Jukičis Fukudzava
Jukičis Fukudzava (jap. 諭吉福澤, Yukichi Fukuzawa) (1835 m. sausio 10 d. – 1901 m. vasario 3 d.) – autorius, rašytojas, mokytojas, vertėjas, žurnalistas, Keijo universiteto (jap. 慶應, Keio) įkūrėjas. Jis buvo vienas iš didžiausią įtaką dariusių žmonių Meidži restauracijos (jap. 明治維新, Meiji ishin) periode 1868 m. po to, kai buvo nuverstas Tokugavos šiogūnatas (jap. 徳川幕府, Tokugawa bakufu). Tuo laikotarpiu Fukudzava tapo judėjimo lyderiu siekiančiu pristatyti ir įvesti vakarietiškas idėjas Japonijoje, nes manė, kad šios vakarietiškos idėjos yra būtinos Japonijai, kad ji galėtų tobulėti ir tapti moderni valstybė (Nirala, Pletcher, Sinha, Tikkaken, 2007). Ankstyvasis gyvenimas Fukudzava Jukičis gimė 1835 m., Kiūšiū (jap. 九州, Kyushu) salos šiaurėje. Jis buvo jaunesnysis sūnus nuskurdusio samurajaus (jap. 武士, bushi; 侍, samurai) šeimoje. Jaunystėje Fukudzava įgijo konfucionizmo idėjomis pagrįstą išsilavinimą Nakane (jap. 中野市, Nakano-shi), bet kadangi ten nebuvo daug galimybių tobulėti, Fukudzava 1854 m. nukeliavo į Nagasaki (jap. 長崎市,...
DaugiauOmu Šinrikio
Omu Šinrikio (jap. オウム真理教, Ōmu shinrikyō, liet. „Aukščiausioji tiesa“) yra 1984 m. Šioko Asahara (jap. 麻原彰晃, Asahara Shōkō) (1955–2018 m.) įkurtas Tekančios Saulės šalies pasaulio pabaigos kultas ir teroristinė organizacija. Šis kultas yra atsakingas už mirtiną, 1995 m. įvykdytą, Tokijo metro zarino dujų ataką (jap. 地下鉄サリン事件, Chikatetsu Sarin Jiken) bei 1994 m. Macumoto zarino dujų ataką (jap. 松本サリン事件, Matsumoto Sarin Jiken). Š. Asahara atkakliai gynė savo nekaltumą, teigdamas kad kulto nariai, įvykdę šiuos išpuolius, tai padarė slapta, t.y. be organizacijos vadovų ir kulto tikinčiųjų žinios. 2018 m. liepos 6 d., po visų apeliacinių skundų teismui atmetimo, Š. Asahara ir šešiems jo pasekėjams buvo įvykdyta mirties bausmė už 1995 m. Tokijo metro zarino dujų ataką ir kitus nusikaltimus. Likusiems šešiems nuteistiesiems mirties bausmė buvo įvykdyta tų pačių metų liepos 26 d. Omu Šinrikio kultas, kuris 2007 m. suskilo į Arefu...
DaugiauOhaguro
Ohaguro (jap. お歯黒 arba 鉄漿, Ohaguro) terminas apibūdina tradicinį Tekančios Saulės šalies makiažo metodą, skirtą nudažyti dantis specialiais, juodos spalvos dažais, vadinamais Kanemidzu (jap. 鉄漿水, Kanemizu). Šis paprotys buvo praktikuojamas ne tik Japonijoje, bet ir kitose Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse, tokiose kaip Kinija, Vietnamas, Laosas ir Tailandas. Paprotys buvo ir yra paplitęs tarp aukščiau paminėtuose regionuose gyvenančių etninių mažumų, tokių kaip Miao (kin. 苗, Miáo), Jao (kin. 瑶, Yáo) Lahų (kin. 拉祜, Lāhù), Nung (viet. 𠊛儂, Người Nùng), Hani (kin. 哈尼, Hāní), Lisu (kin. 傈僳, Lìsù) ir kitų etninių tautų žmonių. Iki XIX a. pab. juodi dantys Japonijos visuomenėje buvo laikomi grožio ir patrauklumo simboliu. Vis dėlto, ši dantų juodinimo tradicija be grožio turėjo ir kitų, labiau praktiškų paskirčių. Ohaguro termino raidos apžvalga Iš pradžių Ohaguro terminas buvo naudojamas iškirtinai aristokratiškoje aplinkoje. Imperatoriškajame dvare (jap. 御所, Gosho) šis...
DaugiauHacumode
Hacumode (jap. 初詣, 初詣で, Hatsumōde) arba Hacumairi (jap. 初参, 初参り, Hacumairi) – tai tradicinis, kasmetinis renginys, skirtas pirmajam, naujametiniam Tekančios Saulės šalies žmonių apsilankymui Šinto (jap. 神社, Jinja) arba Budistinėse (jap. 寺院, Jiin) šventyklose. Dauguma šalies gyventojų apsilanko šventyklose per pirmąsias tris naujųjų metų dienas, todėl šiomis dienomis prie šalies didžiųjų šventovių neretai nusidriekia ilgos žmonių eilės. Pirmojo apsilankymo metu yra paprastai dėkojama už praėjusius metus, meldžiamasi už ramybę ir saugumą ateinančiais naujaisiais metais, taip pat perkami nauji talismanai ar amuletai (jap. お守り, Omamori) (Jacobsen, N., 2015). Naujųjų metų svarba Naujųjų metų šventinis laikotarpis užima svarbią vietą kiekvieno Tekančios Saulės šalies gyventojo gyvenimo kasdienybėje. Šis laikotarpis prasideda kartu su Naujųjų metų išvakarėmis (jap. 大晦日, Ōmisoka), pirmosios naujųjų metų dienos sutikimu (jap. 元日, Genjitsu) bei tęsiasi iki sausio 7 dienos. Šiuo periodu dauguma šalies mokyklų ir įmonių užsidaro, žmonės atostogauja, tvarko savo namus, grąžina skolas, lanko artimuosius ir draugus, keičiasi dovanomis. Taip pat, šiuo...
DaugiauDžiundži Ito
Džiundži Ito (jap. 伊藤 潤二, Junji Ito) yra žinomas Tekančios Saulės šalies siaubo mangų (jap. 漫画, Manga) kūrėjas, kurio darbai yra sulaukę pripažinimo tiek Japonijoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse. Dėl savo išskirtinio piešimo stiliaus, unikalių siaubo siužetų bei visuomenei aktualių problemų nagrinėjimo, Džiundži Ito yra vadinamas šiuolaikiniu „siaubo istorijų genijumi“ bei didžiu „Japonijos siaubo meistru“. Džiundži Ito yra sukūręs ne vieną siaubo mangą, tačiau sėkmingiausiomis jo kūrybos reprezentacijomis yra laikomi tokie darbai kaip „Tomie“ (jap. 富江, Tomie), „Udzumaki“ (jap. うずまき, Uzumaki) ir „Gio“ (jap. ギョ, Gyo). Autoriaus biografija Džiundži Ito gimė 1963 m. liepos 31 d. Gifu prefektūroje (jap. 岐阜県, Gifu-ken), buvusiame Sakašitos mieste (jap. 坂下町, Sakashita-chō), kuris šiuo metu yra tapęs Nakacugavos miesto (jap. 中津川市, Nakatsugawa-shi) dalimi. Nuo ankstyvų dienų autorių domino piešimas ir tokių manga autorių/mangakų (jap. 漫画家, Mangaka) kaip Šinsaku Koga (jap. 古賀申策, Shinsaku Koga) ir Kadzuo Umedzu (jap. 楳図一雄, Kazuo Umezu) darbai. Džiundži Ito pradėjo piešti praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje....
Daugiau