Senelė Jongdung

Senelė Jongdung (kor. 영등할머니, Yeongdeung halmeoni) – Korėjos vėjo ir jūros deivė. Priklausomai nuo regiono ji dar vadinama Jongdung Halmang (kor. 영등할망, Yeongdeung Halmang), Ivolhalme (kor. 이월할매, Iwolhalmae) ir Ivolsonim (kor. 이월손님, Iwolsonnim) (The National Folk Museum of Korea 2015). Dėl savo galios valdyti vėją ir jūrą senelė Jongdung buvo svarbi Korėjos, ypatingai Džedžiu salos (kor. 제주도, Jeju-do), žvejams bei žemdirbiams. Džedžiu salos mitologijoje ši deivė dažnai vaizduojama ir vyru, vadinamu Jongdung seneliu (kor. 영등하르방, Yeongdeung Hareubang). Buvo tikima, kad jis padėdavo žvejams sugauti daugiau žuvų (Na ir Chae 2010).

Mitas

Pasak legendos, Senelė Jongdung buvo jauna jūros deivė, išgelbėjusi grupę jūreivių, kuriems, sudužus laivui nežinomoje saloje, grėsė pavojus būti surytiems ciklopų. Ji ragino jūreivius kartoti magiškus žodžius ir neatsigręžiant plaukti namo į Džedžiu salą. Jūreiviai, tolumoje pamatę savo mylimą salą, staiga išsiblaškė ir pamiršo kartotus žodžius. Burtas buvo nutrauktas, o jūreiviai – nukelti atgal į ciklopų salą (Kim ir Hilty 2013). Tada Jongdung ėmėsi pagalbos antrą kartą ir sėkmingai atlydėjo jūreivius namo. Šis Jongdung veiksmas sukėlė ciklopų vado pyktį, kuris įsakė ciklopams suplėšyti deivę į gabalus ir išmėtyti juos jūroje. Šis motyvas, kai deivės, aukodamos savo gyvybę, padeda žmonėms pabėgti nuo įvairių pabaisų ir kitų pavojų, yra randamas daugelyje pasaulio mitų.

Senelės Jongdung tėvai, jūra ir vėjas, ėmėsi ieškoti jūroje išsibarsčiusių dukters dalių ir jas lipdyti. Sulipdyta Jongdung tapo galinga deive, kuri ne tik valdė jūrą ir vėją, bet ir jūroje barstė sėklas, taip kaip buvo išsibarsčiusios ir jos kūno dalys (Kim ir Hilty 2013). Ši „nuo susiskaldymo iki vientisumo“ idėja yra svarbi visose šamanizmo tradicijose, ypač iniciacijos ritualuose, kai asmenys, prieš tampdami šamanais, turi išgyventi tam tikrą psichologiškai sunkų „susiskaldymo“ laikotarpį, po kurio jie įgauna galias, leidžiančias tarpininkauti tarp žemės ir dangaus (Woolcot 2015).

Nusileidimas Žemėje

Senelė Jongdung paprastai nesikiša į žmonių reikalus, išskyrus vieną mėnesį per metus, kai nusileidžia į Žemę iš savo dangiškųjų namų. Tai įvyksta pirmąją, antrojo mėnesio pagal mėnulio kalendorių, dieną, o jos pasibuvimas Žemėje tęsiasi iki 15-tos arba 20-tos to pačio mėnesio dienos.

Tikima, jog deivė į Žemę atkeliauja pasivertusi į senelę ir yra lydima dukros arba marčios. Jeigu pirmoji antrojo mėnesio diena yra vėjuota, reiškia, kad senelę lydi dukra. Jeigu diena lietinga – Jongdung atvyko su marčia. Taip pat manoma, jog vėjas gražiai plaiksto dukters sijoną, o lietus sutepa marčios sijoną. Tai grindžiama bendru santykių suvokimu, kai motinos ir dukters santykiai yra paremti stipriu abipusiu ryšiu, o anytos ir marčios – konfliktu (Oh 2019). Tačiau, kadangi lietus yra ypatingai svarbus geram derliui, žmonės labiau nori, jog senelė Jongdung būtų lydima marčios. Būtent dėl to ši deivė yra glaudžiai susijusi su augalų auginimu ir rudens derliumi.

Vėjo deivės diena

Diena, kai senelė Jongdung iš savo dangiškųjų namų atvyksta į žemę, skirta jos pagarbinimui ir yra vadinama Jongdungnal (kor. 영등날, Yeongdeungnal) arba vėjo deivės diena. Besiruošdami dievybės atvykimui žmonės atlikdavo įvairius ritualus. Pavyzdžiui, už vartų paberdavo geltonos žemės (lioso), kas simbolizavo pašventinimą. Vartai būdavo dekoruojami spalvingo audinio juostelėmis. Manoma, jog taip apsisaugoma nuo „užterštų“ žmonių, t.y. nuo besilaukiančių ir neseniai pagimdžiusių moterų, gedinčiųjų. Remiantis kitais šaltiniais, žmonės ant vartų kabino šiaudų girliandas, papuoštas bambukų lapais, taip įspėdami elgetas ir ligonius, jog jie yra nepageidaujami. Po pirmo gaidžio užgiedojimo, namų moteris pasemdavo iš šulinio šviežio vandens ir padėdavo jį prie ūkinio pastato arba didelių puodynių, kuriose laikydavo fermentuotus maisto produktus. Išaušus rytui dvasioms būdavo aukojami specialiai paruošti ryžiai (kor. 섬밥, seombap), o maldomis prašoma gero derliaus ir sveikatos šeimai (Na ir Chae 2010).

Jongdung gut (kor. 영등굿, Yeongdeunggut) – šamanų apeigos, skirtos senelės Jongdung garbinimui. Iš pradžių jos būdavo atliekamos 14 dienų, tačiau laikui bėgant buvo sutrumpintos iki 2 dienų – Jongdung atvykimo ir išvykimo dienos (Kim ir Hilty 2013). Žymiausias ritualas, Čilmoridang Jongdung gut (kor. 칠머리당 영등굿, Chilmeoridang Yeongdeunggut), yra atliekamas Gonipdongo (kor. 건입동, Geonipdeong) rajone, Džedžiu saloje. Jo metu prašoma saugumo jūroje ir didelio laimikio nardytojams bei žvejams. 2009 metais Čilmoridang Jongdung gut ritualas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą (Lee 2019).

Naudota literatūra:

1. Kim, S. ir Hilty, A., 2013. „Yeongdeung Halmang, Goddess of wind and sea“. The Jeju Weekly. [internete] 2013 kovo 25. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 29 d.].
2. Lee, S., 2019. „Shamanic Ritual for Wind God“. Encyclopedia of Korean folk culture. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 29 d.].
3. Na, K. ir Chae, R., 2010. „Yeongdeungnal“, Encyclopedia of Korean seasonal customs. Seoul: National Folk Museum of Korea.
4. Oh, S., 2019. „Wind God“. Encyclopedia of Korean folk culture. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 29 d.].
5. The National Folk Museum of Korea, 2015. „Yeongdeung“, Encyclopedia of Korean Folk Beliefs. Seoul: National Folk Museum of Korea.
6. Woolcott, V., 2015. Shamans Initiation. Shamanic Journey. [internete] 2015 vasario 5. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 30 d.].

Redagavo Andrius Bimbiras