Naujausi straipsniai
Okada Izo
Okada Izo (jap. 岡田以蔵 Okada Izō) – tai Japonijos samurajus, gyvenęs Edo periode (1603–1867), kuris buvo vienas iš keturių garsiųjų samurajų-žudikų (jap. 幕末四大人斬り Bakumatsu Shidai Hitokiri) (Hillsborough 2017). Gimė1838 m. Ivamuros (jap. 岩村藩 Iwamura) miestelyje dabartinėje Kočio prefektūroje (jap. 高知県 Kōchi-ken), mirė 1865 m. kovo 11d. Kadangi Edo periode samurajai dažnai keisdavo savo vardus, jo tikras vardas nebuvo Okada. Jo gimtasis vardas (jap. 諱 imina) buvo Jošifuru (jap. 宜振 Yoshifuru). Ankstyvasis gyvenimas Dar prieš tapdamas Takečio Hanpeitos (dar kitaip žinomu kaip Takečis Dzuidzanas) (jap. 武市瑞山 Takechi Hanpeita) mokiniu, Okada treniruodavosi su savo paties iš ąžuolo pasigamintu kardu (ne iš bambuko kaip buvo įprasta). Jis juo mosikuodavo nuo ryto iki vakaro taip stipriai, kad baigus jam skaudėdavo visą kūną (Hillsborough 2017). 1854 m. jis tapo Takečio Hanpeitos mokiniu ir 1860 m. su savo mokytoju keliavo per Čiūgoku (jap. 中国地方 Chūgoku) regioną ir Kiūšiū (jap. 九州 Kyūshū) salą, mokindamasis kovos ir samurajų gyvenimo meno. 1862 m. persikėlė į Kiotą, toliau sekdamas Takečio mokymus. Pastarasis Okadą pakvietė prisijunti prie nelegaliai suformavusios Tosos lojalistų partijos (jap. 土佐勤皇党 Tosa Kinnō-tō) (Zhao 2018), kad galėtu jį išnaudoti politiniams nužudymams, kuriuos vadindavo „dieviškuoju atpildu“ (jap. 天誅 tenchu). Tosos lojalistai buvo prisiekę ištikimybę imperatoriui ir priešinosi šiogunato (jap. 徳川幕府 Tokugawa bakufu) vykdomai užsienio politikai. Jie priėmė šūkį „Sonno Džioi“ (jap. 尊王攘夷 Sonnō...
DaugiauSokušinbutsu
Sokušinbutsu (jap. 即身仏 Sokushinbutsu) – tai Japonijoje 9-ajame amžiuje susikūrusios šingono (jap. 真言宗 Shingon-shū) budistų sektos vienuolių mumijos, kurių pavadinimas, sokušinbutsu, tiesiogiai išvertus reiškia ,,Buda savame kūne“. Yra manoma, kad šie vienuoliai yra pasiekę nušvitimą, o jų sielos vis dar reziduoja kūne, todėl jie nėra mirę ir gali atsakyti į žmonių maldas (Clements 2016; Pedretti 2021). Jie yra laikomi šventaisiais ir jų kūnai, aprengti tradiciniais budistų apdarais, yra saugomi budistų šventyklose (Fujita et al. 2021). Jų perrengimo ceremonija kujo (jap. 開眼供養 kuyō) vykdoma kas 6-12 metų (Michiaki 2022). Japonijos mumijų ypatumas Rytų Azijoje mirusių žmonių mumifikacija nebuvo dažnas reiškinys, tačiau, pavyzdžiui, Kinijoje, Jangdzės upės slėnyje, archeologai rado Hanių dinastijos mumijas, kurios, manoma, buvo apdorotos įvairiomis cheminėmis medžiagomis tam, kad kūnas būtų išsaugotas po mirties (Fujita et al. 2021). Taigi, pomirtinės mumifikacijos atvejų buvo, tačiau, Japonijoje šingono budizmo vienuoliai atlikdavo asketizmo praktikas, kurios leisdavo jų kūnams pradėti savimumifikacijos procesą dar esant gyviems, o po mirties tapti sokušinbutsu. Egzistuoja šaltinių, kuriuose teigiama, kad tokia savimumifikacijos praktika buvo praktikuojama ne tik Japonijoje, bet taip pat Kinijoje ir Tibete (Mahoney 2021). Tokių mumijų Japonijoje rasta 21, o dar 9 yra žinomos iš istorinių šaltinių (Clements 2016). Daugiausia jų – Jamagatos prefektūros (jap. 山形県, Yamagata-ken) apylinkėse, teritorijose aplink Judono kalną (jap. 湯殿山 Yudono-san), nes šis kalnas buvo pagrindinė vienuolių...
DaugiauDžiultagis
Džiultagis (kor. 줄타기 jultagi) – korėjiečių tradicinio vaikščiojimo įtemptu lynu pasirodymas. Ėjimas lynu yra plačiai paplitusi pramoga visame pasaulyje, tačiau Korėjoje, skirtingai nei kitose šalyse, pasirodyme yra atliekami ne tik akrobatiniai triukai, bet ir dainuojama, šokama bei juokaujama (Cultural Heritage Administration 2023). Džiultagis buvo keliaujančių trupių pasirodymų dalis ir viena populiariausių pasilinksminimo formų tradicinėje Korėjoje (Encyclopedia of Korean Seasonal Customs 2010, p. 244). Paveldas 1976 m. Pietų Korėjos vyriausybė paskelbė džiultagį svarbiu nematerialiuoju kultūros paveldu Nr. 58, ir 2011...
DaugiauMinhva
Minhva (kor. 민화, minhwa) yra viena iš Korėjos meno paveldo rūšių, kuri labiausiai buvo paplitusi nuo XVII a. iki XIX a., t. y. iki Didžiojo Džiosono Karalystės (kor. 조선국, Choseon) eros pabaigos (Koehler et al. 2010). Minhva įprastai yra vadinamas Korėjos liaudies menu, kadangi žmonės, kūrę meno kūrinius šiuo stiliumi, buvo nežinomi arba dažnai keliaujantys. Nepaisant to, jog jie turėjo sugebėjimų tapyti, negalėjo mokytis profesionalaus meno dėl finansinio nepritekliaus ir socialinės padėties. Minhva buvo tapoma ne tik keliaujančių po...
DaugiauHiosubė
Hiosubė (jap. 兵主部 Hyōsube) – tai vaiko dydžio Tekančios Saulės šalies mitologinė būtybė, priskiriama vandens jokajų (jap. 妖怪 Yōkai) kategorijai. Sakoma, kad šie maži, išdaigas bei baklažanus mėgstantys padarai yra dažniausiai sutinkami povandeniniuose urvuose, Japonijos pietinėje Kiūšiū (jap. 九州 Kyūshū) salos dalyje. Hiosubė yra laikoma kito garsaus Japonijos jokajaus – kapa (jap. 河童 Kappa) giminaičiais. Išvaizda Hiosubė apibūdinama kaip žema (~1 m ūgio), į žmogų panaši būtybė. Teigiama, kad jos kojos yra sulinkę, nagai – ilgi ir aštrūs, galva –...
DaugiauHua Mulan
Hua Mulan (kin. 花木兰, Huā mùlán) – tai legendinė Kinijos istorinė asmenybė, gyvenusi šalies pietinių ir šiaurinių dinastijų (kin. 南北朝, Nán-Běi cháo) (386–589 m.) laikotarpiu. Herojės vardas buvo pirmą kartą paminėtas 62 eilučių „Mulan poemoje“ (kin. 木蘭詩, Mùlán shī) VI a. pab., kurią Kinijos Čen dinastijos (kin. 陈朝, Chén cháo) (557–589 m.) laikotarpiu parašė vienuolis vardu Dži Džiangas (kin. 智匠, Zhì jiàng). Vis dėlto, yra manančių, kad Hua Mulan legenda atsirado gerokai anksčiau, t.y. Kinijos Šiaurės Vei (kin. 北魏,...
DaugiauNesėkmes pranašaujantys Pietų Korėjos prietarai
Pietų Korėjos kultūra išsiskiria savo prietarų gausa. Nepaisant išorinio, vizualinio Korėjos Respublikos modernumo bei jos pažangos ir pasaulinės lyderystės technologijų srityje, šalyje vis dar yra gajos šamanizmo tradicijos. Iš jo kilę prietarai, kurie yra susiję su įvairių veiksmų atlikimu bei kasdienių situacijų valdymu, iki šiol daro reikšmingą įtaką šiuolaikinių korėjiečių gyvenime. Prietarai yra įvairūs: vieni jų pranašauja apie galimą laimę ar sėkmę, o kiti atvirkščiai – kalba apie galimas nesėkmes bei nelaimes. Šiame enciklopediniame straipsnyje trumpai apžvelgiami geriausiai žinomi,...
DaugiauKadzuo Išiguro
Kadzuo Išiguro (jap. 石黒 一雄, Ishiguro Kazuo) – tai žymus ir tarptautinį pripažinimą pelnęs, japonų kilmės, britų novelistas ir scenaristas. K. Išiguro yra laikomas vienu iš ryškiausių šiuolaikinio anglakalbio pasaulio grožinės literatūros atstovų. Jis buvo nominuotas keturioms Bukerio premijoms (viena iš svarbiausių anglakalbio pasaulio šalių literatūrinių premijų), kurią 1989 m. laimėjo už novelę „Dienos likučiai“. 2005 m. žurnalas „TIME“ paskelbė K. Išiguro novelę „Niekada nepaleisk manęs“ geriausiu metų romanu bei įtraukė jį į 100-ą geriausių, 1923–2005 m. laikotarpiu, anglų...
DaugiauOhaguro
Ohaguro (jap. お歯黒 arba 鉄漿, Ohaguro) terminas apibūdina tradicinį Tekančios Saulės šalies makiažo metodą, skirtą nudažyti dantis specialiais, juodos spalvos dažais, vadinamais Kanemidzu (jap. 鉄漿水, Kanemizu). Šis paprotys buvo praktikuojamas ne tik Japonijoje, bet ir kitose Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse, tokiose kaip Kinija, Vietnamas, Laosas ir Tailandas. Paprotys buvo ir yra paplitęs tarp aukščiau paminėtuose regionuose gyvenančių etninių mažumų, tokių kaip Miao (kin. 苗, Miáo), Jao (kin. 瑶, Yáo) Lahų (kin. 拉祜, Lāhù), Nung (viet. 𠊛儂, Người Nùng),...
DaugiauMadam Dženg
Madam Dženg (kin. 鄭氏, Zhèng shì) (tikrasis vardas: Ši Jang (kin. 石陽, Shí yáng) (1775-1844 m.), kuri taip pat yra žinoma Dženg I Sao (kin. 鄭一嫂, Zhèngyīsǎo) vardu – tai žymi Kinijos piratė, kuri XIX a. pr., valdant Čingų dinastijos (kin. 清朝, Qīngcháo)(1636–1912 m.) imperatoriui Džiačing (kin. 嘉庆帝, Jiāqìng dì), terorizavo Kinijos jūras ir pakrantes. Ji vadovavo daugiau nei 1800 džonkų (kin. 戎克船, Róng kè chuán) (tradiciniai kinų burlaiviai) flotilei, kurią sudarė apytiksliai 60 000–80 000 tūkst. vyrų, moterų ir vaikų...
DaugiauHan upė
Han upė (kor. 한강, Han-gang) – tai ketvirta ilgiausia Korėjos pusiasalio ir viena iš svarbiausių Pietų Korėjos upių, kuri teka per Seulo (kor. 서울, Soul) miestą bei įteka į Geltonąją jūrą (kor. 황해, Hwanghae). Han upė bei ją supančios apylinkės yra reikšmingų Korėjos istorijos įvykių liudininkės. Trijų karalysčių, dar vadinamu Samguk laikotarpiu (kor. 삼국시대, Samguk sidae), upė atliko svarbią prekybos kelio į Kiniją funkciją, todėl to meto karalystės neretai kovodavo dėl jos ir ją supančių žemių kontrolės. Vis dėlto,...
DaugiauBanana Jošimoto
Banana Jošimoto (jap. 吉本ばなな, Yoshimoto Banana) (tikrasis vardas: Mahoko Jošimoto (jap. 吉本真秀子, Yoshimoto Mahoko) – tai žymi bei tarptautinį pripažinimą pelniusi, XX a. pab. – XXI a. pr. Tekančios Saulės šalies grožinės literatūros autorė. Jos unikalūs knygų personažai, siužetai bei nagrinėjamų temų aktualumas sužavėjo nei tik eilinius skaitytojus, bet ir profesionalius literatūros kritikus. Biografija Autorė gimė Tokijo Bunkio seniūnijoje (jap. 東京都文京区, Tōkyō-to Bunkyō-ku) 1964 metų liepos 24 d., žymioje, liberalių pažiūrų menininkų šeimoje. Jos tėvas – Takaaki Jošimoto (jap....
DaugiauOsakos pilis
Osakos pilis (jap. 大阪城, Ōsaka-jō) – tai svarbus istorinis Tekančios Saulės šalies gynybinis kompleksas, kuris randasi Osakos miesto Čiūo rajone (jap. 大阪市中央区, Ōsaka-shi Chūō-ku). Šis gynybinis kompleksas buvo pastatytas Adzuči-Momojama periodu (jap. 安土桃山時代, Azuchi–Momoyama jidai) (1568–1600 m.), rekonstruotas Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai) (1603–1868 m.), apgriautas Antrojo pasaulinio karo metais bei galutinai rekonstruotas ir restauruotas 1997 m. Šiuo metu pagrindinis pilies donžonas yra laikomas trečios kartos statiniu (Jcastle). Osakos piliavietei, kuri dar yra vadinama Kindžio (jap. 錦城/金城 Kin-jō), yra...
DaugiauI Čiun-dže
I Čiun-dže (kor. 이춘재, Lee Chun-jae) – laikomas pirmuoju Pietų Korėjos serijiniu žudiku, nuteistu kalėti iki gyvos galvos už savo svainės nužudymą 1994 metais. Vėliau šis asmuo taip pat prisipažino dėl dar 14-os žmogžudysčių, įskaitant 10 Hvasongo serijinių žmogžudysčių (kor. 화성 연쇄 살인 사건, Hwaseong yeonswae sarin sageon), įvykdytų 1986–1991 m. laikotarpiu. Nepaisant 2019 m. prisipažinimo bei papildomų DNR įrodymų atsiradimo, I Čiun-dže negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už kitas žmogžudystes dėl suėjusio senaties termino. I Čiun-dže šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę...
DaugiauHajao Mijadzaki
Hajao Mijadzaki (jap. 宮崎駿, Miyazaki Hayao) yra žymus japonų animatorius, režisierius, prodiuseris, scenaristas, manga (jap. 漫画, Manga) menininkas bei kino ir animacijos studijos – „Studio Ghibli“ (jap. 株式会社スタジオジブリ, Kabushiki-gaisha Sutajio Jiburi) įkūrėjas. Hajao Mijadzaki taip pat yra Tokuma memorialinio animacijos kultūros fondo pirmininkas (jap. 公益財団法人徳間記念アニメーション文化財団, Kōeki zaidanhōjin Tokuma kinen animēshon bunkazai-dan) bei Mitaka miesto animacijos muziejaus (jap. 三鷹市立アニメーション美術館, Mitaka shiritsu animēshon bijutsukan) – „Mitaka no Mori Ghibli“ (jap. 三鷹の森ジブリ美術館, Mitaka no mori Jiburi bijutsukan) savininkas. Hajao Mijadzaki animaciniai filmai yra sulaukę tarptautinio pripažinimo, o pats autorius yra lyginamas su Voltu Disnėjumi ir yra laikomas...
DaugiauOsamu Dadzai
Osamu Dadzai (jap. 太宰 治, Dazai Osamu), tikrasis vardas – Šiūdži Cušima (jap. 津島修治, Tsushima Shūji) (1909–1948 m.), buvo Tekančios Saulės šalies novelistas, šiandien laikomas vienu iš svarbiausių XX-ojo amžiaus Japonijos grožinės literatūros kūrėjų. Tokie autoriaus darbai kaip „Besileidžianti saulė“ (jap. 斜陽, Shayō) bei „Netinkamas būti žmogumi“ (jap. 人間失格, Ningen Shikkaku) yra vadinami moderniosios japoniškos literatūros klasika. Autoriaus pasakojimai, kuriems būdingas pusiau autobiografinis rašymo stilius bei artimos sąsajos su asmenine gyvenimo patirtimi, iki šiol intriguoja ne vieno skaitytojo mintis. Osamu Dadzai kūrybai įtaką padarė Fiodoro...
DaugiauHacumode
Hacumode (jap. 初詣, 初詣で, Hatsumōde) arba Hacumairi (jap. 初参, 初参り, Hacumairi) – tai tradicinis, kasmetinis renginys, skirtas pirmajam, naujametiniam Tekančios Saulės šalies žmonių apsilankymui Šinto (jap. 神社, Jinja) arba Budistinėse (jap. 寺院, Jiin) šventyklose. Dauguma šalies gyventojų apsilanko šventyklose per pirmąsias tris naujųjų metų dienas, todėl šiomis dienomis prie šalies didžiųjų šventovių neretai nusidriekia ilgos žmonių eilės. Pirmojo apsilankymo metu yra paprastai dėkojama už praėjusius metus, meldžiamasi už ramybę ir saugumą ateinančiais naujaisiais metais, taip pat perkami nauji talismanai ar amuletai (jap. お守り, Omamori) (Jacobsen, N., 2015). Naujųjų metų svarba...
DaugiauDžiundži Ito
Džiundži Ito (jap. 伊藤 潤二, Junji Ito) yra žinomas Tekančios Saulės šalies siaubo mangų (jap. 漫画, Manga) kūrėjas, kurio darbai yra sulaukę pripažinimo tiek Japonijoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse. Dėl savo išskirtinio piešimo stiliaus, unikalių siaubo siužetų bei visuomenei aktualių problemų nagrinėjimo, Džiundži Ito yra vadinamas šiuolaikiniu „siaubo istorijų genijumi“ bei didžiu „Japonijos siaubo meistru“. Džiundži Ito yra sukūręs ne vieną siaubo mangą, tačiau sėkmingiausiomis jo kūrybos reprezentacijomis yra laikomi tokie darbai kaip „Tomie“ (jap. 富江, Tomie), „Udzumaki“ (jap. うずまき, Uzumaki) ir „Gio“ (jap. ギョ,...
DaugiauGervės ir Japonijos kultūra
Japoninė gervė (lot. Grus japonensis) (jap. 丹頂鶴, Tanchōzuru) – gervinių šeimos migruojantis paukštis, kuris pavasarį ir vasarą gyvena Sibire, o žiemas leidžia įvairiose Japonijos, Kinijos ir Korėjos pusiasalio vietovėse. Rytų Azijos regione Japoninės gervės yra laikomos sėkmės bei ilgaamžiškumo simboliu, o paukščių ištikimybės bei visą gyvenimą trunkančios partnerystės vaizdinys Tekančios Saulės šalyje taip pat yra įsivaizduojamas kaip tobulos poros pavyzdys. Japoninės gervės užima svarbią vietą Japonų kultūros panteone, šalia tokių simbolinių gyvūnų kaip Japoninės makakos (lot. Macaca fuscata) (jap. 日本猿, Nihonzaru), dėmėtieji elniai (lot. Cervus nippon) (jap. 日本鹿, Nihonjika)...
DaugiauBaltosios gyvatės legenda
Baltosios gyvatės legenda (kin. 白蛇传, Báishé chuán) – tai viena iš geriausiai žinomų Kinijos meilės istorijų, kuri kartu su tokiais pasakojimais kaip „Istorija apie įsimylėjėlius, virtusius drugeliais“ (kin. 梁山伯與祝英台, Liáng Shānbó yǔ Zhù Yīngtái), „Ponia Meng Dziang“ (kin. 孟姜女, Mèng Jiāng Nǚ) bei „Jaučiaganys ir Audėja“ (kin. 牛郎织女, Niúlángzhīnǚ) patenka į keturių garsiausių Kinijos legendų sąrašą (kin. 中国四大民间传说, Zhōngguó sì dà mínjiān chuánshuō). Legendos siužetas ir jos variacijos Legenda pasakoja, jog prie Vakarų ežero (kin. 西湖, Xī Hú) gyveno baltoji ir žalioji (kartais vadinama juodąja) gyvatės. Bėgant metams, jos meditacijos proceso...
DaugiauMomotaro
Momotaro (jap. 桃太郎, Momotarō) – tai gerai žinomas Tekančios Saulės šalies liaudies pasakos veikėjas. Manoma, kad sakytinėje tautosakoje pasaka apie Momotaro pasirodė Japonijos Muromači istoriniu periodo (jap. 室町時代, Muromachi jidai) bėgyje (1333–1568 m.) (Kahara, 2004). Tuo tarpu seniausia rašytinė Momotaro pasakos versija buvo užfiksuota Japonijos Genroku istorinio periodo (jap. 元禄, Genroku) metu (1688–1704 m.) (Tierney, 2005). Momotaro istorija yra populiari, todėl yra neretai sutinkama šiuolaikiniuose filmuose, pasakų knygose ar japoniškoje mangoje (jap. 日本の漫画, Nihon-no-manga arba マンガ, Manga). Pasakos siužetas Sakoma, kad Momotaro gimė vienam seneliui peiliu pusiau perpjovus...
DaugiauTodžiušin
Todžiušin (kor. 터주신, Teojushin) arba Džišin (kor. 지신, Jishin) – tai korėjiečių mitologijos dievybė, kuri yra laikoma žemės, ant kurio buvo pastatytas žmonių namas, globėja. Todžiušin yra priskiriama korėjiečių mitologijoje egzistuojančiai gašinų (kor. 가신, Gashin) arba žmonių namus sergėjančių dievybių grupei. Dievybės vaizdinys bei garbinimo praktika Todžiušin dievybės įsikūnijimu Korėjos šamanizme yra laikoma puodynė, kurioje yra laikomi ryžiai, žirniai arba raudonosios pupelės. Ši puodynė yra paprastai pastatoma toje žmonių kiemo vietoje, kurioje yra laikomi įvairūs fermentuoti produktai. Pati puodynė yra apdengiama iš ryžių...
DaugiauSungmo
Sungmo (kor. 성모, sungmo) arba Demo (kor. 대모, Daemo), Džiamo (kor. 자모, Jamo), Šinmo (kor. 신모, Sinmo) – tai korėjiečių šamanizmo motinystės deivė, kuri yra laikoma dangaus karaliaus Huanino (kor. 환인, Hwanin) dukra arba motina. Vieni korėjietiški mitai teigia, jog Sungmo yra visų šamanų motina, nors kiti pabrėžia, kad Korėjos šamanai yra veikiau Danguno – pirmosios Korėjos Godžiosono (kor. 고조선, Gojoseon) karalystės įkūrėjo palikuonys (Lee, 1981). Sungmo mito variacijos Korėjiečių mitologijoje egzistuoja ne viena Sungmo mito versija. Viename mite teigiama, jog vyras, kurio vardas buvo Pobu...
DaugiauHačimanas
Hačimanu (jap. 八幡神, Hachiman no kami/Hachiman-shin) yra vadinama sinkretinė Tekančios Saulės šalies karo ir lankininkystės dievybė, kuri taip pat laikoma Japonijos Minamoto klano (jap. 源氏, Minamoto-uji) ir apskritai visų karių globėja. Hačimano legenda Istorija pasakoja, jog II-ame mūsų eros amžiuje Tekančios Saulės šalies nėščia našlė, imperatorienė Džingū (jap. 神功皇后, Jingū-kōgō) išvydo dieviškąją viziją. Vaizdinys paskatino valdovę užkariauti „pažadėtąją žemę“, kuri yra kartais interpretuojama kaip teritorija, esanti Korėjos pusiasalyje. Senoviniuose tekstuose teigiama, jog imperatorienė nerimavo dėl to, kad jos nėštumas galėjo apsunkinti būsimų karinių...
DaugiauAmabiko
Amabiko (jap. 天日子, Amabiko) – japonų mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, Yokai), mokantis žmones apsisaugoti nuo ligų bei gebantis išpranašauti jų ateitį. Pasakojimai apie šią būtybę buvo paplitę Tekančios Saulės šalies Higo (jap. 肥後国, Higo no kuni), Hiugos (日向国, Hyūga no kuni) ir Ečigo (越後国, Echigo no kuni) regionuose. Vaizdinio variacijos Šio jokajaus pavadinimas, o taip pat ir pats jo vaizdinys yra nevienareikšmis. Iki šių dienų iš viso yra išlikę 9 pasakojimai apie šį jokajų ar jokajų grupę. Iš jų yra išskiriamos kelios galimos jokajaus...
DaugiauDianmu
Dianmu (kin. 電母, Diànmǔ) yra kinų mitologijos žaibų dievybė. Ji yra laikoma gimdyvių globėja bei kinų griaustinio dievo Leigongo (kin. 雷公, Léigōng) pagalbininke ir žmona. Dianmu vaizdinys, galios ir sąveika su kitomis dangaus dievybėmis Kinų mitologijoje Dianmu yra vaizduojama kaip moteris, pasipuošusi dekoruotais, ryškiaspalviais, mėlynos, žalios, raudonos arba baltos spalvos drabužiais. Savo rankose dievybė paprastai laiko du veidrodžius, kurie leidžia jai sukurti žaibo reiškinius danguje. Veidrodžiai taip pat yra dar vienas In ir Jang (陰阴, Yīnyáng) priešpriešos simbolis: kaip vienas į kitą trinami du akmenys...
DaugiauHuanungas
Huanungas (kor. 환웅, Hwanung) arba Šin Ši (kor. 신시, Shin-Shi) – tai Korėjos mitologijos figūra, suvaidinusi svarbų vaidmenį Korėjos įkūrimo legendoje. Huanungas yra laikomas Dangaus karaliaus Huanino (kor. 환인, Hwanin) sūnumi bei Danguno (kor. 당운, Dangun) – pirmosios Korėjos Godžiosono (kor. 고조선, Gojoseon) karalystės įkūrėjo, tėvu. Huanungas yra plačiau aprašytas Danguno mite, kuris yra randamas „Trijų karalysčių istorinių įvykių, legendų ir pasakų“ (kor. 삼국유사, Samguk Yusa) knygoje. Danguno mitas „Trijų karalysčių istorinių įvykių, legendų ir pasakų“ knygoje rašoma, jog Huanungas buvo janesnysis Dangaus valdovo Huanino sūnus,...
DaugiauMaitrėja
Maitrėja (skr. मैत्रेय, Maitreya) – budistinė dievybė, bodhisatva (skr. बोधिसत्त्व, Bodhisattva), budizmo eschatologijoje geriau žinoma kaip būsimoji šio pasaulio Buda (skr. बुद्ध, Buddha). Vardo kilmė ir jo variacijos Maitrėjos vardo kilmė yra siejama su sanskrito kalbos žodžiu maitri (skr. मैत्री, Maitrī), reiškiančio palankumą, geranoriškumą, draugiškumą, meilę ir gerumą. Rytų Azijoje Maitrėja vadinama skirtingai: Kinijoje Maitrėja geriau žinoma kaip Mile Pusa (kin. 彌勒菩薩, Mílè Púsa), Japonijoje – kaip Miroku Bosacu (jap. 弥勒菩薩, Miroku Bosatsu), o Korėjos pusiasalyje – kaip Miruk Bosal (kor. 미륵보살, Mireuk Bosal). Maitrėjos paminėjimas šventraščiuose Maitrėjos kultas šventraščiuose buvo...
DaugiauAkmens senelis
Akmens seneliai arba Dolharubangai (kor. 돌하르방, Dolhareubang) – tai Pietų Korėjos Džedžiu saloje (kor. 제주도, Jeju-do) esančios didelės akmens statulos, kurias žmonės laiko vaisingumo ir saugumo dievybėmis. Šios akmens statulos būdavo statomos prie vartų, siekiant apsisaugoti nuo tarp realybių keliaujančių demonų. Pavadinimo variacijos Šios akmeninės dievybės pasižymėjo savo vardo variacijų gausa. Jų pavadinimas nebuvo vienodas ir skyrėsi kiekviename Džedžiu salos regione. Vienos jų buvo vadinamos Usokmokais (kor. 우석목, Useokmok), kitos – Boksumoriais (kor. 벅수머리, Beoksumeori), trečios – Musokmokais (kor. 무석목, Museokmok). Kadangi dėl specifinio Džedžiu...
DaugiauUngaikio
Ungaikio (jap. 雲外鏡, Ungaikyō, liet. Veidrodis virš debesų) japonų mitologijoje yra vadinamas cukumogamių (jap. 付喪神 arba 九十九神, Tsukumogami) klasei priskiriamas jokajus (jap. 妖怪, Yōkai). Ši mitologinė būtybė yra apibūdinama kaip apsėstas veidrodis, kuris savo paviršiuje atspindi demoniškas arba monstriškas formas (Yokai.com, 2020). Būtybės vaizdinys Teigiama, jog apsėstame veidrodyje arba Ungaikio gyvenanti dvasia, geba manipuliuoti veidrodyje atsispindinčiu vaizdu, t.y. ji gali paversti į veidrodį žvelgiančio ar veidrodyje atsispindinčio žmogaus ar daikto formas į tokias kokias tik nori. Manoma, jog šią galią veidrodyje gyvenanti dvasia...
DaugiauBasanas
Basano (jap. 波山, Basan) pavadinimas yra suteiktas vienam iš daugelio japonų mitologijos jokajų (jap. 妖怪, Yōkai), kuris savo išvaizda primena paukštį. Basanas turi alternatyvių vardo variacijų: jis taip pat gali būti vadinamas Basabasa (jap. 婆娑婆娑, Basabasa) arba Inuhoo (jap. 犬鳳凰, Inuhōō) (Tada, 1990). Rašytiniai šaltiniai Rašytiniuose šaltiniuose apie Basaną pateikiama informacija yra gana fragmentiška. Esminės žinios apie šį jokajų buvo pateiktos dviejuose Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai) parašytuose vaiduoklių, monstrų ir dvasių aprašymų ir iliustracijų rinkiniuose. Pirmą kartą šis jokajus buvo paminėtas 1776 metais, Torijamos Sekieno (jap. 鳥山石燕, Toriyama...
DaugiauTiangou
Tiangou (kin. 天狗, Tiāngǒu, liet. Dangiškasis šuo) – vadinama legendinė kinų mitologijos būtybė, savo išvaizda primenanti juodą šunį arba kometą, kuri užtemimų metu suėda Saulę arba Mėnulį. Dangiškojo šuns simbolinė reikšmė yra nevienareikšmė. Priešimperinės Kinijos mitologijos šaltiniuose, Tiangou buvo įvardijamas kaip retai sutinkamas bei nuo blogio saugantis žvėris, tačiau vėliau šis vaizdinys pakito. Kinijos imperijos periodu, dangiškasis šuo imtas laikyti nelaimes nešančiu ir užtemimų metu, saulę ir mėnulį praryjančiu padaru. Tiangou vaizdinys priešimperinės Kinijos mitologijoje Dangiškasis šuo buvo pirmą kartą...
DaugiauŠin Dong Hjukas
Šin Dong Hjukas (kor. 신동혁, Shin Dong-hyuk) yra garsus, Šiaurės Korėjoje gimęs, žmogaus teisių aktyvistas. Jis yra laikomas vieninteliu žinomu žmogumi pasaulyje, kuriam pavyko sėkmingai pabėgti iš Š. Korėjos griežto rėžimo internuotų asmenų stovyklos (NED at 30 years, 2013). Vakarų pasaulio auditorija sužinojo apie šios asmenybės gyvenimo istoriją iš Bleino Hardeno knygos „Escape from Camp 14: One Man’s Remarkable Odyssey From North Korea to Freedom in the West“, kurioje autorius taip pat analizavo Šin Dong Hjuko psichologinę būseną bei jo patirtus išgyvenimus. Ankstyvasis gyvenimas...
DaugiauIši incidentas
Iši incidento (jap. 乙巳の変, Isshi no Hen) pavadinimas yra suteiktas 645 metų liepos 10 dieną, Tekančios Saulės šalyje įvykdytai svarbaus valstybės veikėjo Soga no Iruka (jap. 蘇我 入鹿, Soga no Iruka) žmogžudystei. Ją surengė Nakatomi no Kamatari (jap. 中臣 鎌足, Nakatomi no Kamatari) ir princas Naka no Oe (jap. 中大兄皇子, Naka no Ōe no Ōji), siekdami nuo valdžios nuversti pagrindinę valdančiąją Sogos klano (jap. 蘇我氏, Soga Uji) atšaką (Kato, 2018). Istorinis kontekstas ir incidento priežastys Asukos istoriniu laikotarpiu (jap. 飛鳥時代, Asuka Jidai) (538-710 m.) Japonijos teritorijos valdymas buvo netiesiogai...
DaugiauFu Hao
Fu Hao (kin. 妇好, Fù Hǎo) buvo žinoma Šangų dinastijos (kin. 商朝, Shāngcháo) karaliaus Vu Dingo (kin. 武丁, Wǔ Dīng) (1324–1266 m. pr. Kr.) kariuomenės vadė, vyriausioji šventikė bei žmona. 1976 metais, Kinijos rytinės Henano provincijos (kin. 河南省, Hénán Shěng) Anjango (kin. 安阳, Ānyáng) mieste archeologai surado Fu Hao kapavietę (kin. 妇好墓, Fù Hǎo Mù). Kapavietėje rasti archeloginiai radiniai leido mokslininkams daugiau sužinoti apie šios iškilios istorinės asmenybės gyvenimą, kuris iki tol buvo apipintas įvairiomis legendomis bei mitais (Toler, 2019). Fu Hao vardo variacijos Egzistuoja dar dvi Fu Hao vardo variacijos....
DaugiauKantono Opera
Kantono opera (kin. 粵劇, Yuèjù), dar žinoma kaip „Guangdongo opera“ yra viena iš daugelio Kinijos operos kategorijų. Šiai operos kategorijai, kaip ir kitoms Kinijos operos atšakoms, yra būdingi muzikiniai, šokio bei akrobatikos elementai. Kantono opera išsiskiria išraiškingu aktorių makiažu, jų dėvimų kostiumų spalvingumu. Vis dėlto, pagrindiniu kantono operos skiriamuoju bruožu yra laikomi jos metu demonstruojami kovos menai. Kantono opera yra itin populiari Pietryčių Azijos regione (Wertz, DeTorres, 2018). Istorija Istorikai teigia, kad ši operos atšaka atkeliavo į pietrytinę Kinijos Guangdongo (kin. 广东,...
DaugiauKim Jušinas
Kim Jušinas (kor. 김유신, Kim Yushin) (595–673 m.) – Šilos (kor. 신라, Silla) generolas, žinomas dėl savo pastangų suvienyti to meto Korėjos pusiasalyje egzistavusias Gogurio (kor. 고구려, Goguryeo), Pekčės (kor. 백제, Baekje) ir Šilos karalystes. Ši istorinė asmenybė aktyviai veikė valdant Šilos karaliams Mujolui (kor. 태종 무열왕, Muyeol) (602–661 m.) bei Munmu (kor. 문무왕, Munmu) (626–681 m.). Savo gyvenimo metu Kim Jušinas taip ir neišvydo suvienyto Korėjos pusiasalio, tačiau jo pastangos leido suvienyti šalį praėjus trejiems metams po generolo mirties (Cartwright, 2016)....
DaugiauŠirumas
Širumu (kor. 씨름, Ssireum) vadinamos tradicinės korėjietiškos imtynės. Jų metu du kovotojai bando nuversti vienas kitą ant žemės, naudojant laisvojo stiliaus imtynių metodus. Taip pat, kovos metu imtynininkai privalo vienas kitą laikyti už specialaus imtynių diržo, vadinamo satpu (kor. 샅바, Satpa), kuris yra tradiciškai aprišamas aplink asmens juosmenį ir klubus. Imtynių metu smūgiai rankomis, spyriai kojomis bei kūno sąnariams skausmą sukeliantys veiksmai yra draudžiami. Imtynių ringas, satpas, pergalės sąlygos Širumo imtynės vyksta šiek tiek nuo arenos grindų plokštumos pakilusiame, apskritimo formos ringe,...
DaugiauHakai
Hakai (kin. 客家, Kèjiā, hak. Hak-kâ) – tai viena iš skaitlingiausių Kinijos etninių grupių, kurių kilmė yra siejama su šiaurine Kinijos dalimi. Šiuo metu didžioji hakų dalis yra apsigyvenusi pietrytinėje Kinijos dalyje esančiose Guangdongo (kin. 广东, Guǎngdōng), Fudziano (kin. 福建, Fújiàn), Dziangsi (kin. 江西, Jiāngxī) bei Guangsi (kin. 广西 Guǎngxī) provincijose. Hakų diaspora yra paplitusi po visą pasaulį, nemaža jų dalis gyvena Taivane, Hongkonge, Singapūre, Malaizijoje bei Indonezijoje. Demografiniai rodikliai Šiuo metu pasaulyje gyvena apytiksliai 80 mln. žmonių, kurie priskiria arba asocijuoja save su hakų etnine grupe....
DaugiauDžang He Bin
Džang He Bin (kor. 장희빈, Jang Hee Bin) (1659-1701 m.) – tai garsi Korėjos Džiosono laikotarpio (kor. 조선, Joseon) konsortė, kuri tapo viena iš šios dinastijos valdovių. Istoriniuose šaltiniuose yra pabrėžiamas jos išskirtinis grožis. Ankstyvasis gyvenimas Šios moters tikrasis, gimimo vardas buvo Džang Ok Jong (kor. 장옥정, Jang Ok Jeong). Ji gimė viduriniosios Džiosono periodo visuomenės socialinės klasės (kor.중인, Jung-in) šeimoje. Teigiama, kad Džang He Bin buvo rekomenduota karaliaus Suk Džiongo (kor. 숙종, Sukjong) dvarui dėl savo grožio, intelektualumo ir puikių manierų. Rūmų vizito metu mergina sugebėjo sudaryti gerą įspūdį karaliaus močiutei Džiangjol (kor. 장렬, Jangnyeol), kuri...
DaugiauTohoku regiono Ramiojo vandenyno pakrantės žemės drebėjimas ir cunamis
2011 m. kovo 11 d., Japonijos Honšiū saloje esantį (jap. 本州, Honshū) Tohoku regioną (jap. 東北地方, Tōhoku-chihō) supurtė 9 balų stiprumo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo 130 km į Rytus nuo Mijagi prefektūros (jap. 宮城県, Miyagi-ken) pakrantės. Žemės drebėjimas sukėlė cunamio (jap. 津波, Tsunami) bangas, kurių aukštis vietomis siekė 30 metrų aukštį. Tai didžiausias kada nors užregistruotas žemės drebėjimas Japonijos istorijoje ir ketvirtas pagal stiprumą pasaulio istorijoje. Šios stichinės nelaimės esmine priežastimi laikomas Ramiojo vandenyno tektoninės plokštės pasislinkimas po...
DaugiauBosodzoku
Bosodzoku (jap. 暴走族, Bōsōzoku) terminas apibūdina Tekančios Saulės šalies motociklininkų subkultūrą, kurią vienija greitis, adrenalinas bei motociklų ir mašinų modifikacijos. Šį terminą XX a. 8-ajame dešimtmetyje pirmoji pradėjo naudoti Japonijos policija (jap. 日本の警察, Nihon no Keisatsu), kuriai reikėjo žodžio, skirto apibūdinti šalies kelių vairuotojus terorizuojančioms bei agresyviai nusiteikusioms motociklininkų gaujoms. Istorija Po Antrojo pasaulinio karo Japonija buvo okupuota JAV pajėgų. Žmonės nepatenkinti esama padėtimi bei norintys kalbėti apie visuomenei aktualias problemas, ėmė burtis į pogrindines grupes bei organizacijas. Vieni...
DaugiauJirjongo skerdynės
Jirjongo (kor. 의령, Uiryeong) skerdynių pavadinimas suteiktas masinėms žudynėms, kurias 1982 m. balandžio 26 d. Pietų Korėjoje įvykdė policijos pareigūnas Ju Bomkonas (kor. 우범곤, Woo Bum-kon). Šis įvykis pareikalavo 62 žmonių gyvybių. 22 žmonės buvo sužeisti. Ju Bomkonas nuo vaikystės turėjo nepilnavertiškumo kompleksą, kurį bandė kompensuoti agresija ir alkoholiu. Šį kraupų aktą pareigūnas įvykdė vilkėdamas uniformą bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Didelį aukų skaičių lėmė lėta policijos reakcija. Pats Ju Bomkonas nebuvo suimtas, jis nusižudė. Ankstyvasis gyvenimas ir galimos...
DaugiauMinamoto no Jošicunė
Minamoto no Jošicunė (jap. 源義経, Minamoto no Yoshitsune) (1159 m. – 1189 m. birželio 15 d.) – istorinė Heiano (平安時代 , Heian Jidai) ir Kamakuros (鎌倉時代, Kamakura jidai) laikotarpių sankirtoje gyvenusi Japonijos figūra, Minamoto klano (jap. 源氏, Minamoto Uji/Genji) karvedys. Jo strateginiai bei taktiniai gebėjimai leido Minamoto klanui laimėti ne vieną mūšį, įkurti Kamakuros šiogūnatą (jap. 鎌倉幕府, Kamakura Bakufu) bei į valdžią iškilti jo broliui Minamoto no Joritomo (jap. 源頼朝, Minamoto no Yoritomo). Vėliau Jošičunė buvo nužudytas to paties brolio įsakymu, šiam baiminantis augančios Jošičunės galios. Minamoto no Jošicunė yra...
DaugiauKorėjietiška keramika
Korėjietiška keramika vadinami Korėjoje pagaminti moliniai, akmens keramikos arba porceliano dirbiniai. Nors korėjietiškos keramikos dirbinių meno raidai didelę įtaką padarė kinų keramikos dirbiniai, tačiau Korėjos amatininkai sugebėjo sukurti ir išsaugoti savo unikalų stilių, kuris išskiria šią meno rūšį pasauliniame kontekste. Neolito laikotarpio keramika Manoma, jog pirmieji korėjietiškos keramikos dirbiniai buvo sukurti apie 8000 m. pr. Kr. Šį argumentą leidžia pagrįsti pietinėje Korėjos pusiasalio dalyje bei Džedžiu saloje (kor. 제주도, Jejudo) surasti Junggimuno dirbiniai (kor. 융기문토기, Yunggimuntogi). Jų skiriamieji bruožai yra plokščias dugnas, iškeltos...
DaugiauOgata Korinas
Ogata Korinas (jap. 尾形光琳, Ogata Kōrin) (1658 – 1716 m.) – Tokugavos šiogūnato laikotarpio (jap. 徳川幕府, Tokugawa Bakufu) menininkas, kuris Japonijoje kartu su Tavaraja Sotacu (jap. 俵屋 宗達, Tawaraya Sōtatsu) (1570 – 1640 m.) yra laikomi didžiaisiais dekoratyvinės tapybos meistrais. Ogata Korinas Tekančios Saulės šalyje išgarsėjo dėl savo nutapytų širmų (jap. 屏風, Byōbu) bei lako dirbinių. Honamio Koecu, Tavarajos Sotacu ir kitų sąsajos su Ogata Korinu Ogata Korinas gimė 1658 metais, Kioto (jap. 京都, Kyōto) mieste. Nuo pat mažumės O. Korinas turėjo galimybę regėti bei studijuoti unikalius dizainus bei ornamentus,...
DaugiauDžidohanbaiki
Džidohanbaiki (jap. 自動販売機, Jidouhanbaiki) – tai automatizuotas pardavimo aparatas, į kurį įdėjus tam tikrą kiekį pinigų, galima įsigyti įvairių prekių, tokių kaip gėrimai, tabako gaminiai, užkandžiai ir pan. Japonijos automatizuoti pardavimo aparatai pasauliniame kontekste išsiskiria ne tik savo prekių įvairove, bet ir gausa. Teigiama, jog Japonijoje 23-ims šalies gyventojams tenka apie vieną tokio tipo aparatą. Šis skaičius yra pats didžiausias pasaulyje (Jacobs, 2017). Džidohanbaiki istorija Pirmasis automatizuotas pardavimo aparatas Japonijoje buvo pagamintas 1888 metais, Šimonoseki mieste (jap. 下関市, Shimonoseki-shi). Jį sukūrė baldų amatininkas...
DaugiauTokijo robotų restoranas
Tokijo robotų restoranas (jap. ロボットレストラン, robotto resutoran) – yra vienas iš turistų lankomiausių restoranų Tokijuje (jap. 東京都, Tōkyō-to). Restoranas yra įsikūręs Šindžiuku (jap. 新宿, Shinjuku) esančiame pramogų ir raudonųjų žibintų Kabukičio (jap. (歌舞伎町, Kabukichō) rajone. Restoranas garsėja savo unikalia atmosfera, lazerių ir šviesų spektakliais. Ši vieta taip pat išsiskiria savo interjero detalėmis – robotais, didžiuliais dekoruotais veidrodžiais, šviestuvais bei vaivorykštės apšvietimais. Restorano patalpose taip pat vyksta aktorių ir robotų pasirodymai, kurie žavi žmones savo išskirtinumu bei chaotiškumu. Visi šie aspektai leidžia lankytojams...
DaugiauHangua
Hangua (kor. 한과, hangwa) – tai tradiciniai korėjietiški desertai ir konditerija. Pagrindiniai šių desertų ingredientai yra ryžiai, įvairių grūdų miltai, riešutai, vaisiai, medus arba jotas (kor. 엿, yeot). Tradiciniai korėjietiški desertai buvo naudojami mirusiųjų pagerbimo ceremonijos metu (kor. 제사, jesa), šaltuoju metų sezonu, per vestuves, švenčiant Korėjos Naujuosius metus, Čusoką (kor. 추석, Chuseok) bei kitas šventes. Tradicinių korėjietiškų desertų istorija Hangua išpopuliarėjo Šilos (kor. 신라, Shila) ir Gorjo (kor. 고려, Goryeo) dinastijų valdymo laikais, šalyje paplitus budizmui. Kadangi budizmą išpažįstantys vienuoliai laikėsi vegetariškos arba veganiškos dietos,...
DaugiauTradicinė ainų muzika
Tradicinė ainų muzika Ainai (ainų k. アィヌ, ainu) – tai etninė Japonijos gyventojų grupė, kurios didžioji dalis yra apsigyvenusi šiaurinėje Japonijos saloje, Hokaide (jap. 北海道, Hokkaidō). Istoriškai ainų gyvenamoji teritorija apėmė šiaurinę Honšiū salos (jap. 本州, Honshū) dalį, Hokaidą, Sachaliną bei šiaurines Kurilų salas (jap. 北方領土, Hoppō Ryōdo). Pagal Hokaido prefektūros vyriausybės (jap. 北海道庁, Hokkaidōchō) duomenis, 2013 metais saloje gyveno 16786 ainų, tačiau šis skaičius gali būti ženkliai didesnis (Ainu Association of Hokkaido). Ainai išsiskiria savo savita kultūra, kalba, religija, pasaulėvaizdžiu, gyvenimo būdu bei...
DaugiauTekjonas
Tekjonas (kor. 태껸, Taekkyeon) – tai penktame mūsų eros amžiuje susiformavęs, Korėjos kovos menų stilius. Šis kovos menas išsiskiria savo apgaulingais judesiais, lengvo bei vidutinio stiprumo spyriais bei įvairiais permetimais, kurie leidžia įveikti priešininką nepadarant rimtos žalos jo sveikatai. Dėl savo ritmingų judesių Tekjonas gali priminti šokį, tačiau iš tikrųjų tai yra efektyvus kovos stilius. Japonijos okupacijos (1910–1945 m.) laikotarpiu šis kovos menas buvo atsidūręs ties išnykimo riba, tačiau kovos menų meistro Song Dok-Gi (kor. 송덕기, Song Deok-Gi) dėka...
DaugiauHina lėlės
Hina lėlės (jap. 雛人形, Hina ningyō) – tai specialios lėlės, kurios yra pagrindinis mergaičių dienos šventės (jap. 雛祭, hinamatsuri) atributas. Tradiciškai Hinamacuri šventė Japonijoje yra švenčiama kiekvienų metų kovo mėnesio 3-iąją dieną. Hina lėlių ekspozicija tai pat gali būti paruošiama pirmąją dieną po mergaitės gimimo (juho-tougei.com) Nors Hinamacuri šventė švenčiama visos šalies mastu, tačiau Tekančios Saulės šalyje egzistuoja regioninės šios šventės bei hina lėlių stendų variacijos. Pavyzdžiui, Ehimės prefektūroje (jap.愛媛県, Ehime-ken) patirties turintys vietinės bendruomenės nariai padeda šeimoms įrengti Hina...
Daugiau303-iojo kalno skerdynės
303-iojo kalno skerdynės (kor. 303 고지 학살 사건, 303 goji hagsal sageon) įvyko Korėjos karo pradžioje, Degu (kor. 대구, Daegu) mūšio metu 1950 m. rugpjūčio 17 d. Tai buvo Šiaurės Korėjos liaudies armijos (toliau: KLA) įvykdytas karo nusikaltimas ant Vegvano (kor. 왜관, Waegwan) kalno Pietų Korėjoje (arba Korėjos Respublikoje), kurio metu nužudytas 41 Jungtinių Amerikos Valstijų armijos (toliau: JAVA) karininkas. Visa istorija yra paremta keturių išgyvenusių JAVA kareivių ir trijų suimtų Šiaurės Korėjos gyventojų liudijimais. Nusikaltimo aplinkybės 1950 m....
DaugiauI Singmanas
I Singmanas (kor. 이승만 Lee Seung-Man), (1875–1965) – politikas, mokslininkas, žurnalistas, redaktorius, leidėjas, knygų autorius, asmuo svariai prisidėjęs prie Korėjos Respublikos įkūrimo bei pirmasis Pietų Korėjos prezidentas. I Singmano valdymas prasidėjo 1948 metais, baigėsi – 1961 metais (Lew Y. I., 2014). Ankstyvasis gyvenimas I Singmanas gimė 1875 metais Pjongsane (kor. 평산군, Pyeongsangun) , Šiaurės Hvanghės (kor. 황해북도, Hwanghaebokdo) provincijoje, dabartinėje Šiaurės Korėjos teritorijoje. Jis buvo jauniausia šeimos atžala. Jo vyresnieji broliai nuo tymų mirė dar prieš jam gimstant, todėl I...
DaugiauAmerikos japonų internuotų asmenų stovyklos
Amerikos japonų internuotų asmenų stovyklos – tai stovyklos, kuriose 1942-1946 metų laikotarpiu buvo kalinami tūkstančiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenusių japonų kilmės asmenų. Jų gretose buvo ne tik imigrantai atkeliavę iš Tekančios Saulės šalies, bet ir JAV pilietybę turintys asmenys (Shoag, 2016). Internuotų asmenų stovyklų atsiradimo priežastys Internuotų asmenų stovyklų atsiradimą JAV paskatino 1941 metų gruodžio 7-osios Perl Harboro įvykiai. Būtent šią dieną Japonijos imperijos oro pajėgos užpuolė vieną didžiausių JAV karinių bazių Ramiajame vandenyne. Gruodžio 8-ąją, praėjus dienai...
DaugiauKorėjos laidojimo papročiai
Korėjos laidojimo papročiai yra paremti vietinėmis tradicijomis ir prietarais. Pats laidojimo procesas yra sudarytas iš keletos etapų, kurie šiek tiek skiriasi Korėjos pusiasalio Pietinėje ir Šiaurinėje dalyse. Trijų dienų laidotuvės Trijų dienų laidotuvės, arba samildžangas (kor. 삼일장, rom. samiljang), – tai tokios laidotuvės, kurių metu miręs žmogus yra palaidojamas trečią dieną po mirties (Kim, 2012). Laikotarpis, kai draugai ir pažįstami gali atvykti atsisveikinti ir atiduoti pagarbą, priklauso nuo to, kokią padėtį velionis užėmė visuomenės tarpe. Kuo svarbesnis buvo asmuo tuo...
DaugiauPanelė Kakši
Panelė Kakši (kor. 각시소님, gakshi) yra viena iš penkiasdešimt trijų Korėjos šamanizmo dievybių sonim (kor. 손님, sonnim), kurios, pasak legendų, keliaudamos apkrečia žmones įvairiomis ligomis. Panelė Kakši turi galią apkrėsti žmones raupais, tačiau taip pat gali juos apdovanoti ilgaamžiškumu bei sėkme (Seo 2007). Panelės Kakši vaizdinys Ši dievybė paprastai apibūdinama kaip jauna, graži, dailaus veido moteris. Panelė Kakši dėvi ištaigingus drabužius bei avi odinius sandalus, papuoštus gėlių ornamentais. Ji mėgsta keliauti išmargintame palankine, kuris yra nešamas jos tarnų (Choi 2008). Svečių...
DaugiauNamu Dorjongas
Namu Dorjongu (kor. 나무도령, Namu Doryeong) yra vadinamas pagrindinis Korėjos didžiojo tvano mito herojus. Jis buvo lauro medžio dvasios ir dangaus fėjos sūnus, kuris išgelbėjo visus Žemės gyvūnus ir žmoniją. Namu Dorjongo mitas Vieną kartą į Žemę nusileidusi dangaus fėja, nusprendė pailsėti po lauro medžiu, kuriame buvo apsigyvenusi dvasia. Įsimylėję vienas kitą, jie netrukus susilaukė sūnaus, kurį pavadino Namu Dorjongu. Kai berniukas sulaukė setynerių, fėja paliko savo sūnų ir sugrįžo į dangaus karalystę. Neilgai trukus prasidėjo stipri liūtis, kuri tęsėsi...
DaugiauSamdžioko
Samdžioko (kor. 삼족오, Samjoko) vardas korėjiečių mitologijoje yra suteiktas trikojam varnui. Tradicinės Korėjos kultūros institutas Samdžioko apibūdina kaip rojaus, žemės ir Korėjos dvasios pranašo simbolį, kuris gyvena Saulėje (Sageuk: Korean Historical Dramas). Ši mitologinė būtybė yra sutinkama ne tik Korėjos, bet ir kitų Rytų Azijos tautų mitologijoje. Manoma, jog šios būtybės vaizdinys į Korėją atkeliavo iš Kinijos. Samdžioko mito variacijos Pietų Korėjoje egzistuoja du pasakojimai apie trikojį varną. Abi legendos šią mitologinę būtybę sieja su šviesos aspektu. Pirmoji istorija...
DaugiauŠousingas
Šousingu (kin. 壽星, shòu xīng, liet. „gyvenimo žvaigždė“) yra vadinamas Kinijos ilgaamžiškumo dievas. Jis yra laikomas vienu iš trijų laimės dievų (kin. 三星, sānxīng, liet. „trys žvaigždės“) (Madam ZoZo 2019). Ilgaamžiškumo dievo vaizdinys Šousingas yra dažniausiai vaizduojamas kaip praplikęs senukas, kuris turi aukštą kaktą bei ilgą ir žilą barzdą. Jis visada šypsosi ir yra geranoriškai nusiteikęs. Taip pat, jis nešiojasi ilgą lazdą, kurios viršuje kabo nemirtingumo eliksyras (Roberts 2004). Šousingas taip pat su savimi nešiojasi nemirtingumo persiką, kurį šis gavo iš Sivangmos (kin. 西王母...
DaugiauInmjongdžo
Inmjongdžo (kor. 인면조, Inmyeonjo) vadinama hibridinė mitologinė būtybė, turinti paukščio kūną ir žmogaus veidą. Pirmieji Inmjongdžo vaizdiniai Korėjoje pasirodė Gogurjo (kor. 고구려, Goguryeo) karalystės laikotarpiu. Šios būtybės vaizdinys gali būti sutinkamas ir ant trijų karalysčių laikotarpį (kor. 삼국시대, Samguk sidae) menančių kapų antkapių, uolų piešinių ir pan. Pirmasis Inmjongdžo paminėjimas Pirmasis šios būtybės paminėjimas buvo užfiksuotas senovės kinų geografijos, mitologijos ir legendų „Kalnų ir jūrų klasikos“ (kin. 山海经, Shan Hai Jing) veikale. Knygoje rašoma, jog Inmjongdžo buvo laikomas taikos, vienybės...
DaugiauLikimo deivė Kamundžangagi
Likimo deive Kamundžangagi (kor. 감은장아기, kameunjang-agi) yra vadinama viena iš trijų dievybių, pasirodančių Čedžu salos (kor. 제주도, jeju-do) šamanistiniame Samgongo dievų kilmės (kor. 삼공본풀이, samgongbonpuri) mite. Kamundžangagi ir čonsang sąvoka Samgongo dievybių kilmės mitas pasakoja apie Kangjongsongą (kor. 강영성, kangyeongseong), Hongunsočonę ( kor. 홍은서천, hongeunseocheon) ir Kamundžangagi – vargšų šeimą, kurie vėliau tapo dievybėmis. Su šios dievybėmis yra siejama „čonsang“ (kor. 천상, cheonsang) sąvoka, kuri turi tiek negatyvią, tiek pozityvią puses. Negatyvioji sąvoka priskiriama Kangjongsongui ir Hongunsočonei, kurie turi atvesti...
DaugiauŠaohao
Šaohao (kin. 少昊, Shàohào) – legendinis Kinijos valdovas bei kultūrinis didvyris, dar žinomas kaip Šao Hao, Džin Tianas ar Dži. Jis valdė apie 2600 m. pr. Kr., tarp Geltonojo imperatoriaus Huangdi (kin. 黃帝, huángdì) ir Džiuansiu (kin. 颛顼, Zhuānxū). Šaohao kilmės legenda Šią legendinę Kinijos asmenybę supa ne viena legenda, tarp jų ir keletas legendos versijų apie jo kilmę. Kaip ir daugumos dievų Kinijos mitologijoje atveju, Šaohao stebuklinga kilmė liudija apie jo išskirtines galias ir savybes. Viena legenda pasakoja, kad didelė, kaip vaivorykštė žibanti žvaigždė,...
DaugiauPak Hjokgose
Pak Hjokgose (kor. 박혁거세, Pak Hjeokose), dar žinomas kaip Šilos (kor. 실라, Silla) karalius Hjokgose (kor. 박혁거세 거서간, Pak Hjeokose Kosokan) – yra istorinė Korėjos asmenybė, kurios gimimo mitas yra laikomas Šilos karalystės suvienijimo bei įkūrimo mitu. Mitas Šilos įkūrimo mitas yra sutinkamas XII a., klasikine kinų kalba parašytoje, trijų karalysčių istorijos knygoje „Samguk Sagi“ (kor. 삼국사기, Samguk Sagi) bei XIII a., klasikine kinų kalba parašytoje, trijų karalysčių istorijos knygoje „Samguk Jiusa“ (kor. 삼국유사, Samguk Jiusa). Mite pasakojama, jog senojoje Korėjos Godžiosono (kor. 고조선,...
DaugiauNinmendžiu
Ninmendžiu (jap. 人面樹, ninmenju arba jinmenju) – yra vadinami medžiai, kurie ant savo šakų, vietoje žiedų ir vaisių, turi žmogaus galvas primenančius darinius. Medžiai yra priskiriami jokajų (jap. 妖怪, yokai) čiošidzen (jap. 超自然, choushizen, liet. „super – gamtos“) kategorijai. Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai), šio jokajaus iliustraciją pateikė Torijama Sekienas (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien), kuris teigė, kad ninmendžiu galima rasti ,,kalnuose ir slėniuose. Jų žiedai yra kaip žmogaus galvos. Nors jos nekalba, tačiau be perstojo juokiasi. Manoma, kad jei jos per daug juoksis, jų galvos nukris“ (Foster...
DaugiauGunungai
Gunungais (kor. 군웅신/群雄神 arba 軍雄神, gunungshin) – vadinamos korėjiečių šamanizmo karo dievybės. Jos dažnai vaizduojamos kaip karžygiai, dauguma jų yra sudievinti Korėjos generolai. Gunungo mitas išskirtinai pasakojamas tik Džedžiu saloje (kor. 제주도, Jejudo). Džedžiu tarme žodis Gunung reiškia didvyrį, generolą (Seo, 2007). Gunungo kilmės mitas Gunungo senelis buvo dangaus imperatorius, senelė – žemės imperatorienė, tėvas – generolas Vangas (kor. 왕, Wang), motina – Huisuk (kor. 희숙, Huisuk), vyriausiasis sūnus – Vang Gonas (kor. 왕건, Wang Geon), antrasis – Vang Binas (kor. 왕빈, Wang Bin) ir trečiasis –...
DaugiauGolipšinas
Golipšinas (kor. 걸립신, Geollipsin) – dievybė, kuri suteikia galimybę kitoms dvasioms arba laimei patekti į namus ir juose pasilikti. Žodis golip (kor. 걸립, Geollip) nurodo veiksmą, susijusį su visuomenės gerove ir vieningumu. Jo metu bendromis pastangomis yra surenkami įvairūs grūdai ar kitos gėrybės. Bėgant metams ši rinkimo ir bendradarbiavimo dvasia išsivystė į konceptualią dievybę. Golipšinas yra dažnai tapatinamas su Dėgamu (kor. 대감, Daegam) – vienu iš korėjietiško šamanizmo tradicijos dievų. Taip pat, ši dievybė yra laikoma valstybės dievu, kurio pagrindinė funkcija...
DaugiauImperatorius Didziunas
Imperatorius Didziunas (kin. 帝俊, Dìjùn) – Rytų dangaus valdovas, viena iš aukščiausių senovės Kinijos mitologinių dievybių. Imperatorius Didziunas yra devynių saulių ir dvylikos mėnulių tėvas, saulės deivės Sihės (kin. 羲和, Xīhé) ir mėnulio deivės Čangės (kin. 嫦娥, Cháng’é) vyras. Ši dievybė taip pat galėjo būti tapatinama su kita dievybe, kurios vardas buvo Diku (kin. 帝喾, Dì Kù). Taip yra todėl, kad abi dievybės turėjo Houdzi (kin.后稷, Hòu Ji) – vienodus vardus turinčius sūnus bei Čangė – tuos pačius vardus turinčias žmonas. Taip pat,...
DaugiauOiva
Oiva (jap. お岩, Oiwa) yra vadinama keršto siekianti šmėkla. Ji yra priskiriama onrio (jap. 怨霊, Onryō) vaiduoklių kategorijai. Pasakojimas apie Oivą pasirodė 1825 metais, sukūrus vieną žymiausių Japonijos kabuki dramų (jap. 歌舞伎, Kabuki) – Jotsuja Kaidan (jap. 四谷怪談, Yotsuya Kaidan). Manoma, jog ši tragiška drama apie meilę, kerštą ir išdavystę yra pagrįsta tikra istorija apie vieną Edo laikotarpio (jap. 江戸時代, Edo jidai) moterį, kuri 1636 metais mirė vienoje iš Tokijo miesto bendruomenių. Nors Jotsuja Kaidan turi ne vieną versiją bei interpretaciją, tačiau pagrindiniai pasakojimo elementai išlieka nepakitę...
DaugiauInglongas
Inglongas (kin. 应龙, Yìnglóng) – sparnuotasis drakonas, kuris Kinijos mitologijoje yra laikomas visų drakonų protėviu. Pažodinė Inglongo reikšmė – „atsakantis drakonas“. Sausros metu Kinijos žmonės, prašydami lietaus, meldžiasi Inglongui, o šis atsako į jų maldas ir suteikia lietaus. Dėl šios priežasties drakonas yra laikomas lietaus dievybe. Drakono legenda yra aprašyta „Čų dainose“ (kin. 楚辞, Chǔcí) bei „Kalnų ir jūrų“ knygoje (kin. 山海经, Shānhǎi Jīng). Jose Inglongas atlieka pagalbinio veikėjo vaidmenį, padėdamas herojams pasiekti jų užsibrėžtus tikslus (Mythicalrealm.com 2019). Džoulu mūšis Džoulu mūšis (kin....
DaugiauLongmu
Longmu (kin. 龙母, Lóngmǔ, liet. „Drakonų motina“) – kinų mitologijos dievybė, radusi ir užauginusi penkis naujagimius drakonus. Ji yra svarbių kinų kultūrinių vertybių – atsidavimo bei motiniškos meilės – simbolis (Guru 2015). Drakonai kinų mitologijoje užėmė svarbią vietą, taip pat kaip ir tėvų ir vaikų santykiai, išaukštinti Konfucianizmo idėjų. Longmu kartu su jos užaugintais drakonaiss siejo itin stiprus tarpusavio ryšys, kuris gali būti palygintas su vaikų ir motinos santykiais. Legenda Longmu, kurios žmogiškasis vardas buvo Ven Ši (kin. 溫氏, Wēnshì),...
DaugiauNure Onna
Nure Onna (jap. 濡女, nure onna, liet. „šlapia moteris“ ) – Japonijos mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai). Šios būtybės pavadinimas yra sudarytas iš dviejų žodžių: nure (jap. 濡, Nure, liet. „šlapias“) bei onna (jap. 女, Onna, liet. „moteris“). Nure Onna yra priskiriama jokajų atsiskyrėlių kategorijai. Šią būtybę galima sutikti tokiuose Edo laikotarpio (jap. 江戸時代, Edo jidai) dailininkų, kaip Savaki Sūši (jap. 佐脇 嵩之, Savaki Suushi), paveiksluose bei Ubume (jap. 産女, ubume) legendoje (Hyakumonogatari, 2012). Išvaizda ir elgesys Nure Onna yra apibūdinama kaip vampyriška vandens telkinių gyvatė, kuri...
DaugiauUnjo
Unjo (kor. 웅녀, Ungnyeo, liet. „Moteris meška“) – Korėjos įkūrėjo, Danguno (kor. 단군, Dangun) motina meška, kuri pavirto į žmogų. Apie šią mitinę būtybę yra pasakojama „Trijų karalysčių istorinių įvykių, legendų ir pasakų“ knygos (kor. 삼국유사, Samguk Yusa) Danguno mite. Danguno mitas Mite pasakojama, jog Huanungas (kor. 환웅, Hwanung), Huanino (kor. 환인, Hwanin) sūnus, nusileidęs iš Dangaus karalystės, ant kalno įkūrė miestą. Netoli gyveno tigras ir meška. Abu žvėrys norėjo tapti žmonėmis, todėl nuvyko pas Huanungą prašyti pagalbos. Išgirdęs...
DaugiauTrys išmintingosios beždžionės
Trys išmintingosios beždžionės Sandzaru (jap. 三猿, sanzaru) – tai japoniškas aforizmas reiškiantis „nematau, negirdžiu ir nesakau nieko blogo“. Nors yra ne viena šio aforizmo reikšmė, tačiau pati ryškiausia reikšmės priešprieša yra matoma tarp Rytų ir Vakarų kultūrų. Vakarų kultūrose šis posakis gali būti interpretuojamas kaip visiškas asmens abejingumas (Kanchanalak 2011). Tuo tarpu Rytų kultūrose šis aforizmas yra labiau suprantamas kaip teisingi asmens veiksmai, kalba bei pasaulėžiūra. Trijų beždžionių vardai yra Midzaru (jap. 見猿, mizaru), Kikadzaru (jap. 聞か猿, kikazaru) ir Ivadzaru (jap. 言わ猿, iwazaru). Midzaru...
DaugiauDzašiki varaši
Dzašiki varaši (jap. 座敷童子 arba 座敷童, zashiki-warashi, liet. „svečių kambario vaikas”) vardas yra suteiktas namus globojančiomis dvasiomis ir laimę nešantiems dievams. Nors apie juos pasakojimų galima rasti visoje Japonijoje, tačiau priklausomai nuo regiono, dzašiki varaši gali skirtis savo išvaizda ir elgsena. Dažniausiai siejami su Tohoku regionu (jap. 東北地方, Tōhoku-chihō), ypač Ivatės prefektūra (jap. 岩手県 Iwate-ken) (Foster 2015). Kilmė Dzašiki varaši kilmė yra galimai susijusi su kūdikių žudymo praktika, kuri yra vadinama mabiki (jap. 間引き, mabiki). Ji buvo naudojama kaip populiacijos kontrolės priemonė...
DaugiauAdzuki-arai
Adzuki-arai (jap. 小豆洗い, Azuki-arai) yra vaiduokliška būtybė Japonijos mitologijoje, kurios svarbiausias užsiėmimas yra pupelių plovimas upių pakraščiuose. Šis jokajus (jap. 妖怪, Yōkai) yra sutinkamas daugelyje Japonijos regionų, todėl yra gerai atpažįstamas visoje šalyje. Galimai yra giminingas su Adzuki-hakari (jap. 小豆はかり, Azuki-hakari, liet. „pupelių skaičiuotojas“) bei Adzuki-baba (jap. 小豆婆, Azuki babā, liet. „pupelių boba“) jokajais. Vardo reikšmė bei jo variacija Šio jokajaus pavadinimas yra sudarytas iš dviejų žodžių – adzuki (jap. 小豆, azuki, liet. „Japoniškosios pupuolės“) ir arai (jap. 洗い, arai,...
DaugiauŠikigamis
Šikigamis (jap. 式神, 識神, 職神, Shikigami, shikijin, liet. „ceremonijos dievybė”) – yra patarnaujanti būtybė. Nors japonų klasikiniuose raštuose šikigamis yra įvardinamas kaip antgamtiškų galių turintis padaras, tačiau jis yra vertinama nevienareikšmiškai: kaip dvasia (jap. 精霊, seirei), žemesnio rango dievybė (jap. 下級神, kakyū-shin, jap. 霊神, reijin) ar demonų dievas (jap. 鬼神, kijin) (Pang 2009). Dažniausiai ši dievybė yra iškviečiama onmiodži (jap. 陰陽師, onmyōji) – onmiodo (jap. 陰陽道, onmyōdō) ceremonijos metu. Šikigamių paskirtis gali būti įvairi: vieni naudojami kaip amuletai sėkmei prišaukti, kiti – prakeikti. Svarbiausia yra tai, kad...
DaugiauHitocume kodzo
Japonų mitologijoje Hitocume kodzo (jap. 一つ目小僧, Hitotsume-kozō) vardu yra vadinamas vienaakis vaikas, kuris yra priskiriamas jokajams (jap. 妖怪, Yōkai). Savo išvaizda jis primena mažą vaiką, kuris veido viduryje turi vieną akį. Jo galva, panašiai kaip ir ciklopo, neturi plaukų. Savo išvaizda jis neretai primena ir budistų vienuolį, kuris turi tik vieną koją arba ilgą liežuvį (Foster 2015). Hitocume kodzo legendos atsiradimas yra siejamas su Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo jidai), kuomet miestų populiacijos skaičiai ėmė sparčiai augti (Foster 2015). Bendras Hitocume-kodzo aprašymas Hitocume kodzo...
DaugiauSenelė Jongdung
Senelė Jongdung (kor. 영등할머니, Yeongdeung halmeoni) – Korėjos vėjo ir jūros deivė. Priklausomai nuo regiono ji dar vadinama Jongdung Halmang (kor. 영등할망, Yeongdeung Halmang), Ivolhalme (kor. 이월할매, Iwolhalmae) ir Ivolsonim (kor. 이월손님, Iwolsonnim) (The National Folk Museum of Korea 2015). Dėl savo galios valdyti vėją ir jūrą senelė Jongdung buvo svarbi Korėjos, ypatingai Džedžiu salos (kor. 제주도, Jeju-do), žvejams bei žemdirbiams. Džedžiu salos mitologijoje ši deivė dažnai vaizduojama ir vyru, vadinamu Jongdung seneliu (kor. 영등하르방, Yeongdeung Hareubang). Buvo tikima, kad jis padėdavo žvejams sugauti daugiau...
DaugiauJuhva
Juhva (kor. 유화부인, Yuhwabu-in) – vyriausioji iš trijų upės dievo Habeko (kor. 하백, Habaek) dukrų. Ji yra laikoma gluosnių deive. Legenda Hemosas (kor. 해모수, Haemosu) – saulės dievas, pamatęs Juhvą besimaudančią upėje užsimanė, kad ši taptų jo žmona, todėl suviliojo ją ir kitas Habeko dukras atvykti į vario rūmus. Seseris rūmuose pasitiko ir linksmino saulės dievo tarnai. Hemosas įsakė savo tarnams užverti rūmų duris ir įkalinti jas rūmų viduje. Nors Juhvos sesėms pavyko ištrūkti, tačiau gluosnių deivė liko įkalinta ir priversta...
DaugiauCukumogamis
Šinto (jap. 神道, Shintō) religijoje tikima, kad Cukumogamiai (jap. 付喪神 arba 九十九神, Tsukumogami) yra namų įrankiai, muzikos instrumentai ir kiti žmogaus pagaminti daiktai, kurie pavirto į jokajus (jap. 妖怪, Yōkai). Muromači laikotarpio (jap. 室町時代, Muromachi jidai) otogidzoši (jap. 御伽草子, Otogizōshi) pasakose teigiama, kad jei objektas išlieka šimtą metų, jis transformuojasi, įgauna dvasią (jap. 聖霊, Seirei). Nuo Muromači laikotarpio, o gal net ir anksčiau, buvo tikėta, jog objektai, kurie nėra naudojami su pagarba ar kurie yra netinkamai išmesti iš namų,...
DaugiauBulgasari
Bulgasari (kor. 불가사리, bulgasari) – korėjiečių mitologijoje sutinkama metalą ryjanti ir nuolat auganti pabaisa. Senovėje tikėta, jog Bulgasari saugo nuo nelaimių ir ugnies, košmarų ir raupų (Encyclopedia of Korean Folk Literature 2014, Teater 2019). Šiais laikais būtybės vardas yra labiau siejamas su rajumu ir destruktyvumu (Choe ir Torchia 2007). Bulgasari išvaizda Įvairūs šaltiniai pateikia nevienareikšmį šios mitologinės būtybės išvaizdos aprašymą, tačiau visi autoriai vieningai pritaria idėjai, jog tai – hibridinė pabaisa, sudaryta iš įvairių gyvūnų kūno dalių. Bulgasari kūnas primena...
DaugiauNoperabo
Noperabo (jap. のっぺらぼう, nopperabō), arba nuperabo (jap. ぬっぺらぼう, nupperabō) – viena iš japonų mitologijoje sutinkamų būtybių, vadinamų jokajais ( jap. 妖怪, yōkai) . Savo išvaizda ši būtybė niekuo nesiskiria nuo paprasto žmogaus, išskyrus tai, jog neturi veido. Išvaizda ir kilmė Noperabo pavadinimas kilęs iš dviejų žodžių: noperi ( jap. のっぺり, nopperi), reiškiantį plokščią arba lygų veidą, ir bo (jap. ぼう, bō), reiškiantį vienuolį arba jaunuolį – todėl noperabo literatūroje dažnai pasirodo kaip beveidis vienuolis arba jaunuolis. Pati noperabo kilmė nėra aiški, tačiau turi panašumų...
DaugiauUdzumė
Udzumė (jap. 天宇受売命/天鈿女命, Ame-no-Uzume-no-mikoto) – aušros ir linksmybių deivė Japonijos šintoizmo religijoje, dievo Sarutahiko Okamio (jap. 猿田毘古大神, 猿田彦大神, Sarutahiko Ōkami) žmona. Ame no Udzumė yra žinoma ir kaip dainų, šokių ir scenos menų dievybė. Yra manoma, kad Udzumė yra kaguros, šintoizmo teatrinio šokio, pradininkė. (Frédéric 2002, p. 28). Udzumė iki šių dienų yra garbinama kaip šintoizmo dievybė, kuri pasižymi dora širdimi, sąmojingumu bei drąsa. Mitologiniai šaltiniai teigia, jog Udzumė yra pirmoji miko (jap. 巫女, miko). Udzumės šokis Pirmą kartą Udzumė buvo paminėta „Dangaus olos“...
DaugiauPragaro sugulovė
Pragaro sugulovės (jap. 地獄太夫, Jigoku tayū) vardas yra suteiktas vienai iš daugelio Japonijos būtybių. Jos legenda yra svarbi dėl to, kad papasakoja apie tam tikras Japonijos Budizmo ypatybes. Pirmieji Pragaro sugulovės vaizdiniai literatūroje ir mene pasirodė Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo Jidai). Šiuo istoriniu periodu grožinė literatūra ir paveikslai, vaizduojantys raudonųjų žibintų kvartalo gyvenimą, buvo itin populiarūs (yokai.com 2019). Išvaizda Pragaro sugulovė buvo nepaprasto grožio, elegantiška ir kerinti aukšto rango sugulovė. Ji dėvėjo pragaro elementais papuoštą kimono (jap. 着物, kimono) (Myers 2017). Legenda Senai...
DaugiauOkami
Okami (jap. 狼, Ōkami) – žodis, skirtas apibūdinti japoniškąjį vilką. Nors šiuo metu tekančios saulės šalyje jie yra laikomi išnykusia rūšimi, tačiau Japonijos žmonės vis tiek rodo jiems savo pagarbą, laiko juos gamtos bei harmonijos sergėtojais. Japonijos salyne gyvenę vilkai stipriai skyrėsi nuo žemyninėje Azijos dalyje gyvenančių vilkų: šie savo išvaizda labiau priminė šunis, buvo smulkesni ir ne tokie pavojingi žmonėms. Japonų sąmonėje vilkas yra matomas kaip gamtos sergėtojas, kuris gina kaimo žmones nuo smulkių graužikų, o žemdirbių laukus...
DaugiauHašihimė
Hašihimė (jap, 橋姫, hashihime) – japonų mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai). Hašihimė yra vaizduojama kaip pavydo ir neapykantos kupinas moteriškos lyties demonas (jap. 鬼, oni), kuris dar vadinamas kidžio (jap. 鬼女, kijo). Yra ne viena legenda, kuri pasakoja apie šią būtybę, tačiau žymiausios iš jų – Kioto Udži tilto (jap. 京都宇治橋, Kyoto Uji-bashi), Osakos Nagaros tilto (jap. 大阪長柄橋, Ōsaka Nagara-bashi) bei Šigos Seta no Karahaši tilto (jap. 滋賀瀬田の唐橋, Shiga Seta-no-karahashi) legendos. Sakoma, kad šios būtybės gali būti sutinkamos...
DaugiauMorio
Morio (jap. 魍魎, Mōryō) vardu yra vadinama viena iš daugybės Japonijos mitologijoje egzistuojančių būtybių/pabaisų – jokajų (jap. 妖怪, Yōkai). Morio vardas Japonijoje yra suteiktas vandens dvasioms. M. Meyer pastebi, kad šios būtybės kartu su Čimi (jap. 魑魅, Chimi) – kalnų, pelkių, akmenų ir miškų dvasiomis, yra priskiriamos visuomenei geriau pažystamai kategorijai – Čimimorio (jap. 魑魅魍魎, Chimimōryō). Morio galima skirstyti į būtybes arba į jokajų rūšį. Morio kaip jokajų kategorija apima įvairias vandens dvasias. Morio kaip būtybės dažniausiai vaizduojamos neigiamos, asocijuojamos...
DaugiauPietų Korėjos rašytoja Han Kang
Han Kang (kor. 한강 Han Gang) – žymi Pietų Korėjos poetė, beletristė ir menininkė, 2016 m. apdovanota tarptautine Bukerio premija už romaną „Vegetarė“ (kor. 채식주의자 Chaesigjuuija). Išgarsėjo po šios knygos vertimo į anglų kalbą pasirodymo 2015 m. Apie autorę Han Kang gimė Kvangdžiu (kor. 광주 Gwangju) 1970 m., nuo dešimties augo Seule (kor. 서울 Seoul), studijavo privačiame Jonse universitete (kor. 연세대학교 Yeonse-daehaggyo) šiuolaikinę korėjiečių literatūrą (Han Kang 2022). Han Kang šeimoje yra ne vienas rašantysis: jos abu broliai kuria, o...
DaugiauDžou Enlajus
Džou Enlajus (kin. 周恩来 Zhōu Ēnlái) (1898-1976) – per savo gyvenimo laikotarpį užėmė šias pareigas: Kinijos Liaudies Respublikos ministras pirmininkas nuo 1949 m. iki pat savo mirties 1976 m., taip pat ir pirmasis užsienio reikalų ministras 1949 – 1958 m. Džou Enlajus savo pareigas atliko kartu su to meto šalies vadovu Mao Dzedongu (kin. 毛澤東 Máo Zédōng). Jaunystė Džou Enlajus gimė Huaiane (kin. 淮安 Huái’ān), Dziangsu (kin. 江苏 Jiāngsū) mieste aristokratiškoje šeimoje. Augdamas pas tetą, jis išmoko skaityti ir...
DaugiauKinijos Valentino diena
Kinijos Valentino diena (kin. 七夕节 Qī xī jié arba kin. 七巧 qī qiǎo, liet. „Septynių festivalių vakaras“) švenčiama 7-ojo Kinijos mėnulio kalendoriaus mėnesio 7 dieną. Ši unikali meilės šventė yra giliai įsišaknijusi kinų folklore ir remiasi romantiška Žinu (kin. 织女 Zhīnǚ) ir Niulango (kin. 牛郎 Niú láng) legenda. Anksčiausiai žinoma nuoroda į šį garsųjį mitą yra žinoma viename poezijos klasikos eilėraštyje, parašytame prieš daugiau nei 2600 metų. Septynių festivalių vakaras įkvėpė Tanabatos (jap. 七夕 Tanabata) šventę Japonijoje ir Čilsoko...
DaugiauKim Sovolas
Kim Džiongšik (kor. 김정식 Kim Jeong-sik), žinomas pravarde Sovol (kor. 소월 Sowol), kuri išvertus – reiškia „baltasis mėnulis”. Jis laikomas vienu iškiliausių ir ryškiausių ankstyvojo modernizmo poetų, kurio gyvenimas pasižymėjo trumpalaikiškumu. Nors Sovolas gyveno trisdešimt dvejus metus (1902–1934 m.) ir 1925 m. išleido tik vieną poezijos rinkinį, pavadintą „Azalijos” (kor. 진달래꽃 Chindallaekkot), tačiau už savo indėlį į korėjietišką poeziją jis pelnė XX a. mylimiausio bei geriausiai žinomo Korėjos poeto vardą. Jo poezijos rinkiniai buvo publikuoti dideliais tiražais, ypač XXa....
Daugiauhide (Hideto Macumoto)
hide (Hideto Macumoto) hide (rašoma mažąja raide, tikrasis vardas Hideto Macumoto (jap. 松本 秀人, Matsumoto Hideto)) buvo vienas žymiausių bei įtakingiausių Japonijos roko muzikantų, grupės „X Japan“ narys, kuris taip pat laikomas visual kei (jap. ヴィジュアル系, vijuaru kei) subkultūros pradininku. Ankstyvasis gyvenimas hide gimė 1964 m. gruodžio 13 d. Jokosukoje (jap. 横須賀市, Yokosuka-shi), Kanagavos prefektūroje (jap. 神奈川県, Kanagawa-ken). Vaikystėje mokėsi anglų kalbos bei kendo (jap. 剣道, kendō), neilgam išvyko į JAV su apgyvendinimo vietinėje šeimoje (angl. homestay) programa. Su roko muzika pirmą...
DaugiauVakašiu
Vakašiu Terminas „vakašiu“ (jap. 若衆 wakashū) yra kilęs Japonijos Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo jidai) (1603-1868 m.) ir reiškia jaunus vyrus, kurie yra pasiekę lytinę brandą, bet nėra visiškai suaugę, todėl gali lytiškai santykiauti tiek su moterimis, tiek su vyrais. Tradicinėje japonų visuomenėje vakašiu dažnai vadinami trečiąja lytimi (Isaka 2016). Vakašiu termino kilmė Vakašiu terminas gali būti atėjęs iš Edo laikotarpio, tačiau vakašiu ištakų galima rasti daug ankstesnėje Japonijos istorijoje. Heiano laikotarpiu (jap. 平安時代 Heian-jidai) (794-1192 m.) Japonijos kultūros...
DaugiauMirusiųjų santuoka Kinijoje
Vaiduoklių santuoka (kin: 冥婚; pinyin: mínghūn) – kiniška laidojimo tradicija, kuri manoma, kad atsirado Čingų dinastijoje 1644–1912 m. Ši tradicija vadinama – mirusiųjų santuoka, kuomet vienas arba abu asmenys savo vestuvių dieną yra mirę. Jungtuvių ceremonijos siekis yra nuraminti mirusiojo vaiduoklį, jog jis galėtų atrasti ramybę ir neklaidžiotų gyvųjų pasaulyje. Tokio tipo sąjunga padėdavo nelaužyti Kinijos tradicijų, padedant nenutrūkti šeimos linijai. Tokio tipo sąjunga tarp mirusiojo ir gyvo žmogaus ar tarp dviejų mirusiųjų, dažniausiai būdavo sudaryta mirusiojo šeimos pastangomis,...
Daugiau