Džiorogumo
Džiorogumo (jap. 絡新婦 Jorōgumo) – voras, kuris gali pakeisti savo išvaizdą į nuostabaus grožio, vyrus gundančią moterį. Džiorogumo viliodavo jaunus, išvaizdžius vyrus, vėliau juos panaudodavo, kaip maistą. Tačiau, net pasivertęs į moterį jis atrodo, kaip voras. Ši mitinė būtybė tarsi nemirtinga, jos neįmanoma nužudyti jokiais nuodais. Džiorogumo vienas garsiausių voragyvių japoniškųjų jokajų (jap. 妖怪 Yōkai) gretose. Džiorogumo išvaizda Džiorogumo vaizduojamas, tarsi žmogus-voras, kurio viena kūno dalis yra, kaip gražios moters, su tipine japoniška šukuosena, apsirėdžiusia tradiciniu japonišku kimono, rankoje laikančia japonišką skėtį ar vėduoklę. Kita, apatinė kūno dalis, vaizduojama kaip voro, su daug baisių ir didelių kojų. Tačiau, daugelyje Džiorogumo paveikslų ši būtybė yra vaizduojama skirtingai. Vienuose, voro kojos vaizduojamos moteriai iš nugaros, kituose iš galvos, kartais būtybė atrodo kaip moteris, kuriai per visą kūną vaizduojamos voro kojos. Džiorogumo legendos „Džiorogumo, kaip mitinė būtybė Japonijos raštuose aptinkama daugiausia Edo...
Daugiau
Jamauba
Jamauba (山うば Yamauba), Yamamba, Yamanba – Japonijos folklore minimas jokajus, japonų vaiduokliai, demonai, nepaaiškinamos antgamtinės būtybės (Jisho, 2006), Japonijos kalnuotų ir miškingų vietovių laumės, raganos. Jamauba kažkada buvo žmogaus pavidalo, tačiau vėliau transformavosi į pabaisas. Kilmė Jamaubų susikūrimas ir jų kilmė, kaip ir daugelio mitologinių būtybių, turi ne vieną versiją. Viena jų pasakoja, jog Jamauba moteris tampa tuomet, kada ji apkaltinama sunkiais nusikaltimais arba nedorais poelgiais ir yra ištriamama gyventi laukinėje gamtoje. Visiškai nutolę nuo civilizacijos, gyvendamos sunkiomis sąlygomis, moterys palaipsniui tampa jamaubomis. Kai kuriais atvejais, jų kilmė gali būti aiškinama pasitelkiant Japonijos istoriją. Sunkiu ekonominiu šalies laikotarpiu, vykstant badui, daugelis šeimų nebeišgalėjo išmaitinti visų savo šeimos narių. Dėl to neretai vienas iš šeimos narių būdavo paliekamas likimo valiai, tam kad kiti išgyventų. Dažnai jais tapdavo naujagimiai arba senoliai. Kai kurios šeimos išvesdavo savo senyvas motinas į gūdų mišką...
Daugiau
Japonijos kovos menai
Japonijos kovos menai – tai kovos menų visuma, susiformavusi Japonijos teritorijoje. Japonijos kovos menų vystymasis prasidėjo kartu su samurajų iškilimu. Samurajai (侍 samurai) atsirado Heiano laikotarpio (平安時代, Heian jidai) pabaigioje ir klestėjo iki pat Meidži restauracijos (明治維新 Meiji Ishin). Nuo dvylikto amžiaus iki pat 1600 metų kovos menai Japonijoje buvo naudojami realiose kovose. Edo laikotarpio (江戸時代 Edo jidai) metu Japonijoje vyravo taika, tuomet kovos menams buvo skirta daugiau dėmesio, kovos menai tapo labiau orientuoti į savigyną. (Buckley, 2002) Budo sąvokos atsiradimas Terminai: budžiucu (武術 bujutsu), kitaip vadinamas bugei džiuhapan (武芸十八般 bugei juhappan), tačiau šiais laikais vadinamas budo (武道 budō) ar „kovos kelias“, apima kelis kovos menus. Senasis terminas bugei džiuhapan (18 kovos menų) sudaro šaudymo iš lanko, jojimo, ieties metimo menus, taip pat špagavimosi, plaukimo, lazdų, durklų kovos menus ir kitus. Edo laikotarpio metu, be kitų akademinių dalykų, kariai turėjo mokytis šešis kovos...
Daugiau
Moteriškos mokyklinės uniformos Japonijoje
Mokyklinė uniforma – standartizuota apranga, skirta dėvėti mokykloje. Uniforma sukuria bendrą organizacijos įvaizdį ir simbolizuoja narių statusą visuomenėje (English Dictionary, 2016). Japonijoje mokyklinės uniformos gyvuoja apie 150 metų. Japonai turi specialų žodį, apibūdinantį mokyklinę uniformą – seifuku. Maždaug 95 % vidurinių mokyklų Japonijoje yra įvedusios uniformą kaip privalomą aprangą (Ashcraft, Ueda 2010, p. 11). Tombou uniformų muziejus – vienintelė Japonijoje mokyklinių drabužių saugykla. Šis muziejus įsikūręs netoli Tombou mokyklinių uniformų gamyklos, kurioje siūlai paverčiami audiniais visos šalies moksleivių uniformoms. Okajama – Japonijos uniformų sostinė ir jeigu vilkite japonišką mokyklinę uniformą, greičiausiai ji yra iš Okajamos. Tombou uniformų muziejuje kostiumuoti manekenai surikiuoti eilės tvarka pagal chronologiją – taip parodoma uniformų evoliucija (Ashcraft, Ueda 2010, p.12). Meidži periodu (1868–1912 m.) Japonija staiga ėmė vytis Vakarus: į savo šalį priėmė daugybę užsienietiškų idėjų, madų ir technologijos atradimų. Įdomumo dėlei paminėtina, kad tarp jų yra ir naujausių šaunamųjų...
Daugiau
Origamis
Origamis (折り紙 origami) – japoniškas popieriaus lankstymo menas. Istorija Dėl origamio atsiradimo vis dar labai daug diskutuojama. Kitaip nei kitos meno formos, popierius labai greit suyra ir nėra jokių įrodymų, iš kur atsirado ir kaip vystėsi ši meno šaka. Manoma, kad popierių 105 mūsų eros metais Kinijoje išrado Cai Lunas (蔡伦 Cai Lun). Tai reikštų, kad origamio meno istorija irgi prasidėjo Kinijoje, tačiau archeologiniai radiniai leidžia spėti, jog popierius galėjo būti išrastas daug anksčiau. Vadinasi, lankstymo menas taip pat teoriškai galėjo atsirasti anksčiau negu turima tą patvirtinančių konkrečių įrodymų. Kinijoje išlikusių senovinių origamio, arba popieriaus lankstymo, pavyzdžių yra labai mažai. Seniausias lankstymo pavyzdys – juanbao (金元宝 jinyuanbao), kai popierius sulankstomas taip, kad atrodo tarsi aukso grynuoliai. Tokie popieriaus darbai sudeginami kaip aukos pagerbiant mirusiuosius. Nėra tikslių žinių, kada atsirado šis lankstymo būdas, tačiau jis egzistuoja ir dabar. Dar vienas lankstymo būdas Kinijoje – „modulinis lankstymas“,...
Daugiau
