Kinų Naujųjų metų tradicijos
Kinų Naujieji metai, kitaip vadinami Pavasario festivaliu (春節 Chun jie), yra svarbiausia tradicinė šventė tiek Kinijoje, tiek Taivane bei kitose sinosferinėse valstybėse: Korėjoje, Vietname. Pagal mėnulio kalendorių festivalis prasideda pirmojo mėnesio pirmąją dieną ir baigiasi penkioliktają dieną. Penkioliktoji, paskutinė kinų Naujųjų Metų diena, yra vadinama Žibintų švente (元宵節 Yuánxiāo jié).
Ši šventė švenčiama daugiau nei keturis tūkstančius metų. Pasakojama, jog ją Kinijoje pradėjo ūkininkai, norėdami pažymėti žiemos pabaigą ir pasveikinti pavasarį. Kai tik žiema pasibaigdavo, ūkinikai sunkiai dirbdavo, kad paruoštų tinkamą žemę pavasario sėjai. Jie manė, jog pavasario pradžia yra ir naujų metų pradžia (Flanagan, 2004). Mitologinė versija siejama su pabaisa Nian (年獸 nián shòu). Senovės kinų legenda pasakoja, kad prieš daugybę amžių gyveno pabaisa, kuri vieną žiemos dieną užpuolė vietinius kaimo gyventojus. Žiemos metu Nian pabaisai būdavo sunku išsimaitinti, nes daugelis gyvūnų užmigdavo žiemos miegu ir pasislėpdavo urvuose. Tačiau pabaisa pradėjo grobti ne tik gyvulius, bet ir žmones. Dažnai atsiskyrę ūkininkų vaikai tapdavo pabaisos grobiu. Bet galiausiai, po ilgų baimės ir nežinios metų, kaimo išminčius pradėjo skelbti, jog žmonės turi veikti išvien, kad nugalėtų pabaisą. Galiausiai žmonės pradėjo pastebėti didžiausias jos baimes. Jie suprato, kad Nian pabaisą atgraso raudona spalva, triukšmas bei ryški šviesa. Todėl žmonės, kad apsaugotų namus, pradėjo dažyti duris raudonai. Tamsos metu kurdavo laužus bei degindavo fejerverkus. Tai tesėsi iki tol, kol pabaisa, išgąsdinta garsų ir šviesos, paliko kaimą ramybėje. Todėl ir dabar Nian pabaisa, ryški šviesa, fejerverkai bei raudona spalva yra svarbūs elementai švenčiant kinų Naujuosius metus (Flangan, 2004).
Pasiruošimas
Visi, kurie švenčia kinų Naujuosius metus, jau pradeda ruoštis mėnesiu anksčiau. Dvyliktasis kinų metų mėnuo yra vadinamas „lajue“ (臘月 la yue), tai mėnuo, skirtas aukoti dievams (Liao, 2014). Ruoštis pradedama altoriaus puošimu virtuvės dievo Zao Džiun (灶君 Zao jun) garbei. Žmonės tiki, kad Zao Džiun per Pavasario festivalį nukeliauja į dangų ir praneša dievams apie jų šeimas ir nuveiktus darbus. Jeigu pranešimas yra teigiamas ir nieko blogo nepasakoma apie šeimą, tikima, jog dievai prižiūrės ir saugos tą šeimą visus ateinančius metus. Todėl, kad labiau įtiktų Zao Džiun, žmonės ištepa jo burną medumi. Kitas svarbus užsiėmimas vyksta aštuntąja dvyliktojo mėnesio dieną, kuomet daugelis šeimų gamina „laba džou“ (la pa chou). Tai saldi košė, dažniausiai gaminama iš ryžių ir patiekiama su riešutais ar džiovintais vaisiais. Ši tradicija valgyti laba džou kilo iš budistų papročių. Tačiau kaip ir daugelis kinų tradicijų, ši taip pat prarado religinę prasmę. Dabar laba džou gaminimas kinų šeimoms yra puiki proga šaltuoju metų laiku džiaugtis saldžia bei šilta koše (Liao, 2014). Taip pat per šį pasiruošimo mėnesį visos šeimos tvarkosi namus. Tikima, jog išluojamos visos negandos bei viskas, kas sena ir pasitinkama viskas, kas nauja. Dažniausiai pradedama tvarkytis dvyliktojo mėnesio 23 (Pietų Kinijoje) ar 24 ( Šiaurės Kinijoje) dienomis. Tikima, jog paskutinį metų mėnesį virtuvės dievas praneša apie žmonių namų veiklą Nefrito imperatoriui (玉皇 Yù Huáng ar 玉帝 Yù Dì) danguje. Taigi, kad nebūtų be reikalo sutrikdytas ar, galbūt, įžeistas virtuvės dievas, namų šeimininkės laukdamos jo tvarkydavosi namus. Taip pat raudonos spalvos pavasariniai kupletai (Spring couplets) yra klijuojami ant sienų aplink duris. Pirmoji eilutė yra klijuojama dešinėje pusėje nuo durų, o antroji – karėje. Verslininkai prieš Naujųjų metų pradžią skubėdavo grąžinti likusias skolas, rinkti dar nesumokėtus mokesčius bei paskolas.
Naujųjų metų išvakarės
Naujųjų metų išvakarėse visa šeima susirenka kartu ir tai yra svarbiausias šios šventės tikslas. Šeimos susibūrimo vakarienė vadinama „tuannian fan“ (年夜飯). Tradiciškai paskutinę metų dieną yra aukojama įvairiems namų dievams bei protėviams. Kiekvienas šeimos narys, pagerbdamas protėvius, klūpi prieš jų altorius ar kitus simbolius, reprezentuojančius praėjusią kartą, ir tikima, jog visos dvasios tą naktį bus kartu su šeima. Vaikai prieš kiekvieną, pradedant vyriausiuoju, šeimos narį klūpi bei lenkiasi iki pat žemės, taip parodydami vyresniesiems pagarbą, o atsidėkodami jie vaikams dovanoja raudonus vokus (紅包 hong bao), pilnus Naujųjų metų pinigų (压岁钱 yasui qian). Naujųju metų vakarienė – tai paskutinė ir pati didžiausia metų vakarienė. Dažnai prie stalo paliekamos tuščios vietos tiems, kurie negali grįžti namo ir būti kartu su šeima. Tą vakarą maistas dažniausiai gaminamas dėl jo reikšmės bei įspūdingos išvaizdos. Tradicinis patiekalas yra žuvis, nes kiniškai žuvies pavadinimas „ju“ (魚 yu, liet. „žuvis“) tariasi taip pat, kaip ir gausa ar perteklius (餘 yu). Taip pat svarbi yra ir jūrų daržovė „facai“ (發財 fācái), nes kiniškai skamba kaip turtas. Taip pat patiekiamos austrės, nes kantonų tarme housi (houxi) reiškia “geras verslas”.
Pirmoji Naujųjų metų diena – „Vištos gimtadienis”
Pirmoji kinų Naujųjų metų diena yra skirta šeimai bei draugams. Pirmiausiai yra aplankomi patys vyriausi šeimos nariai. Taip pat gyvuoja tradicija svečius pasitikti su arbata bei cukruotais vaisiais, kurie simbolizuoja, jog ateinantieji metai butų geri bei „saldūs”, o svečiai namų šeimininkui visada dovanoja kokią nors mažą dovaną, dažniausiai apelsinus, mandarinus bei kitus vaisius, nes jie reprezentuoja turtą bei laimę. Taip pat šią dieną yra gaminamas tradiciškas vegetariškas budistų petiekalas „džai“ (羅漢齋 ar 齋 luóhàn zhāi). Džai yra paruošiamas iš aštuoniolikos ingridientų, nes šis skaičius kinams yra laimingas numeris vėlgi simbolizuojantis turtus bei klestėjimą. Taip pat kiekvienas ingridientas turi tam tikrą simbolinę reikšmę.
Pagal kinų legendą deivė Niūva (女娲 nǚwā) sukūrė pasaulį. Pagal legendą ji kiekvieną dieną kurė vis skirtingus gyvūnus, todėl kinų Naujųjų metų dienos atitinkamai yra tam tikrų gyvūnų gimtadieniai. Pasakojama, jog žmonės buvo sukurti iš geltonojo molio septintą dieną po pasaulio sukūrimo.
Taip pat šią dieną gatvėse galima išvysti kinų operas, liūto bei drakono šokius.
Antroji Naujųjų metų diena – „Šuns gimtadienis”
Žmonės tiki, jog šią dieną po visų aukojimų dievams, turto dievas Cai Šenas (财神 Cáishén) keliauja į dangų. Tradiciškai šią dieną susituokusios moterys lanko savo tėvus, nes pirmąją dieną yra lankomos vyrų giminės. Taip pat šią dieną kinai meldžiasi už mirusius protėvius bei aukoja dievams. Kadangi ši diena charakterizuojama kaip šuns gimtadienis, todėl visais, net ir benamiais gyvūnais, yra pasirūpinama.
Trečioji Naujųju metų diena – „Kiaulės gimtadienis”
Įmonės, kurios nedirbo pastarąsias dvi dienas, vėl pradeda darbus. Tik konservatyvesnės kinų įmonės atidaromos penktąją dieną. Taip pat vyksta pamaldos tam, kad dievai įmonėms prišauktų sėkmę ateinančiais metais. Taip pat šią dieną žentai rodo pagarbą žmonų tėvams dovanodami vaisius ir už tai gaudami tradicinę dovaną – raudonus vokus su smulkiais pinigėliais laimei.
Ketvirtoji Naujųjų metų diena – „Avies gimtadienis”
Ketvirtoji diena yra panaši į trečiąją. Kinai šią dieną aukoja Namų židinio dievybės auką, kad Dangaus dievą informuotų apie jų gerus darbus.
Penktoji Naujųjų metų diena – „Jaučio gimtadienis”
Ši diena vadinama Puo Vu (破五 Pòwǔ). Ji laikoma Cai Šeno gimtadieniu, todėl norėdami pagerbti šį dievą, kinai aukoja jam pinigus. Beje, manoma, kad šią dieną nėra protinga palikti namus ilgesniam laikui, nes turtų dievas bet kuriuo paros metu gali aplankyti namus. Taip pat šią dieną jau visos imonės baigia atostogas ir vėl pradeda darbus. Grindų šlavimas nebėra laikomas bloga sėkme.
Šeštoji Naujųju metų diena – „Arklio gimtadienis”
Šią dieną kinai lanko gimines, draugus bei svečius. Į švečius vaikštoma iki 12 dienos.
Septintoji Naujųju metų diena – „Vyrų gimtadienis”
Pagal mėnulio kalendorių, pirmojo mėnesio septintoji diena vadinama žmonių diena (人日 rén rì), tačiau ši diena paprastai laikoma vyrų gimtadieniu.
Aštuntoji Naujųjų metų diena – „Užbaigimo diena”
Šią dieną šeima vėl susiburia prie vakarienės stalo ir vidurnaktį meldžiasi Nefrito imperatoriaus garbei.
Devintoji Naujųjų metų diena
Šią dieną yra švenčiamas Nefrito imperatoriaus gimtadienis. Taip pat atidaromos visos parduotuvės, biurai, nes tikima, kad ši diena yra palankiausia pradėti verslą naujais metais.
Dešimtoji, vienuoliktoji bei dvyliktoji Naujųjų metų dienos
Šiomis dienomis daugiausiai laiko praleidžiama su draugais bei šeima.
Tryliktoji Naujųju metų diena
Šiuo metu valgomi vegetariški patiekalai, kad žmonės galėtų pailsėti nuo sunkaus bei riebaus maisto. Dažniausiai valgomi ryžiai bei daržovės, padedantys išvalyti virškinimo sistemas.
Keturioliktoji Naujųju metų diena – žibintų puošimo diena
Šią dieną ruošiamasi paskutinei Naujųju metų dienai – Žibintų festivaliui. Šią dieną stengiamasi nedaryti staigių judesių, kad Či energija (氣 qì) galėtų pasiskirstyti po visus namus.
Penkioliktoji Naujųjų metų diena – Žibintų festivalis
Žymi pirmąją pilnaties naktį. Vėl susirenka visa šeima šventinei vakarienei. Šią dieną žibintai ir apelsinai yra didelė šios šventės dalis. Naktį dar netekėjusios merginos gali prašyti Mėnulio atsiųsti tikrąją meilę, o kad suviliotų vyrą, jos į vandens telkinį mėto apelsinus.
Šią dieną taip pat valgomi specialūs saldūs koldūnai, vadinami „juansiao“ (元宵 Yuánxiāo), simbolizuojantys mėnulio formą.
Po žibintų festivalio Naujųjų metų šventimas baigiasi.
Naudota literatūra
- Chey, O. S., 2009. China Condensed: 5,000 Years of History and Culture. Benchmark Books: USA.
- Flangan, A. K., 2004. Chinese New Year. [E-knyga]. Compass Point books: Minneapolis. Prieiga per internetą: Google books: Čia [žiūrėta 2016 gegužės 10].
- Liao, V., 2012. Food and Festivals of China. Mason Crest: USA.
- Perkins, D., 1998. Encyclopedia of China: History and Culture. Routledge: Abingdon.
