Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Korėjiečių muzikos instrumentai

Korėjiečių muzikos instrumentai

Korėjiečių muzikos instrumentai – tai instrumentai, kurie dažniausiai naudojami akompanuoti tradicinės korėjiečių muzikos atlikėjui per pasirodymą. Šiuo metu yra suskaičiuojami 65 tradiciniai korėjiečių muzikos instrumentai: 9 styginiai instrumentai, 15 pučiamųjų instrumentų ir 36 mušamieji instrumentai (Asato 2013, p. 322). Tradiciniai muzikos instrumentai apima gajagumą (가야금 gayageum) ir gomungo (거문고 geomungo), jie laikomi populiariausiais ir labiausiai reprezentuojančiais tradiciniais instrumentais Korėjoje (manoma, kad šie du instrumentai atsirado dar prieš VI a.); trijų stygų ir iš bambuko pagamintus instrumentus iš suvienytos Šilos karalystės laikotarpio (676–935 m.); instrumentus, naudotus rūmuose Džiosono dinastijos laikotarpiu (1392–1897 m.) ir daugybę kitų instrumentų, naudojamų ir šiandien (Ministry of Culture, Sports and Tourism 2014, p. 165).

Istorija

Vietiniai instrumentai turėjo didelį vaidmenį muzikos raidai Korėjoje nuo pirmųjų civilizacijų iki suvienytos Šilos karalystės. Trijų karalysčių laikotarpiu (57 m. pr. m. e. – 668 m.) Korėjoje pirmą kartą pasirodė instrumentai, atkeliavę iš Vidurinės Azijos. Vėliau muzikos instrumentai atkeliavo iš Kinijos. Daugiausia įtakos padarė instrumentai, perimti vėlyvuoju suvienytos Šilos karalystės laikotarpiu iš Tangų dinastijos valdomos Kinijos (618–690 m., 705–907 m.), taip pat atkeliavę iš Songų dinastijos valdomos Kinijos (960–1279 m.) Gorjo (고려 Goryeo) laikotarpiu (918–1392 m.). Instrumentai iš Vidurinės Azijos, o vėliau ir iš Kinijos padidino naudotų instrumentų galimybes, leido muzikantams eksperimentuoti su naujais, o tai praplėtė vietinės muzikos ribas. Bėgant laikui instrumentai, atkeliavę iš Kinijos, susiliejo su vietiniais, o Džiosono dinastijos laikotarpiu įsitvirtino ir tapo neatskiriama Korėjos muzikos dalimi (Ministry of Culture, Sports and Tourism 2014, p. 165–166).

Klasifikacija

Remiantis 1903 m. parašytu tekstu, anksčiau instrumentai buvo skirstomi į aštuonias grupes pagal tai, iš kokios medžiagos jie padaryti: metaliniai, styginiai, bambukiniai, odiniai, mediniai, moliniai, padaryti iš moliūgo ir iš akmens. Šiandien tradiciniai Korėjos instrumentai skirstomi pagal tai, kaip išgaunamas instrumento garsas: styginiai, pučiamieji ir mušamieji instrumentai. Instrumentai dar gali būti skirstomi pagal žanrą, kuris nustatomas pagal tai, kokiai progai skirta atliekama muzika akompanuojant instrumentais: liaudies muzika ir rūmų muzika (muzika, atliekama per šventes arba karines ceremonijas) (Korea Tourism Organization 2010).

Populiariausi tradiciniai muzikos instrumentai yra gajagumas, gomungo, hegumas ir tegumas.

Gajagumas (가야금 gayageum) – tai Korėjos tradicinis instrumentas, daugiastygė citra su išgaubtu paviršiumi. Instrumentą sudaro 12 šilkinių stygų ir 12 judinamų ramstukų [1]. Gajagumas gaminamas iš paulovnijos medžio ir primena 160 cm ilgio, 30 cm pločio stačiakampį.

Atlikėjas atsisėda ant grindų ir pasideda vieną gajagumo galą ant dešiniojo kelio, kitas instrumento galas remiasi į grindis. Dešinėje ramstukų pusėje esančios stygos judinamos su dešinės rankos nykščiu, smiliumi ir didžiuoju pirštu. Stygos kairėje ramstukų pusėje prispaudžiamos su kaire ranka. Tai padeda išgauti plačią vibraciją ir mikrotoninį garsą, būdingus Korėjos tradicinei muzikai.

Gajagumas naudojamas įvairiuose vokaliniuose ir instrumentiniuose muzikos žanruose, dažnai akompanuojant čango (장고 janggo) būgnais. Galima išskirti tris gajagumo rūšis, kurios siejamos su tam tikra muzikos rūšimi:

  • Pungnju (풍류 pungnyu) gajagumas naudojamas rūmų ir klasikinio ansamblio muzikoje. Šio tipo gajagumas dar gali būti vadinamas džongaku (정각 jeongak).
  • Sandžo (산조 sanjo) gajagumas naudojamas liaudies muzikoje ir improvizaciniuose miuzikluose [2]. Vienas iš tokių miuziklų ir yra sandžo – muzika, atliekama solisto, akompanuojant būgnams. Kitas improvizacinio miuziklo tipas yra sinavi (시나위 sinawi) – ansamblio improvizacinė muzika.
  • Patobulintas gajagumas naudojamas moderniuose muzikos kūriniuose. Šis gajagumo tipas kai kuriuose šaltiniuose gali būti nepaminėtas (Encyclopedia Britannica 2015).

Gomungo (고문고 geomungo) – tradicinis Korėjos muzikos instrumentas, ilga medinė citara, atsiradusi VII a. Gomungo yra 150 cm ilgio ir sudarytas iš 6 šilkinių stygų, 16 dalmenų [3] ir turi 3 judinamus ramstukus. Priekinė instrumento plokštė pagaminta iš paulovnijos medžio, o užpakalinė plokštė – iš kaštono. Įvairios penkių natų variacijos naudojamos skirtingoms muzikos rūšims.

Atlikėjas atsisėda ant grindų, dešinysis instrumento kraštas padedamas ant kelių. Stygoms braukti naudojamas nedidelis pieštuko dydžio plektras [4], pagamintas iš bambuko. Plektras imamas dešine ranka, o kaire ranka prispaudžiamos stygos. Taip sukuriamos įvairios melodijos ir vibracijos. Dažniausiai pagrindinei melodijai išgauti naudojamos tik dvi stygos. Likusios reikalingos kaip burdonai [5] ar pastovūs tonai. Naudojamas specialus pirštuotės [6] užrašymas, jis nurodo toną, ritmą ir aplikatūrą [7].

Gomungo VII a. išrado Korėjos muzikantas Wang Sanakas (왕산악 Wang San-ak). Nuo Gorjo dinastijos laikų gomungo buvo ir yra svarbus instrumentas atliekant rūmų ansamblinę muziką (향악 hyang-ak). Šiandien šis instrumentas naudojamas įvairioje rūmų ir tautinėje muzikoje, reikalingas lyrinėms dainoms akompanuoti, kamerinėje ir sandžo muzikoje (Encyclopedia Britannica 2013).

Hegumas (해금 haegeum) – tradicinis Korėjos instrumentas, vertikalus smuikas, sudarytas iš dviejų stygų. Smuiko strykas [8] pagamintas iš kietmedžio ir turi vadelę, padarytą iš arklio ašuto. Hegumo korpusas padarytas iš paulovnijos ir turi ertmę užpakalinėje instrumento pusėje. Dvi šilkinės stygos pritvirtinamos korpuso apačioje, ištempiamos lygiagrečiai nedidelio stovo, pagaminto iš bambuko, ir pritvirtinamos dviem spaustukais.

Pasirodymo metu atlikėjas sėdi sukryžiavęs kojas ir padėjęs instrumentą vertikaliai ant kairės kojos. Tonas ir vibracija reguliuojami kaire ranka tempiant stygas link stovo. Dešine ranka braukiamas strykas tarp stygų kontroliuojant vadelės įtempimą.

Hegumas yra instrumentas, atkeliavęs iš Kinijos Gorjo laikotarpiu. Manoma, kad hegumas galėjo atsirasti ir Mongolijoje. Instrumento universalumas lemia hegumo naudojimą įvairiuose muzikos žanruose. Hegumas gali būti naudojamas rūmų muzikoje (tiek atkeliavusioje iš Kinijos, tiek vietinės kilmės), tautinėje muzikoje, šamanų ansambliuose ir sandžo muzikoje (Encyclopedia Britannica).

Tegumas (대금 daegeum) – tradicinis Korėjos pučiamasis instrumentas, didelė fleita, pagaminta iš bambuko ir turinti savitą garsą. Tegumas yra maždaug 80 cm ilgio, turi pūstuką, naudojamą garsui išgauti, 6 skyles, kurios grojant uždengiamos pirštais, ir nuo 2 iki 5 atvirų skylių instrumento gale. Specialus plyšys, padengtas nendrės plėvele, suteikia išskirtinį, tik tegumui būdingą garsą. Tegumas naudojamas tiek ansamblio muzikoje, tiek solo pasirodymui (Encyclopedia Britannica).

 

 

Naudota literatūra

  1. Asato N., ed., 2013. Handbook for Asian Studies Specialists: A Guide to Research Materials and Collection Building Tools. [e-knyga] miestas: Westport, CT: Libraries Unlimited. Prieiga per internetą: Google Books Čia [žiūrėta 2015 gegužės 17].
  2. Kuiper, K., 2007. Haegum. Encyclopedia Britannica. [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2015 gegužės 24].
  3. Kuiper, K., 2007. Kayagum. Encyclopedia Britannica. [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2015 gegužės 23].
  4. Kuiper, K., 2007. Komungo. Encyclopedia Britannica [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2015 gegužės 23].
  5. Encyclopedia Britannica, 2012. Taegum. Encyclopedia Britannica [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2015 gegužės 24].
  6. Korea Tourism Organization, 2010. Traditional Instruments. [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2015 gegužės 16].
  7. Ministry of Culture, Sports and Tourism, 2014. Guide to Korean culture.[e-knyga] Seoul: Korean Culture and Information Service, Ministry of Culture, Sports and Tourism. Prieiga per internetą: Google Books Čia [žiūrėta 2015 gegužės 16].

 

[1] Ramstukas – instrumento atramėlė stygoms pakelti.

[2] Improvizacinis miuziklas – miuziklas, kurio metu spontaniškai reaguojama į kitų atlikėjų atliekamą muziką ir prie jos prisiderinama.

[3] Dalmenas – styginių instrumentų postygio vienas skersinių, rodantis, kur spausti stygas.

[4] Plektras – plona kaulinė, metalinė ar plastikinė plokštelė, skirta skambinti styginiais gnaibomaisiais instrumentais.

[5] Burdonas – žemiausia muzikos instrumentų styga, ja išgaunamas tik vienas garsas.

[6] Pirštuotė – muzikinis žymėjimas, nurodantis, kokia pirštų padėtis instrumente.

[7] Aplikatūra – pirštuotės žymėjimas skaitmenimis virš natų.

[8] Strykas – styginio instrumento braukomasis griežiklis.

 

Redagavo: Indrė Kiaušinytė

5 votes