Kicune
Kicune (狐 kitsune) – yra bendrinis žodis, japonų kalboje reiškiantis lapę. Kicune taip pat gali reikšti ir japonišką mitologinę būtybę – lapės demoną. Kicune yra priskiriamas triksterių ir jokajų (妖怪 yōkai) grupėms. Jokajų grupė yra žemiausia klasė tarp japoniškų mistinių būtybių. Jokajai – japoniškieji vaiduokliai ir demonai. Tuo tarpu triksteriai – tai šiek tiek aukštesnės klasės demonai, kurie yra tarpininkai tarp gėrio ir blogio bei yra nepatikimi, nes gali ir padėti, ir pakenkti žmogui. Japonai lapės demono pavadinimo neišskiria nuo paprastosios raudonosios lapės (Vulpes vulpes japonica), gausiai paplitusios šioje šalyje, ir vadina tuo pačiu pavadinimu – kicune. Šis demonas yra laikomas vienu iš stipriausių, labiausiai žinomų ir pagrindinių jokajų japonų mitologijoje.
Kicune išskirtinai yra tik šintoizmo, Japonijos seniausios ir pagrindinės religijos, demonas.
Istorija
Japoniška legenda byloja, kad lapė gali įgyti nepaprastų galių jei ji išgyvens penkiasdešimt ar šimtą metų. Senoji lapė užsiaugina naują uodegą kas kiekvieną nugyventą amžių iki kol ji turi devynias uodegas. Šios lapės dvasios gali vaikščioti ant galinių kojų ir dėvėti žmonių rūbus. Jų pagrindinės galios yra savo formos keitimas, iliuzijų kūrimas ir žmonių kerėjimas. Kicune, užsidėdama žmogaus kaukolę ant savo galvos ir melsdamasi Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždynui, pasiverčia žmogumi. Paprastai lapės dvasios pasiversdavo į nuostabaus grožio moterį arba gundantį vyrą. Vaikai, gimę iš žmogaus ir žmogumi pasivertusio lapės demono sąjungos, vėlesniame gyvenime įgauna nepaprastų galių (Freeman 2010, p. 178).
Kicune nėra demonas, originaliai atsiradęs Japonijoje. Kicune taip pat turi savo atmainų Kinijoje ir Korėjoje. Dažniausiai kildinamas iš Kinijos, nes ankstyvojoje kinų mitologijoje jau figūruoja lapė su devyniomis uodegomis, dažniausiai vadinama hulidzingu (kin. 狐狸精 huli jing) arba dziuveihu (kin. 九尾狐 jiuweihu). Lygiai taip pat kaip ir Kinija, Korėja irgi turi savo devynuodegę lapę – gumiho (kor. 구미호 gumiho). Šios trys mitologinės būtybės yra visiškai vienodos savo išvaizda, tačiau turi, atitinkamai, kurioje šalyje atsirado, skirtingas istorijas ir, manoma, jog japoniškoji kicune yra populiariausia trijų būtybių tarpe.
„Yra sakoma, jog egzistuoja trys pagrindinės klasės kicune hierarchinėje sistemoje: žemiausioji jako (夜行 yako ) arba nogicune (野狐 nogitsune) – paprastoji žemiškoji ,,laukų lapė“; tada aukštesniosios klasės kiko (気狐) – oro lapės dvasia – ir kūko (空狐) – dangaus ar tuštumos lapės dvasia; ir paskutinioji pati aukščiausia tenko (天狐) arba amagicune (天狐 amagitsune) – dangaus lapė“ (Freeman 2010, p. 178).
Kicune ir žmonės, kurie yra užvaldyti lapės dvasios, yra dažnai vaizduojami su šviesos rutuliais aplink juos ar netoliese, kurie yra žinomi kaip „lapės ugnis“ (狐火 kitsune-bi) arba žvaigždžių rutuliai (星の玉 hoshi no tama). Šios ugnelės yra aiškinamos kaip lapių didžiausia vertybė, kurioje slypi lapės siela ir visos magiškos galios. Lapės ugnies rutuliai taip pat buvo vienas iš Inari simbolių. Juos lapė laikydavo įsikandus nasruose arba po uodega. Jeigu lapė yra atskiriama ilgam laikui nuo savo ugnies rutulių, ji miršta.
Fushimi Inari šventykla
Vėliau kicune buvo pradėta sieti su dvilyte (belyte) ryžių ir derliaus deive – Inari. Todėl kaip deivės Inari pasiuntiniai ir įsikūnijančios būtybės, lapės demonai pakeitė Inari antropomorfines statulas šventyklose. Dvi akmeninės lapės saugo šventyklų vartus, kur paprastai yra randami du liūtai. Taip pat keptas saldintas tofu (油揚げ abura-age) yra paliekamas kaip auka šventykloje, nes sakoma, jog keptas saldintas tofu yra mylimiausias kicune patiekalas.
Japonijoje yra išlikus pagrindinė ir pati svarbiausia lapės demono garbei pastatyta Fušimi Inari maldykla (伏見稲荷大社 Fushimi Inari Taisha), esanti pietinėje Kijoto miesto dalyje. Kiekvienais metais ši šventykla yra aplankoma tuzinų žmonių ir buvo išrinkta populiariausia 2013 metų šventykla užsieniečių turistų tarpe (Kyoto Shimbun 2014).
Kicune populiariojoje kultūroje
Dažniausiai japonų mitologijoje vyrauja didelė gausa įvairiausių mitologinių būtybių – dvasių, gyvūnų – tarp jų yra kicune ir visas likęs dvasių pasaulis. Daugelis mistinių istorijų klesti populiariojoje Japonijos kultūroje, ypač japoniškuose animaciniuose serialuose – animė, kas atvėrė duris vakariečiams geriau pažinti jokajų pasaulį.
Kicune animaciniuose serialuose vaizduojamas kaip personažas, kuris yra labai stiprus, tačiau be reikalo nerodantis savo galios, pasalūniškas ir dažnai mėgstantis vilioti priešingos lyties žmones. Todėl animacijoje ir kituose su pop kultūra susijusiuose šaltiniuose dažniausiai vaizduojamas jauno seksualaus vyro pavidalu, kuris turi lapės ausis ir vieną ar devynias uodegas. Moters pavidalu vaizduojamas kicune nors ir yra šiek tiek retesnis animacijos pasaulyje, tačiau kur kas populiaresnis kompiuterinių žaidimų industrijoje.
Literatūros sąrašas:
Freeman, R., 2010. Kitsune. The Great Yokai Encyclopaedia; The A-Z of Japanese monsters. Bideford: CFZ PRESS. P. 178-190.
Kyoto Shimbun, 2014. Fushimi Inari Taisha Shrine Most Popular among Foreigners Summary of Last Year on Travel Review Site. Kyoto Shimbun, [internete]. Rasta: < http://www.kyoto-np.co.jp/kp/topics/eng/2014jun/06-19b.html> [žiūrėta 2015 m. balandžio 29 d.].
Nozaki, K., 1961. Kitsune Japan‘s Fox of Mystery, Romance & Humor. Tokijas: The Hokuseido Press.
Reider, T. N., 2005. Spirited Away: Film of the Fantastic and Evolving Japanese Folk Symbols. Film Criticism 29, [internete] nr. 3, p. 4-27. Rasta: <http://www.corneredangel.com/amwess/papers/spirited_away.pdf> [žiūrėta 2015m. balandžio 29d.].