Oiva

Oiva (jap. お岩, Oiwa) yra vadinama keršto siekianti šmėkla. Ji yra priskiriama onrio (jap. 怨霊, Onryō) vaiduoklių kategorijai. Pasakojimas  apie Oivą pasirodė 1825 metais, sukūrus vieną žymiausių Japonijos kabuki dramų (jap. 歌舞伎, Kabuki) – Jotsuja Kaidan (jap. 四谷怪談, Yotsuya Kaidan). Manoma, jog ši tragiška drama apie meilę, kerštą ir išdavystę yra pagrįsta tikra istorija apie vieną Edo laikotarpio (jap. 江戸時代, Edo jidai) moterį, kuri 1636 metais mirė vienoje iš Tokijo miesto bendruomenių. Nors Jotsuja Kaidan turi ne vieną versiją bei interpretaciją, tačiau pagrindiniai pasakojimo elementai išlieka nepakitę (Lamkin 2012). Teigiama, jog pamatęs Oivos šmėklą žmogus bus visiems laikams prakeiktas. Žmonės pasakoja, jog Oiva vaidenasi tose vietose, kur anksčiau gyveno. Taip pat, sakoma, jog ši kerštinga dvasia persekioja visus aktorius, kurie kabuki vaidinimuose ar šiuolaikiniuose filmuose yra atlikę jos vaidmenį. Japonams gerai žinomas Oivos vaizdinys yra įamžintas ne tik kabuki vaidinimuose bei įvairiuose siaubo filmuose, bet ir medžio graviūrose ukijo-e (jap. 浮世絵, Ukiyo-e) (Carol 2015).

Pasakojimas apie Oivą

Oiva buvo paprasta moteris, kuri ištekėjo už samurajaus (jap. 侍, Samurai) Iemono (jap. いえもん, Iemon). Susilaukusi pirmagimio sūnaus, moteris nusilpo ir tapo liguista. Negana to, sutuoktinius užklupo finansinės problemos.

Bėgant laikui Oivos vyras Iemonas pradėjo jausti apatiją ir pagiežą savo žmonai, ėmė priekaištauti jai dėl vargaus gyvenimo ir jos nesugebėjimo atlikti savo pareigų. Netrukus Iemonas, nepatenkintas savo santuoka ir gyvenimu, buvo suviliotas kaiminystėje gyvenusios merginos Oumi (jap. 大海, Oumi). Jos tėvas buvo pasiturintis ir įtakingas gydytojas. Iemonas kartu su Oumi, norėdami susituokti, neilgai trukus nusprenė atsikratyti Oivos.

Oumi tėvas, norėdamas padėti savo dukrai, paskyrė Oivai ypatingą tepalą, kuris neva turėjo padėti išgydyti visas jos ligas. Neįtardama jokių piktų vyro ir jo sugulovės kėslų, Oiva išsitepė savo veidą kremu, kuris ėmė veikti priešingai nei ši tikėjosi. Jos veidas buvo subjaurotas, moteriai ėmė slinkti plaukai. Vis dėlto, moteris nenumirė.

Nepatenkintas Iemonas ėmė jausti dar didesnę neapykantą savo žmonai. Neturėdamas teisėtos priežasties išsiskirti su Oiva, Iemonas liepė savo draugui ją išprievartauti, taip siekdamas ją apkaltinti neištikimybe. Pamatęs Oivos veidą Iemono draugas atsisakė vykdyti jam duotus nurodymus ir padavė moteriai į rankas veidrodį. Išvydusi savo atvaizdą moteris patyrė šoką: „Tas bjaurus veidas mane išgąsdino, kas ten už manęs?“ (Mansi 2018). Išsigandusi moteris pagriebė kardą ir perrėžė sau gerklę. Gulėdama ant grindų bejėgė Oiva nuolat kartojo savo vyro vardą (Mao 2018).

Kitą dieną, Oivos tarnas pranešė apie moters mirtį Iemonui. Pamatęs negyvą savo žmonos kūną Iemonas apsidžiaugė. Šeimininko reakcija sukėlė įtarimus tarnui, todėl Iemonas jį nužudė. Tada Iemonas viešai paskelbė, jog Oiva su tarnu buvo meilužiai, taip įgaudamas teisę teisėtai vesti Oumi.

Vis dėlto vestuvių naktį jaunavedžiai negalėjo ramiai užmigti. Apsivertęs ant kito šono Iemonas staiga išvydo savo buvusios, subjaurotos žmonos veidą. Jis griebė savo kardą ir pabandė nukirsdinti Oivos šmėklą. Staiga Iemonas suvokė, jog jis nukirsdino ne šmėklą, o savo naująją žmoną Oumi.

Iemonas nubėgo ieškoti pagalbos pas Oumi tėvą. Vis dėlto, vietoje Oumi tėvo jis išvydo savo mirusio draugo dvasią, kurią jis ir vėl pabandė nukirsdinti. Atlikęs veiksmą, Iemonas dar kartą suvokė, jog kardas perrėžė ne jo mirusį draugą, o Oumi tėvą.

Net ir pabėgus į miškų tamsybes, Iemonui niekaip nesisekė pasisplėpti nuo Oivos. Jos balsas ir veidas visada pasirodydavo jo sapnuose. Galiausiai, nebegalėdamas suvokti realybės, Iemonas išprotėjo (Mao 2018).

Oivos prakeiksmas

Oivos prakeiksmas yra susijęs su mirtimi, traumomis ir nesėkmėmis. Japonijoje sakoma, jog žmonės, kurie bando perpasakoti Oivos istoriją žiniasklaidoje, filmuose bei spektakliuose, gali susidurti su Oivos prakeiksmu.

Pasak legendos, norint perpasakoti Oivos istoriją ar atlikti jos vaidmenį filme ar kabuki teatro vaidinime būtina aplankyti jos kapą, išreikšti jai savo pagarbą ir paprašyti jos leidimo.

Tikima, jog Oiva išpildo to žmogaus norą, kurio troškimas ir noras yra pakankamai stiprūs (Matsuo 2011).

Naudota literatūra

1. Lamkin, V., 2012. Traditional Japanese Ghost Story: Oiwa. Seeksghosts.blogspot.com. [internete] 2012 kovo 20. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 18 d.].
2. Mansi, R., 2018. Tōkaidō Yotsuya kaidan’s Oiwa. Analysis of a kabuki vengeful ghost. Magistro darbas. Leiden universitetas.
3. Mao, Y., 2018. Oiwa. Sites.temple.edu. [internete] 2018 spalio 16. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 18 d.].
4. Matsuo, A., 2011. Yotsuya Kaidan and Japanese ghosts. Alexmatsuo.com. [internete] 2011 lapkričio 16. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 18 d.].
5. Teleport City, 2015. Tamiya Iemon is the Worst. Teleport-city.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 18 d.].

Redagavo Andrius Bimbiras