Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Naujausi straipsniai

Keturi dangiškieji karaliai

Parašė Vita Stankaitytė - 2018-06-11 - Indija, Japonija, Kinija ir Taivanas, Vietnamas

Keturi dangiškieji karaliai (四大天王 Sì Dà Tiānwáng) – tai yra keturi Budizmo dievai, iš kurių kiekvienas stebi po vieną iš keturių pasaulio šalių krypčių. Sanskrito kalba jie vadinami Caturmahārāja (चतुर्महाराज) arba Caturmahārājikādeva., t.y. „Keturi didieji dangiškieji karaliai“. Tibetiečių kalboje jie taip pat vadinami panašiai – „Keturiais didingaisiais karaliais“ (gyal chen shi). Nepaisant kalbinių variacijų, šiais terminais apibūdinamos tos pačios keturios dieviškos figūros. Sakoma, jog keturi dangiškieji karaliai gyvena Cāturmahārājika rojuje, žemutiniuose Sameru kalno šlaituose, kuris yra žemiausias iš šešių Kāmadhatu devų pasaulių. Keturių dangiškųjų karalių svarbiausios pareigos – užtikrinti pasaulio saugumą bei kovoti prieš blogį. Jie taip pat turi skatinti šviesos sekėjus klausytis Budos pamokslų, išvaduoti žmones iš jų kančių. Įvairios sūtros, tokios kaip ,,Auksinė Šviesos Sūtra“ vadina juos Budos sergėtojais. Siekdami apsaugoti Dharmą, kiekvienas iš dangiškųjų karalių geba valdyti antgamtinių būtybių legioną. Nors apie šiuos keturis budizmo dievus yra kalbama sanskrito, kinų ir japonų kalbų tekstuose, jų vardai, išvaizda, apranga, spalvos yra skirtingos kiekvienoje iš šių kultūrų. Visi keturi dangiškieji karaliai yra vaizduojami kaip kariai, laikantys savo rankose ginklus, kurie neretai skiriasi, tačiau pačio ginklo pagrindinė funkcija dėl to nekinta – jie visi yra skirti įveikti blogį. Keturi dangiškieji karaliai yra devai, dangaus būtybės, kurios yra apsigyvenusios aukštesnėje erdvėje virš žmonių, tačiau šiek tiek žemiau apšviestosios Bodhisatvos. Karaliai gina dievo Indros (Taishakuten – 帝釈天) budistų karalystę,...

Daugiau

Taotie

Parašė Toma Kernagytė - 2018-05-28 - Kinija ir Taivanas

Taotie (饕餮) – kinų mitologijoje aptinkama būtybė, sudaryta iš skirtingų gyvūnų kūno dalių arba vaizduojama kaip bekūnis monstras, turintis tik galvą. Ji simbolizuoja godumą, besaikiškumą bei savanaudiškumą. Taotie būdingas antropomorfizmas, nes dažniausiai vaizduojamas gyvūno pavidalu. Skirtingose meno formose būtybę įprasta perteikti kaip kaukę. Taotie dažniausiai aptinkama atvaizduose ant bronzos indų ir kitų Šangų (商 Shang, 17 – 11 a. pr. Kr.) bei Džou (周 Zhou. 11 a. – 221 m. pr. Kr.) laikotarpio gaminių. Manoma, kad būtybės kilmė yra susijusi su ritualais, aukojimais dievams. Taotie kilmė Taotie kilmė interpretuojama labai skirtingai. Pažodžinis vertimas iš kinų kalbos reiškia „maisto valgymas“ (Dolan, 2010). Pirmas šio mitinio veikėjo paminėjimas fiksuojamas ankstyvojoje kinų literatūroje. Žodis „taotie“ pirmą kartą paminėtas Songų (宋 Song, 960 m- 1279 m.) laikotarpiu, „Antikvarinių vertybių vertinimo knygoje“ (宣和博古圖 Xuanhe Bogu Tu) ir asocijuojamas su dekoratyvinių kaukių atvaizdais ant bronzinių rakandų. Tačiau taotie apibūdinimas pirmiausia aptiktas Hanių periodo (漢 Han, 206m. pr. Kr. – 220m.) pasakojimų rinkinyje „Šenjidžinge“ (神異經 Shenyijing), kur ši būtybė aprašoma, kaip žvėris plaukuotu kūnu, didžiulėmis aštriomis iltimis ir galva, apaugusia kiaulės šeriais. Būtybė turi nepasotinamą apetitą, kaip rašoma „Šenjidžinge“: „Ėdrus, kaip vilko, apetito“. Manoma, kad taotie nesimaitina žmonių maistu, jo alkis pasotinamas, kaip Vakarų kultūros drakonų, kaupiant vertingus daiktus. Tik išimtiniais atvejais taotie gali užpulti nusilpusius ar vienišus keliautojus, todėl nelaikomas grėsme žmonėms. „Šenjidžinge“ taip...

Daugiau

Mjongvol

Parašė Karolina Meškinytė - 2018-05-21 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Mjongvol (명월각시 Myeongwol-gaksi, liet. „Mergelė Mjongvol“) – Korėjos šamanizmo mėnulio deivė. Mjongvol yra išminčiaus Gungsano (궁산 Gungsan) žmona. Ji pasižymi gudrumu, viską daro apgalvotai, yra be galo graži. Mitas apie mėnulio deivės ir saulės dievo kilmę buvo apdainuotas šamano Džion Mjongsu ritualuose (Seo 2007, p. 71-76). Saulės ir mėnulio dainoje papasakojamas šeimos susikūrimas, šeimos patiriami sunkumai ir šeimos suartėjimas įveikus tuos sunkumus. Ši daina kilusi iš Hamhungo provincijos, Gangje miesto (dabartinės Šiaurės Korėjos teritorija) (Seo 2007, p. 71-76). Mjongvol...

Daugiau

Huang Ujangas

Parašė Karolis Sabeckis - 2018-05-21 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Huang Ujangas yra namų, statybų bei šeimos dievas. Jis vienas iš korėjiečių šamanizme egzistuojančių dievų, vadinamų gašinų (가신 gashin), kurie, kaip tikima, prižiūri ir saugo tam tikras namų dalis. Vėliau, Huang Ujangas buvo sutapatintas ir su vyriausiuoju namų sergėtoju Songdžiu (성주 Seongju). Mito Kilmė Huang Ujango mitas buvo išsaugotas kaip Songdžiupuri (성주풀이 seongju-puri), t.y. šamaniškas mitas ar epinė daina, kurioje užrašyta namų sergėtojo Songdžiu ir jo žmonos Džisin istorija. Songdžiupuri išliko dviem variantais: Ansimguko – kilusio iš dabartinės Busano teritorijos ir...

Daugiau

Jab-jum

Parašė Martynas - 2018-05-21 - Kinija ir Taivanas

Jab-jum (tib. Yab-yum, liet. „tėvas-motina“) – viena iš Budos manifestacijos formų, kitaip nei kitos, labiau skirta slaptesniems ritualams. Tai dažnas simbolis budistų mene Nepale ir Tibete. Ši dievybė – tarsi du vienas kitą apsiviję žmonės, atstovaujantys tantriniam budizmui, – išmintį žymi moteris, o gailestingumą – vyras. Šių jėgų susivienijimas būtinas, kad pavyktų išvengti gyvenimo dviprasmiškumo ir būtų pasiektas „nušvitimas“. Tantrų instruktorė Solluna sakė: „Jab-jum yra dieviškos vienybės simbolis“. Vadžrajanos budizme Adibuda laikoma aukščiausia būtybe. Pasivertęs žmogumi jis vadinamas Vadžadhara ir turi dvi pagrindines...

Daugiau

Juodasis ir Baltasis Učangai

Parašė Deividas Urbonas - 2018-05-21 - Kinija ir Taivanas

Juodasis ir Baltasis Učangai (kin. 黑白无常 Hei Bai Wuchang) kinų mitologijoje yra požemių pasaulio dievai, atsakingi už klajojančias dvasias ir jų paskutinį teismą, kuriame dvasios apdovanojamos arba baudžiamos už gyvenime nuveiktus darbus. Nuteistos dvasios perduodamos požemių pasaulio sargams, kurie dažnai vaizduojami kaip žmonės su arklio ir jaučio galvomis. Učangai yra tiesiogiai pavaldūs požemių pasaulio valdovui Janluo. Istorija Tikrieji Učangų vardai – Sie Bianas (謝必安 Xie Bi’an) ir Fan Udziu  (范無救 Fan Wujiu). Jie buvo geri draugai ir dirbo policijos pareigūnais Jamene (衙门 Yamen). Pasak legendos,...

Daugiau

Habekas

Parašė Karolina Vaškoitytė - 2018-05-18 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Habekas (하백 Habaek), dar kitaip žinomas kaip Amnokgangas (압록강 Amnok-gang) – Korėjos mitologijoje buvo vandens dievas, kuris gyveno Jalu upėje (kin. 鸭绿江 Yālù Jiāng, kor. 압록강 Amnok-gang). Ši upė teka į pietvakarius ir per visą savo ilgį sudaro Kinijos-Korėjos tarpvalstybinę sieną. Sakoma, kad ši dievybė yra viena iš Korėjos karališkosios šeimos protėvių. Hebo (kin. 河伯 Hebo) kinų mitologijoje yra vadinama Geltonosios upės dievybė. Dažnai dėl dievybių galių panašumo ir istorinių aplinkybių Habekas bei Hebo yra lyginami, neretai tapatinami kaip viena...

Daugiau

Karpis (mitologija)

Parašė Karolina Lorenschat - 2018-05-18 - Kinija ir Taivanas

Karpis (kin. 鲤鱼 lǐyú, jap. 鲤 koi) yra svarbi būtybė kinų ir japonų mitologijoje. Ši žuvis yra laikoma atkaklumo ir ryžto simboliu, nešanti sėkmę ir gerovę. Dažnai karpis yra žinomas kaip Japonijos mitinė būtybė, tačiau iš tiesų jis yra kilęs iš Kinijos mitologijos. Mitas Pasak legendos, gausus karpių būrys plaukė Geltonąja upe, kol galiausiai priplaukė didžiulį krioklį. Buvo manoma, kad viršuje yra Drakono vartai, jungiantys Geltonąją upę ir dangišką mėlyną upę. Tačiau dauguma karpių, nesugebėję įplaukti į krioklį ir...

Daugiau

Mahakala

Parašė Brigita - 2018-05-13 - Indija

Mahakala (skr. महाकाल Mahākāla, liet. „didysis juodasis“, „didysis tamsusis“) viena iš dievybių saugotojų budizme, induizme ir sikhizme. Ypač svarbi tantrinio (ezoterinio) budizmo atmainose. Japonijoje, kur jo kultas yra labai populiarus, ši dievybė žinoma kaip Daikoku (大黑天 Daikoku-ten), ir yra garbinamas kaip vienas septynių laimės dievų. Tibeto budizme jis žinomas kaip Nagpo Chenpo (tib. ནག་པོ་ཆེན་པོ།). Pagrindinės šios dievybės funkcijos yra išminties ir tvarkos saugojimas, kliūčių į laimę naikinimas. Jis taip pat žinomas kaip griovimo, galios ir laiko dievas. Mahakalai skirtame tekste...

Daugiau

Kidžimuna

Parašė Viktorija Purlytė - 2018-05-13 - Japonija

Kidžimuna (キジムナー Kijimunaa) – vaiko ūgio bengalinio fikuso medžiuose gyvenantys raudonplaukiai jokajai, kilę ir paplitę Okinavoje, Riūkiū salyne. Manoma, kad pavadinimas „kidžimuna” kilęs iš seno Okinavos kaimo Kidžimuka ( きじむか Kijimuka)  pavadinimo (Meyer 2015). Kaip ir kodama, kidžimuna priskiriami medžių dvasioms. Pasakojimai apie kidžimuna – svarbi Okinavos kultūros dalis. Ištisus šimtmečius tėvai bei seneliai seka vaikams pasakas apie šiuos paslaptingus, raudonplaukius salų gyventojus. Išvaizda Priklausomai nuo regiono kidžimunų išvaizda gali šiek tiek skirtis. Tačiau  dažniausiai jie apibūdinami kaip mažos,...

Daugiau

Kuisingas

Parašė Paula Šidagytė - 2018-05-13 - Kinija ir Taivanas

Kuisingas (kin. 魁星 Kuíxīng), kitaip dar vadinamas Didžiuoju meistru Kui arba Didžiuoju Kui žvaigždžių princu (大魁星君 Dà Kuí Xīng Jūn), kinų mitologijoje yra žinomas kaip egzaminų dievybė ir aukščiausiojo literatūros dievo Venčango (文昌 Wénchāng) padėjėjas. Kuisingo vardas tiesiogiai išvertus reiškia „pagrindinė žvaigdė“,  ir nuo seno buvo tapatinamas su „šaukštu“ Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyne. Mitas Pagal mitologiją Kuisingas kadaise buvo mirtingasis, be galo išmintingas, tačiau nepavydėtos išvaizdos. Sakoma, kad savo baigiamuosius imperatoriškuosius egzaminus Kuisingas išlaikė nepaprastai gerai, tačiau dėl negražios...

Daugiau