Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Naujausi straipsniai

Panelė Kakši

Parašė Vita Gritėnaitė - 2019-07-05 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Panelė Kakši (kor. 각시소님, gakshi) yra viena iš penkiasdešimt trijų Korėjos šamanizmo dievybių sonim (kor. 손님, sonnim), kurios, pasak legendų, keliaudamos apkrečia žmones įvairiomis ligomis. Panelė Kakši turi galią apkrėsti žmones raupais, tačiau taip pat gali juos apdovanoti ilgaamžiškumu bei sėkme (Seo 2007). Panelės Kakši vaizdinys Ši dievybė paprastai apibūdinama kaip jauna, graži, dailaus veido moteris. Panelė Kakši dėvi ištaigingus drabužius bei avi odinius sandalus, papuoštus gėlių ornamentais. Ji mėgsta keliauti išmargintame palankine, kuris yra nešamas jos tarnų (Choi 2008). Svečių giesmės mitas Svečių giesmė sonimgut (kor. 소님굿, sonnimgut) – tai korėjiečių šamanistinis mitas-giesmė, kurio paskirtis yra pagarbinti penkiasdešimt tris sonim dievus bei apsaugoti žmones nuo jų nemalonės. Šiame kūrinyje yra apdainuojamas panelės Kakši bei kitų sonim dievybių bandymas pasiekti Korėjos pusiasalį (Kim 2019). Mitas pasakoja, kad kiekvienas žmogus turi tris globėjus: pirmasis yra tas, kuris tave pagimdė ir užaugino, antrasis yra imperatorius Samsinas (kor. 삼신, samshin), o trečiasis – vienas iš sonim dievų. Imperatorius Samsinas pasirūpindavo, kad vaikas gimtų sveikas ir gražus, tačiau šis susidūręs su vienu iš sonim dievų taip pat galėjo tapti luošu ar ligotu. Teigiama, jog sonim dievybės gyveno tolimame krašte, kuriame mito vikšrais, įvairiomis žolėmis bei dvokiančiais augalais. Dievai, išgirdę, kad Korėjos pusiasalyje gyvenantys žmonės turi daug derlingos žemės ir gali gerai maitintis, vieną kartą patys užsimanė tuo įsitikinti. Nors į kelionę...

Daugiau

Namu Dorjongas

Parašė Gabrielė Gedutytė - 2019-07-02 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Namu Dorjongu (kor. 나무도령, Namu Doryeong) yra vadinamas pagrindinis Korėjos didžiojo tvano mito herojus. Jis buvo lauro medžio dvasios ir dangaus fėjos sūnus, kuris išgelbėjo visus Žemės gyvūnus ir žmoniją. Namu Dorjongo mitas Vieną kartą į Žemę nusileidusi dangaus fėja, nusprendė pailsėti po lauro medžiu, kuriame buvo apsigyvenusi dvasia. Įsimylėję vienas kitą, jie netrukus susilaukė sūnaus, kurį pavadino Namu Dorjongu. Kai berniukas sulaukė setynerių, fėja paliko savo sūnų ir sugrįžo į dangaus karalystę. Neilgai trukus prasidėjo stipri liūtis, kuri tęsėsi ištisas savaites. Namu Dorjongo tėvo dvasia, nuvertė lauro medį ir liepė berniukui sėsti ant jo ir taip gelbėtis nuo neišvengiamo tvano. Vaikas padarė taip kaip jam buvo liepta (Kang 1995). Plaukdamas Namu Dorjongas išgelbėjo skruzdes, kurios paprašė jo pagalbos. Keliaudamas toliau berniukas pasigailėjo ir išgelbėjo uodus, kurie meldė jiems padėti. Galiausiai Namu Dorjongo pagalbos paprašė vienas sutiktas jaunuolis, kurį berniukas nenoromis priėmė plaukti kartu (Zong 1952). Pasibaigus liūčiai vaikinai pasiekė salą. Tai buvo aukščiausio Korėjos pusiasalio kalno Bekdu (kor. 백두산, Baekdusan) viršūnė, kuri vienintelė liko neapsemta (Kitchen 2016). Išgelbėti gyvūnai atsisveikino, nuoširdžiai padėkodami Namu Dorjongui už jų išgelbėtą gyvybę. Tuo tarpu vaikinai ėmė ieškoti maisto. Taip jie netyčia surado trobelę, kurioje gyveno senyvo amžiaus moteris ir dvi jos dukros. Viena iš merginų buvo tikroji, biologinė moters dukra, o kita – įvaikinta. Tikroji moters dukra netruko...

Daugiau

Samdžioko

Parašė Milda Čepaitytė - 2019-07-02 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Samdžioko (kor. 삼족오, Samjoko) vardas korėjiečių mitologijoje yra suteiktas trikojam varnui. Tradicinės Korėjos kultūros institutas Samdžioko apibūdina kaip rojaus, žemės ir Korėjos dvasios pranašo simbolį, kuris gyvena Saulėje (Sageuk: Korean Historical Dramas). Ši mitologinė būtybė yra sutinkama ne tik Korėjos, bet ir kitų Rytų Azijos tautų mitologijoje. Manoma, jog šios būtybės vaizdinys į Korėją atkeliavo iš Kinijos. Samdžioko mito variacijos Pietų Korėjoje egzistuoja du pasakojimai apie trikojį varną. Abi legendos šią mitologinę būtybę sieja su šviesos aspektu. Pirmoji istorija...

Daugiau

Šousingas

Parašė Samanta Šimukauskaite - 2019-06-28 - Kinija ir Taivanas

Šousingu (kin. 壽星, shòu xīng, liet. „gyvenimo žvaigždė“) yra vadinamas Kinijos ilgaamžiškumo dievas. Jis yra laikomas vienu iš trijų laimės dievų (kin. 三星, sānxīng, liet. „trys žvaigždės“) (Madam ZoZo 2019). Ilgaamžiškumo dievo vaizdinys Šousingas yra dažniausiai vaizduojamas kaip praplikęs senukas, kuris turi aukštą kaktą bei ilgą ir žilą barzdą. Jis visada šypsosi ir yra geranoriškai nusiteikęs. Taip pat, jis nešiojasi ilgą lazdą, kurios viršuje kabo nemirtingumo eliksyras (Roberts 2004). Šousingas taip pat su savimi nešiojasi nemirtingumo persiką, kurį šis gavo iš Sivangmos (kin. 西王母...

Daugiau

Inmjongdžo

Parašė Ema Mišeikaite - 2019-06-28 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Inmjongdžo (kor. 인면조, Inmyeonjo) vadinama hibridinė mitologinė būtybė, turinti paukščio kūną ir žmogaus veidą. Pirmieji Inmjongdžo vaizdiniai Korėjoje pasirodė Gogurjo (kor. 고구려, Goguryeo) karalystės laikotarpiu. Šios būtybės vaizdinys gali būti sutinkamas ir ant trijų karalysčių laikotarpį (kor. 삼국시대, Samguk sidae) menančių kapų antkapių, uolų piešinių ir pan. Pirmasis Inmjongdžo paminėjimas Pirmasis šios būtybės paminėjimas buvo užfiksuotas senovės kinų geografijos, mitologijos ir legendų „Kalnų ir jūrų klasikos“ (kin. 山海经, Shan Hai Jing) veikale. Knygoje rašoma, jog Inmjongdžo buvo laikomas taikos, vienybės...

Daugiau

Likimo deivė Kamundžangagi

Parašė Karolina Undzėnaitė - 2019-06-28 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Likimo deive Kamundžangagi (kor. 감은장아기, kameunjang-agi) yra vadinama viena iš trijų dievybių, pasirodančių Čedžu salos (kor. 제주도, jeju-do) šamanistiniame Samgongo dievų kilmės (kor. 삼공본풀이, samgongbonpuri) mite. Kamundžangagi ir čonsang sąvoka Samgongo dievybių kilmės mitas pasakoja apie Kangjongsongą (kor. 강영성, kangyeongseong), Hongunsočonę ( kor. 홍은서천, hongeunseocheon) ir Kamundžangagi – vargšų šeimą, kurie vėliau tapo dievybėmis. Su šios dievybėmis yra siejama „čonsang“ (kor. 천상, cheonsang) sąvoka, kuri turi tiek negatyvią, tiek pozityvią puses. Negatyvioji sąvoka priskiriama Kangjongsongui ir Hongunsočonei, kurie turi atvesti...

Daugiau

Šaohao

Parašė Greta Krilavičiūtė - 2019-06-25 - Kinija ir Taivanas

Šaohao (kin. 少昊, Shàohào) – legendinis Kinijos valdovas bei kultūrinis didvyris, dar žinomas kaip Šao Hao, Džin Tianas ar Dži. Jis valdė apie 2600 m. pr. Kr., tarp Geltonojo imperatoriaus Huangdi (kin. 黃帝, huángdì) ir Džiuansiu (kin. 颛顼, Zhuānxū). Šaohao kilmės legenda Šią legendinę Kinijos asmenybę supa ne viena legenda, tarp jų ir keletas legendos versijų apie jo kilmę. Kaip ir daugumos dievų Kinijos mitologijoje atveju, Šaohao stebuklinga kilmė liudija apie jo išskirtines galias ir savybes. Viena legenda pasakoja, kad didelė, kaip vaivorykštė žibanti žvaigždė,...

Daugiau

Pak Hjokgose

Parašė Diana Juzėnaitė - 2019-06-25 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Pak Hjokgose (kor. 박혁거세, Pak Hjeokose), dar žinomas kaip Šilos (kor. 실라, Silla) karalius Hjokgose (kor. 박혁거세 거서간, Pak Hjeokose Kosokan) – yra istorinė Korėjos asmenybė, kurios gimimo mitas yra laikomas Šilos karalystės suvienijimo bei įkūrimo mitu. Mitas Šilos įkūrimo mitas yra sutinkamas XII a., klasikine kinų kalba parašytoje, trijų karalysčių istorijos knygoje „Samguk Sagi“ (kor. 삼국사기, Samguk Sagi) bei XIII a., klasikine kinų kalba parašytoje, trijų karalysčių istorijos knygoje „Samguk Jiusa“ (kor. 삼국유사, Samguk Jiusa). Mite pasakojama, jog senojoje Korėjos Godžiosono (kor. 고조선,...

Daugiau

Ninmendžiu

Parašė Živilė Skabickaitė - 2019-06-21 - Japonija

Ninmendžiu (jap. 人面樹, ninmenju arba jinmenju) – yra vadinami medžiai, kurie ant savo šakų, vietoje žiedų ir vaisių, turi žmogaus galvas primenančius darinius. Medžiai yra priskiriami jokajų (jap. 妖怪, yokai) čiošidzen (jap. 超自然, choushizen, liet. „super – gamtos“) kategorijai. Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai), šio jokajaus iliustraciją pateikė Torijama Sekienas (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien), kuris teigė, kad ninmendžiu galima rasti ,,kalnuose ir slėniuose. Jų žiedai yra kaip žmogaus galvos. Nors jos nekalba, tačiau be perstojo juokiasi. Manoma, kad jei jos per daug juoksis, jų galvos nukris“ (Foster...

Daugiau

Gunungai

Parašė Justė Roličiūtė - 2019-06-21 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Gunungais (kor. 군웅신/群雄神 arba 軍雄神, gunungshin) – vadinamos korėjiečių šamanizmo karo dievybės. Jos dažnai vaizduojamos kaip karžygiai, dauguma jų yra sudievinti Korėjos generolai. Gunungo mitas išskirtinai pasakojamas tik Džedžiu saloje (kor. 제주도, Jejudo). Džedžiu tarme žodis Gunung reiškia didvyrį, generolą (Seo, 2007). Gunungo kilmės mitas Gunungo senelis buvo dangaus imperatorius, senelė – žemės imperatorienė, tėvas – generolas Vangas (kor. 왕, Wang), motina – Huisuk (kor. 희숙, Huisuk), vyriausiasis sūnus – Vang Gonas (kor. 왕건, Wang Geon), antrasis – Vang Binas (kor. 왕빈, Wang Bin) ir trečiasis –...

Daugiau

Golipšinas

Parašė Beatričė - 2019-06-18 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Golipšinas (kor. 걸립신, Geollipsin) – dievybė, kuri suteikia galimybę kitoms dvasioms arba laimei patekti į namus ir juose pasilikti. Žodis golip (kor. 걸립, Geollip) nurodo veiksmą, susijusį su visuomenės gerove ir vieningumu. Jo metu bendromis pastangomis yra surenkami įvairūs grūdai ar kitos gėrybės. Bėgant metams ši rinkimo ir bendradarbiavimo dvasia išsivystė į konceptualią dievybę. Golipšinas yra dažnai tapatinamas su Dėgamu (kor. 대감, Daegam) – vienu iš korėjietiško šamanizmo tradicijos dievų. Taip pat, ši dievybė yra laikoma valstybės dievu, kurio pagrindinė funkcija...

Daugiau

Imperatorius Didziunas

Parašė Giedrė Bastytė - 2019-06-18 - Kinija ir Taivanas

Imperatorius Didziunas (kin. 帝俊, Dìjùn) – Rytų dangaus valdovas, viena iš aukščiausių senovės Kinijos mitologinių dievybių. Imperatorius Didziunas yra devynių saulių ir dvylikos mėnulių tėvas, saulės deivės Sihės (kin. 羲和, Xīhé) ir mėnulio deivės Čangės (kin. 嫦娥, Cháng’é) vyras. Ši dievybė taip pat galėjo būti tapatinama su kita dievybe, kurios vardas buvo Diku (kin. 帝喾, Dì Kù). Taip yra todėl, kad abi dievybės turėjo Houdzi (kin.后稷, Hòu Ji) – vienodus vardus turinčius sūnus bei Čangė – tuos pačius vardus turinčias žmonas. Taip pat,...

Daugiau

Oiva

Parašė Deimantė Smailytė - 2019-06-18 - Japonija

Oiva (jap. お岩, Oiwa) yra vadinama keršto siekianti šmėkla. Ji yra priskiriama onrio (jap. 怨霊, Onryō) vaiduoklių kategorijai. Pasakojimas  apie Oivą pasirodė 1825 metais, sukūrus vieną žymiausių Japonijos kabuki dramų (jap. 歌舞伎, Kabuki) – Jotsuja Kaidan (jap. 四谷怪談, Yotsuya Kaidan). Manoma, jog ši tragiška drama apie meilę, kerštą ir išdavystę yra pagrįsta tikra istorija apie vieną Edo laikotarpio (jap. 江戸時代, Edo jidai) moterį, kuri 1636 metais mirė vienoje iš Tokijo miesto bendruomenių. Nors Jotsuja Kaidan turi ne vieną versiją bei interpretaciją, tačiau pagrindiniai pasakojimo elementai išlieka nepakitę...

Daugiau

Inglongas

Parašė Vytautas Valiulis - 2019-06-14 - Kinija ir Taivanas

Inglongas (kin. 应龙, Yìnglóng) – sparnuotasis drakonas, kuris Kinijos mitologijoje yra laikomas visų drakonų protėviu. Pažodinė Inglongo reikšmė – „atsakantis drakonas“. Sausros metu Kinijos žmonės, prašydami lietaus, meldžiasi Inglongui, o šis atsako į jų maldas ir suteikia lietaus. Dėl šios priežasties drakonas yra laikomas lietaus dievybe. Drakono legenda yra aprašyta „Čų dainose“ (kin. 楚辞, Chǔcí) bei „Kalnų ir jūrų“ knygoje (kin. 山海经, Shān​hǎi​ Jīng). Jose Inglongas atlieka pagalbinio veikėjo vaidmenį, padėdamas herojams pasiekti jų užsibrėžtus tikslus (Mythicalrealm.com 2019). Džoulu mūšis Džoulu mūšis (kin....

Daugiau

Longmu

Parašė Agnietė Vėbraitė - 2019-06-14 - Kinija ir Taivanas

Longmu (kin. 龙母, Lóngmǔ, liet. „Drakonų motina“) – kinų mitologijos dievybė, radusi ir užauginusi penkis naujagimius drakonus. Ji yra svarbių kinų kultūrinių vertybių – atsidavimo bei motiniškos meilės – simbolis (Guru 2015). Drakonai kinų mitologijoje užėmė svarbią vietą, taip pat kaip ir tėvų ir vaikų santykiai, išaukštinti Konfucianizmo idėjų. Longmu kartu su jos užaugintais drakonaiss siejo itin stiprus tarpusavio ryšys, kuris gali būti palygintas su vaikų ir motinos santykiais. Legenda Longmu, kurios žmogiškasis vardas buvo Ven Ši (kin. 溫氏, Wēnshì),...

Daugiau

Nure Onna

Parašė Glorija Kliokytė - 2019-06-14 - Japonija

Nure Onna (jap. 濡女, nure onna, liet. „šlapia moteris“ ) – Japonijos mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai).  Šios būtybės pavadinimas yra sudarytas iš dviejų žodžių: nure (jap. 濡, Nure, liet. „šlapias“) bei onna (jap. 女, Onna, liet. „moteris“). Nure Onna yra priskiriama jokajų atsiskyrėlių kategorijai. Šią būtybę galima sutikti tokiuose Edo laikotarpio (jap. 江戸時代, Edo jidai) dailininkų, kaip Savaki Sūši (jap. 佐脇 嵩之, Savaki Suushi), paveiksluose bei Ubume (jap. 産女, ubume) legendoje (Hyakumonogatari, 2012). Išvaizda ir elgesys Nure Onna yra apibūdinama kaip vampyriška vandens telkinių gyvatė, kuri...

Daugiau

Unjo

Parašė Dalia Garuolytė - 2019-06-11 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Unjo (kor. 웅녀, Ungnyeo, liet. „Moteris meška“) – Korėjos įkūrėjo, Danguno (kor. 단군, Dangun) motina meška, kuri pavirto į žmogų. Apie šią mitinę būtybę yra pasakojama „Trijų karalysčių istorinių įvykių, legendų ir pasakų“ knygos (kor. 삼국유사, Samguk Yusa) Danguno mite. Danguno mitas Mite pasakojama, jog Huanungas (kor. 환웅, Hwanung), Huanino (kor. 환인, Hwanin) sūnus, nusileidęs iš Dangaus karalystės, ant kalno įkūrė miestą. Netoli gyveno tigras ir meška. Abu žvėrys norėjo tapti žmonėmis, todėl nuvyko pas Huanungą prašyti pagalbos. Išgirdęs...

Daugiau

Trys išmintingosios beždžionės

Parašė Marius Vilūnas - 2019-06-11 - Japonija

Trys išmintingosios beždžionės Sandzaru (jap. 三猿, sanzaru) – tai japoniškas aforizmas reiškiantis „nematau, negirdžiu ir nesakau nieko blogo“. Nors yra ne viena šio aforizmo reikšmė, tačiau pati ryškiausia reikšmės priešprieša yra matoma tarp Rytų ir Vakarų kultūrų. Vakarų kultūrose šis posakis gali būti interpretuojamas kaip visiškas asmens abejingumas (Kanchanalak 2011). Tuo tarpu Rytų kultūrose šis aforizmas yra labiau suprantamas kaip teisingi asmens veiksmai, kalba bei pasaulėžiūra. Trijų beždžionių vardai yra Midzaru (jap. 見猿, mizaru), Kikadzaru (jap. 聞か猿, kikazaru) ir Ivadzaru (jap. 言わ猿, iwazaru). Midzaru...

Daugiau

Dzašiki varaši

Parašė Linas Kazlauskas - 2019-06-07 - Japonija

Dzašiki varaši (jap. 座敷童子 arba 座敷童, zashiki-warashi, liet. „svečių kambario vaikas”) vardas yra suteiktas namus globojančiomis dvasiomis ir laimę nešantiems dievams. Nors apie juos pasakojimų galima rasti visoje Japonijoje, tačiau priklausomai nuo regiono, dzašiki varaši gali skirtis savo išvaizda ir elgsena. Dažniausiai siejami su Tohoku regionu (jap. 東北地方, Tōhoku-chihō), ypač Ivatės prefektūra (jap. 岩手県 Iwate-ken) (Foster 2015). Kilmė Dzašiki varaši kilmė yra galimai susijusi su kūdikių žudymo praktika, kuri yra vadinama mabiki (jap. 間引き, mabiki). Ji buvo naudojama kaip populiacijos kontrolės priemonė...

Daugiau

Adzuki-arai

Parašė Vilija Velykytė - 2019-06-07 - Japonija

Adzuki-arai (jap. 小豆洗い, Azuki-arai) yra vaiduokliška būtybė Japonijos mitologijoje, kurios svarbiausias užsiėmimas yra pupelių plovimas upių pakraščiuose. Šis jokajus (jap. 妖怪, Yōkai) yra sutinkamas daugelyje Japonijos regionų, todėl yra gerai atpažįstamas visoje šalyje. Galimai yra giminingas su Adzuki-hakari (jap. 小豆はかり, Azuki-hakari, liet. „pupelių skaičiuotojas“) bei Adzuki-baba (jap. 小豆婆, Azuki babā, liet. „pupelių boba“) jokajais. Vardo reikšmė bei jo variacija Šio jokajaus pavadinimas yra sudarytas iš dviejų žodžių – adzuki (jap. 小豆, azuki, liet. „Japoniškosios pupuolės“) ir arai (jap. 洗い, arai,...

Daugiau

Šikigamis

Parašė Miglė Galvanauskaitė - 2019-06-07 - Japonija

Šikigamis (jap. 式神, 識神, 職神, Shikigami, shikijin, liet. „ceremonijos dievybė”) – yra patarnaujanti būtybė. Nors japonų klasikiniuose raštuose šikigamis yra įvardinamas kaip antgamtiškų galių turintis padaras, tačiau jis yra vertinama nevienareikšmiškai: kaip dvasia (jap. 精霊, seirei), žemesnio rango dievybė (jap. 下級神, kakyū-shin, jap. 霊神, reijin) ar demonų dievas (jap. 鬼神, kijin) (Pang 2009). Dažniausiai ši dievybė yra iškviečiama onmiodži (jap. 陰陽師, onmyōji) – onmiodo (jap. 陰陽道, onmyōdō) ceremonijos metu. Šikigamių paskirtis gali būti įvairi: vieni naudojami kaip amuletai sėkmei prišaukti, kiti – prakeikti. Svarbiausia yra tai, kad...

Daugiau

Hitocume kodzo

Parašė Klaudijus Kopūstas - 2019-06-04 - Japonija

Japonų mitologijoje Hitocume kodzo (jap. 一つ目小僧, Hitotsume-kozō) vardu yra vadinamas vienaakis vaikas, kuris yra priskiriamas jokajams (jap. 妖怪, Yōkai). Savo išvaizda jis primena mažą vaiką, kuris veido viduryje turi vieną akį. Jo galva, panašiai kaip ir ciklopo, neturi plaukų. Savo išvaizda jis neretai primena ir budistų vienuolį, kuris turi tik vieną koją arba ilgą liežuvį (Foster 2015). Hitocume kodzo legendos atsiradimas yra siejamas su Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo jidai), kuomet miestų populiacijos skaičiai ėmė sparčiai augti (Foster 2015). Bendras Hitocume-kodzo aprašymas Hitocume kodzo...

Daugiau

Senelė Jongdung

Parašė Simona Stankevičiūtė - 2019-06-04 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Senelė Jongdung (kor. 영등할머니, Yeongdeung halmeoni) – Korėjos vėjo ir jūros deivė. Priklausomai nuo regiono ji dar vadinama Jongdung Halmang (kor. 영등할망, Yeongdeung Halmang), Ivolhalme (kor. 이월할매, Iwolhalmae) ir Ivolsonim (kor. 이월손님, Iwolsonnim) (The National Folk Museum of Korea 2015). Dėl savo galios valdyti vėją ir jūrą senelė Jongdung buvo svarbi Korėjos, ypatingai Džedžiu salos (kor. 제주도, Jeju-do), žvejams bei žemdirbiams. Džedžiu salos mitologijoje ši deivė dažnai vaizduojama ir vyru, vadinamu Jongdung seneliu (kor. 영등하르방, Yeongdeung Hareubang). Buvo tikima, kad jis padėdavo žvejams sugauti daugiau...

Daugiau

Juhva

Parašė Agnė Buinickaitė - 2019-06-04 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Juhva (kor. 유화부인, Yuhwabu-in) – vyriausioji iš trijų upės dievo Habeko (kor. 하백, Habaek) dukrų. Ji yra laikoma gluosnių deive. Legenda Hemosas (kor. 해모수, Haemosu) – saulės dievas, pamatęs Juhvą besimaudančią upėje užsimanė, kad ši taptų jo žmona, todėl suviliojo ją ir kitas Habeko dukras atvykti į vario rūmus. Seseris rūmuose pasitiko ir linksmino saulės dievo tarnai. Hemosas įsakė savo tarnams užverti rūmų duris ir įkalinti jas rūmų viduje. Nors Juhvos sesėms pavyko ištrūkti, tačiau gluosnių deivė liko įkalinta ir priversta...

Daugiau

Cukumogamis

Parašė Eglė Kazakevičiūtė - 2019-06-04 - Japonija

Šinto (jap. 神道, Shintō) religijoje tikima, kad Cukumogamiai (jap. 付喪神 arba 九十九神, Tsukumogami) yra namų įrankiai, muzikos instrumentai ir kiti žmogaus pagaminti daiktai, kurie pavirto į jokajus (jap. 妖怪, Yōkai). Muromači laikotarpio (jap. 室町時代, Muromachi jidai) otogidzoši (jap. 御伽草子, Otogizōshi) pasakose teigiama, kad jei objektas išlieka šimtą metų, jis transformuojasi, įgauna dvasią (jap. 聖霊, Seirei). Nuo Muromači laikotarpio, o gal net ir anksčiau, buvo tikėta, jog objektai, kurie nėra naudojami su pagarba ar kurie yra netinkamai išmesti iš namų,...

Daugiau

Bulgasari

Parašė Ieva Kučinskaitė - 2019-06-04 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Bulgasari (kor. 불가사리, bulgasari) – korėjiečių mitologijoje sutinkama metalą ryjanti ir nuolat auganti pabaisa. Senovėje tikėta, jog Bulgasari saugo nuo nelaimių ir ugnies, košmarų ir raupų (Encyclopedia of Korean Folk Literature 2014, Teater 2019). Šiais laikais būtybės vardas yra labiau siejamas su rajumu ir destruktyvumu (Choe ir Torchia 2007). Bulgasari išvaizda Įvairūs šaltiniai pateikia nevienareikšmį šios mitologinės būtybės išvaizdos aprašymą, tačiau visi autoriai vieningai pritaria idėjai, jog tai – hibridinė pabaisa, sudaryta iš įvairių gyvūnų kūno dalių. Bulgasari kūnas primena...

Daugiau

Noperabo

Parašė Rūta Lungytė - 2019-05-31 - Japonija

Noperabo (jap. のっぺらぼう, nopperabō), arba nuperabo (jap. ぬっぺらぼう, nupperabō) – viena iš japonų mitologijoje sutinkamų būtybių, vadinamų jokajais ( jap. 妖怪, yōkai) . Savo išvaizda ši būtybė niekuo nesiskiria nuo paprasto žmogaus, išskyrus tai, jog neturi veido. Išvaizda ir kilmė Noperabo pavadinimas kilęs iš dviejų žodžių: noperi ( jap. のっぺり, nopperi), reiškiantį plokščią arba lygų veidą, ir bo (jap. ぼう, bō), reiškiantį vienuolį arba jaunuolį – todėl noperabo literatūroje dažnai pasirodo kaip beveidis vienuolis arba jaunuolis. Pati noperabo kilmė nėra aiški, tačiau turi panašumų...

Daugiau

Udzumė

Parašė Brigita Pauraitė - 2019-05-31 - Japonija

Udzumė (jap. 天宇受売命/天鈿女命, Ame-no-Uzume-no-mikoto) – aušros ir linksmybių deivė Japonijos šintoizmo religijoje, dievo Sarutahiko Okamio (jap. 猿田毘古大神, 猿田彦大神, Sarutahiko Ōkami) žmona. Ame no Udzumė yra žinoma  ir kaip dainų, šokių ir scenos menų dievybė. Yra manoma, kad Udzumė yra kaguros, šintoizmo teatrinio šokio, pradininkė. (Frédéric 2002, p. 28). Udzumė iki šių dienų yra garbinama kaip šintoizmo dievybė, kuri pasižymi dora širdimi, sąmojingumu bei drąsa. Mitologiniai šaltiniai teigia, jog Udzumė yra pirmoji miko (jap. 巫女, miko). Udzumės šokis Pirmą kartą Udzumė buvo paminėta „Dangaus olos“...

Daugiau

Pragaro sugulovė

Parašė Diana Balniūtė - 2019-05-28 - Japonija

Pragaro sugulovės (jap. 地獄太夫, Jigoku tayū) vardas yra suteiktas vienai iš daugelio Japonijos būtybių. Jos legenda yra svarbi dėl to, kad papasakoja apie tam tikras Japonijos Budizmo ypatybes. Pirmieji Pragaro sugulovės vaizdiniai literatūroje ir mene pasirodė Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代  Edo Jidai). Šiuo istoriniu periodu grožinė literatūra ir paveikslai, vaizduojantys raudonųjų žibintų kvartalo gyvenimą, buvo itin populiarūs (yokai.com 2019). Išvaizda Pragaro sugulovė buvo nepaprasto grožio, elegantiška ir kerinti aukšto rango sugulovė. Ji dėvėjo pragaro elementais papuoštą kimono (jap. 着物, kimono) (Myers 2017). Legenda Senai...

Daugiau

Okami

Parašė Arnoldas Petrauskas - 2019-05-20 - Japonija

 Okami (jap. 狼, Ōkami​) – žodis, skirtas apibūdinti japoniškąjį vilką. Nors šiuo metu tekančios saulės šalyje jie yra laikomi išnykusia rūšimi, tačiau Japonijos žmonės vis tiek rodo jiems savo pagarbą, laiko juos gamtos bei harmonijos sergėtojais. Japonijos salyne gyvenę vilkai stipriai skyrėsi nuo žemyninėje Azijos dalyje gyvenančių vilkų: šie savo išvaizda labiau priminė šunis, buvo smulkesni ir ne tokie pavojingi žmonėms. Japonų sąmonėje vilkas yra matomas kaip gamtos sergėtojas, kuris gina kaimo žmones nuo smulkių graužikų, o žemdirbių laukus...

Daugiau

Hašihimė

Parašė Emilija Kaulinytė - 2019-05-19 - Japonija

Hašihimė (jap, 橋姫, hashihime) – japonų mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, yōkai). Hašihimė yra vaizduojama kaip pavydo ir neapykantos kupinas moteriškos lyties demonas (jap. 鬼, oni), kuris dar vadinamas kidžio (jap. 鬼女, kijo). Yra ne viena legenda, kuri pasakoja apie šią būtybę, tačiau žymiausios iš jų – Kioto Udži tilto (jap. 京都宇治橋, Kyoto Uji-bashi), Osakos Nagaros tilto (jap. 大阪長柄橋, Ōsaka Nagara-bashi) bei Šigos Seta no Karahaši tilto (jap. 滋賀瀬田の唐橋, Shiga Seta-no-karahashi) legendos. Sakoma, kad šios būtybės gali būti sutinkamos...

Daugiau

Morio

Parašė Žygimantas Vaičius - 2019-05-17 - Japonija

Morio (jap. 魍魎, Mōryō) vardu yra vadinama viena iš daugybės Japonijos mitologijoje egzistuojančių būtybių/pabaisų – jokajų (jap. 妖怪, Yōkai). Morio vardas Japonijoje yra suteiktas vandens dvasioms. M. Meyer pastebi, kad šios būtybės kartu su Čimi (jap. 魑魅, Chimi) – kalnų, pelkių, akmenų ir miškų dvasiomis, yra priskiriamos visuomenei geriau pažystamai kategorijai – Čimimorio (jap. 魑魅魍魎, Chimimōryō).  Morio galima skirstyti į būtybes arba į jokajų rūšį. Morio kaip jokajų kategorija apima įvairias vandens dvasias. Morio kaip būtybės dažniausiai vaizduojamos neigiamos, asocijuojamos...

Daugiau