Dianmu
Dianmu (kin. 電母, Diànmǔ) yra kinų mitologijos žaibų dievybė. Ji yra laikoma gimdyvių globėja bei kinų griaustinio dievo Leigongo (kin. 雷公, Léigōng) pagalbininke ir žmona.
Dianmu vaizdinys, galios ir sąveika su kitomis dangaus dievybėmis
Kinų mitologijoje Dianmu yra vaizduojama kaip moteris, pasipuošusi dekoruotais, ryškiaspalviais, mėlynos, žalios, raudonos arba baltos spalvos drabužiais.
Savo rankose dievybė paprastai laiko du veidrodžius, kurie leidžia jai sukurti žaibo reiškinius danguje.
Veidrodžiai taip pat yra dar vienas In ir Jang (陰阴, Yīnyáng) priešpriešos simbolis: kaip vienas į kitą trinami du akmenys sukelia kibirkštį, taip Dianmu vienas į kitą trinami veidrodžiai sukuria patį žaibo fenomeną.
Dianmu ir Leigongas veikia kartu su kitomis, atmosferos reiškinius sukeliančiomis, dangaus dievybėmis, tokiomis kaip debesų valdytojas Jundžongdzi (kin. 雲中子, Yúnzhōngzǐ), vėjo dievas Fengbo (kin. 風伯, Fēngbó) bei lietaus dievas Juši (kin. 雨師, Yǔshī).
Dianmu ir Leigongo legenda
Legendoje pasakojama, jog Leigongas vieną dieną, patruliuodamas mieste ir saugodamas žmones nuo piktadarių, pastebėjo merginą, kuri į griovį išpylė dubenį ryžių.
Leigongas supyko ant merginos, dėl jos neatsakingo maisto švaistymo, ir už tai ją mirtinai nutrenkė.
Vis dėlto, Leigongas suklydo ir nubaudė merginą mirtimi nesusipažinęs su visomis įvykio aplinkybėmis.
Mirtinai nutrenkta mergina į griovį išpylė ne ryžius, o nenaudojamus jų lukštus. Be to, mergina buvo kukli ir paslaugi: ji savo ryžių košę visada atiduodavo pamotei, o pati viso labo gerdavo tik ryžių lukštų nuovirus.
Apie šį įvykį sužinojęs Nefrito imperatorius (kin. 玉皇, Yù Huáng) nusprendė suteikti moteriai Dianmu vardą, prikelti ją iš mirusiųjų ir leisti jai disponuoti žaibo galia.
Jis taip pat liepė Leigongui vesti šią moterį, kuri savo įgytomis žaibo galiomis turėjo nuo šiol apšviesti griaustinio dievo veiksmus. Kinų mitologijoje teigiama, kad būtent dėl šios priežasties pirmiausia pasimato Dianmu paskleista žaibo šviesa, o tik po to pasigirsta griaustinio griausmas.
Žaibo vaizdinio reikšmės evoliucija
Jau I-ame mūsų eros amžiuje kinų klasikai teigė, jog žaibas yra dievo bausmė žmonėms už jų padarytas nuodėmes. Su šiuo teiginiu gali būti siejamas ir žinomo kinų posakio „žaibo trenksmas yra bausmė iš dangaus“ (kin. 天打雷劈, Tiāndǎ-léipī) atsiradimas.
Daoizmo (kin. 道教, Dàojiào) religijos tradicijoje žaibas taip pat yra laikomas dangaus deivės bausme.
Teigiama, jog Hanų dinastijos (kin. 漢朝, Hàncháo) valdymo periodu, nuo griaustinio dievo Leigongo buvo atskirtas žaibo aspektas, kuris buvo pavadintas Žaibo tėvu. Bėgant laikui šis pavadinimas buvo pakeistas į Žaibo motinos vardą. Manoma, jog būtent Tangų dinastijos (kin. 唐朝, Tángcháo) valdymo laikotarpiu dievybė ir įgavo Dianmu pavadinimą.
Juan dinastijos (kin. 元朝, Yuáncháo) laikotarpiu Dianmu buvo pradėta vaizduoti ant kariuomenės karininkų vėliavų.
Dianmu vaizdiniai taip pat yra aptinkami XIV a. šventyklos, esančios Kinijos Šansi (kin. 山西, Shānxī) provincijoje, freskose.
Dianmu garbinimo tradicija išliko iki šių laikų. Dianmu ir Leigongas išlieka populiariomis dievybėmis kinų visuomenės tarpe dėl savo funkcijų, susijusių su žemės ūkio apsauga ir nusikaltėlių baudimu.
Naudota literatūra
- Allen, R., 2019. Tian Mu. Godchecker. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. kovo 30 d.].
- Dunn, E., 2015. Lightning from the East– Heterodoxy and Christianity in Contemporary China. Boston: Brill.
- Werner, E., T., C., 2005. Myths and Legends from Ancient China. London, Bombay, Sydney: George G. Harrap & Co. Ltd.
- Wu, M., 2016. Advanced Technology of the Ancient Chinese Automata. Ancient Origins. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. kovo 30 d.].
Redagavo Andrius Bimbiras
