of Japan: Emperor Jimmu with his Gods and Warriors on Third-Century Bronze Mirrors.
- Hall, J., W., Jansen, M., B., Kanai M. ir Twitchett H., D., 2008. Is.muni.cz. Prieiga per internetą: <https://is.muni.cz/el/1421/jaro2017/JAP114/um/Cambridge_History_of_Japan_2.pdf> [žiūrėta 2019 m. sausio 22 d.].
- Yasuka, 2015. EMPEROR JIMMU: THE FIRST EMPEROR OF JAPAN. KCP International: Japanese Language School. [internete] 2015 kovo 19. Prieiga per internetą: <https://www.kcpinternational.com/2015/03/emperor-jimmu-the-first-emperor-of-japan/> [žiūrėta 2019 m. sausio 22 d.].
- Lu, D. Nagasunehiko. The Samurai Archives: Samurai Wiki. Prieiga per internetą: <https://wiki.samurai-archives.com/index.php?title=Nagasunehiko> [žiūrėta 2019 m. sausio 22 d.].
- Richard Overy, The Jinno Shotoki, The Complete History of the World (NY: Barnes & Noble), 136.
- Woodard, E. Eternal Chrysanthemum: The Enduring
Legitimacy of Japan’s Imperial Family. Dartmouth.edu. Priega per internetą: <https://www.dartmouth.edu/~themalsjournal/pdf/fall_2014/woodard.pdf> [žiūrėta 2019 m. sausio 22 d.].
Redagavo Andrius Bimbiras
