Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Naujausi straipsniai

Keturi dangiškieji karaliai

Parašė Vita Stankaitytė - 2018-06-11 - Indija, Japonija, Kinija ir Taivanas, Vietnamas

Keturi dangiškieji karaliai (四大天王 Sì Dà Tiānwáng) – tai yra keturi Budizmo dievai, iš kurių kiekvienas stebi po vieną iš keturių pasaulio šalių krypčių. Sanskrito kalba jie vadinami Caturmahārāja (चतुर्महाराज) arba Caturmahārājikādeva., t.y. „Keturi didieji dangiškieji karaliai“. Tibetiečių kalboje jie taip pat vadinami panašiai – „Keturiais didingaisiais karaliais“ (gyal chen shi). Nepaisant kalbinių variacijų, šiais terminais apibūdinamos tos pačios keturios dieviškos figūros. Sakoma, jog keturi dangiškieji karaliai gyvena Cāturmahārājika rojuje, žemutiniuose Sameru kalno šlaituose, kuris yra žemiausias iš šešių Kāmadhatu devų pasaulių. Keturių dangiškųjų karalių svarbiausios pareigos – užtikrinti pasaulio saugumą bei kovoti prieš blogį. Jie taip pat turi skatinti šviesos sekėjus klausytis Budos pamokslų, išvaduoti žmones iš jų kančių. Įvairios sūtros, tokios kaip ,,Auksinė Šviesos Sūtra“ vadina juos Budos sergėtojais. Siekdami apsaugoti Dharmą, kiekvienas iš dangiškųjų karalių geba valdyti antgamtinių būtybių legioną. Nors apie šiuos keturis budizmo dievus yra kalbama sanskrito, kinų ir japonų kalbų tekstuose, jų vardai, išvaizda, apranga, spalvos yra skirtingos kiekvienoje iš šių kultūrų. Visi keturi dangiškieji karaliai yra vaizduojami kaip kariai, laikantys savo rankose ginklus, kurie neretai skiriasi, tačiau pačio ginklo pagrindinė funkcija dėl to nekinta – jie visi yra skirti įveikti blogį. Keturi dangiškieji karaliai yra devai, dangaus būtybės, kurios yra apsigyvenusios aukštesnėje erdvėje virš žmonių, tačiau gyvena šiek tiek žemiau apšviestosios Bodhisatvos. Karaliai gina dievo Indros (Taishakuten – 帝釈天) budistų...

Daugiau

Taotie

Parašė Toma Kernagytė - 2018-05-28 - Kinija ir Taivanas

Taotie (饕餮) – būtybė, sutinkama kinų mitologijoje. Tai yra zoomorfinė figūra, dažniausiai vaizduojama gyvūno pavidalu. Taotie gali būti vadinama pabaisa, kuri yra sudaryta iš įvairių gamtoje egzistuojančių gyvūnų formų. Taip pat, šiuo pavadinimu gali būti apibūdinamas fizinio kūno neturintis vienagalvis monstras. Nors Taotie apibūdinimas yra nevienareikšmis, tačiau abejais atvejais Taotie simbolika išlieka nepakitusi. Taotie – tai godumo, besaikiškumo bei savanaudiškumo simbolis. Taotie atvaizdai dažniausiai randami ant įvairių Šangų (商 Shang, 17 – 11 a. pr. Kr.) bei Džou (周 Zhou. 11 a. – 221 m. pr. Kr.) dinastijų laikotarpio dirbinių. Manoma, kad būtybės kilmė yra susijusi su ritualinėmis aukojimo dievams praktikomis. Taotie vardo kilmė Pažodinis Taotie žodžio vertimas iš kinų kalbos reiškia „maisto valgymas“ (Dolan, 2010). Ši mitinė būtybė buvo paminėta „Antikvarinių vertybių vertinimo knygoje“ (宣和博古圖 Xuanhe Bogu Tu) ankstyvojoje kinų literatūroje, Songų dinastijos laikotarpiu (宋 Song, 960 m- 1279 m.). Vis dėlto, pirmasis Taotie apibūdinimas buvo užfiksuotas anksčiau, Hanių dinastijos laikotarpio (漢 Han, 206m. pr. Kr. – 220m.) pasakojimų rinkinyje „Šenjidžinge“ (神異經 Shenyijing). Jame Taotie buvo apibūdintas kaip plaukuotas žvėris, turintis ilgas ir aštrias iltis bei kiaulės šeriais apaugusią galvą. Kaip teigiama „Šenjidžingo“ tekste, būtybė turėjusi nepasotinamą apetitą ir buvusi „ėdri tarsi vilkas“. Manyta, jog Taotie alkis galėjo būti pasotintas panašiu būdu kaip ir Vakarietiškos kultūros drakonų, tai yra šiems sukaupus daugybę vertingų daiktų. Teigta, jog Taotie nekelia grėsmės žmonės, nors išimtiniais atvejais...

Daugiau

Mjongvol

Parašė Karolina Meškinytė - 2018-05-21 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Mjongvol (명월각시 Myeongwol-gaksi, liet. „Mergelė Mjongvol“) – Korėjos šamanizmo mėnulio deivė. Mjongvol yra išminčiaus Gungsano (궁산 Gungsan) žmona. Ji pasižymi gudrumu, viską daro apgalvotai, yra be galo graži. Mitas apie Mėnulio ir Saulės dievybių kilmę buvo apdainuotas šamano Džion Mjongsu ritualuose (Seo 2007, p. 71-76). Saulės ir Mėnulio dainoje papasakojamas šeimos susikūrimas, jos patiriami sunkumai ir suartėjimas, įveikus įvairius gyvenimo išbandymus. Šis mitas yra kilęs iš Hamhungo provincijos, Gangje miesto (dabartinės Šiaurės Korėjos teritorija) (Seo 2007, p. 71-76). Mjongvol...

Daugiau

Huang Ujangas

Parašė Karolis Sabeckis - 2018-05-21 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Huang Ujangas – namų, statybos bei šeimos dievas. Jis priklauso gašinams (가신 gashin) – dievams, egzistuojantiems korėjiečių šamanizmo tradicijoje. Tikima, jog gašinai saugo ir prižiūri tam tikras namų dalis. Istorijos bėgyje Huang Ujango koncepcija buvo sutapatinta su vyriausiojo namų sergėtojo Songdžiu (성주 Seongju) vaizdiniu. Huang Ujango kilmės mitas Huang Ujango mitas iki mūsų dienų išliko Songdžiupuri (성주풀이 seongju-puri) formoje, t.y. šamaniško mito arba epinės dainos formoje, kurioje buvo užrašyta namų sergėtojo Songdžiu ir jo žmonos Džisin istorija. Išskiriamos dvi Songdžiupuri versijos....

Daugiau

Jab-jum

Parašė Martynas - 2018-05-21 - Kinija ir Taivanas

Jab-jum (tib. Yab-yum, liet. „tėvas-motina“) simbolio kilmė yra siejama su Indija. Tai yra viena iš Budos manifestacijos formų. Ši dievybė yra dažnai sutinkama Nepalo ir Tibeto budistų mene. Jab-jum yra tantrinio budizmo simbolis, kuriame pavaizduotos dvi vienas kitą apsivijusios žmonių figūros. Moters figūra simbolizuoja išmintį, o vyro – gailestingumą. Šių figūrų susiliejimas ir vienybė yra būtina, norint pasiekti „nušvitimą“. Tantrų instruktorė Solluna yra sakiusi, jog: „Jab-jum yra dieviškosios vienybės simbolis“. Tantriniame budizme Jab-jum yra pradinis aktyvaus gailestingumo ir pasyvios išminties susijungimas. Kitais atvejais, tai gali būti...

Daugiau

Juodasis ir Baltasis Učangai

Parašė Deividas Urbonas - 2018-05-21 - Kinija ir Taivanas

Juodasis ir Baltasis Učangai (kin. 黑白无常 Hei Bai Wuchang) – tai kinų mitologijos požemio pasaulio dievai, atsakingi už klajojančių dvasių priežiūrą bei jų paskutinį teismą. Teismo metu dvasios yra apdovanojamos arba nubaudžiamos už savo gyvenimo metu nuveiktus darbus. Nubaustos dvasios yra perduodamos pomirtinio pasaulio sargams, kurie yra dažnai vaizduojami kaip arklio ar jaučio galvą bei žmogišką pavidalą turinčios būtybės. Učangai yra tiesiogiai pavaldūs požemių pasaulio valdovui Janluo. Kilmės legenda Tikrieji Juodojo ir Baltojo Učangų vardai – Sie Bianas (kin. 謝必安 Xie Bi’an) ir...

Daugiau

Habekas

Parašė Karolina Vaškoitytė - 2018-05-18 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Habekas (하백 Habaek), dar kitaip žinomas kaip Amnokgangas (압록강 Amnok-gang) – Korėjos mitologijoje buvo vandens dievas, kuris gyveno Jalu upėje (kin. 鸭绿江 Yālù Jiāng, kor. 압록강 Amnok-gang). Ši upė teka į pietvakarius ir per visą savo ilgį sudaro Kinijos-Korėjos tarpvalstybinę sieną. Sakoma, kad ši dievybė yra viena iš Korėjos karališkosios šeimos protėvių. Hebo (kin. 河伯 Hebo) kinų mitologijoje yra vadinama Geltonosios upės dievybė. Dažnai dėl dievybių galių panašumo ir istorinių aplinkybių Habekas bei Hebo yra lyginami, neretai tapatinami kaip viena...

Daugiau

Karpis (mitologija)

Parašė Karolina Lorenschat - 2018-05-18 - Kinija ir Taivanas

Karpis (kin. 鲤鱼 lǐyú, jap. 鲤 koi) yra svarbi būtybė kinų ir japonų mitologijoje. Ši žuvis yra laikoma atkaklumo ir ryžto simboliu, nešanti sėkmę ir gerovę. Dažnai karpis yra žinomas kaip Japonijos mitinė būtybė, tačiau iš tiesų jis yra kilęs iš Kinijos mitologijos. Mitas Pasak legendos, gausus karpių būrys plaukė Geltonąja upe, kol galiausiai priplaukė didžiulį krioklį. Buvo manoma, kad viršuje yra Drakono vartai, jungiantys Geltonąją upę ir dangišką mėlyną upę. Tačiau dauguma karpių, nesugebėję įplaukti į krioklį ir...

Daugiau

Mahakala

Parašė Brigita - 2018-05-13 - Indija

Mahakala (skr. महाकाल Mahākāla, liet. „didysis juodasis“, „didysis tamsusis“) viena iš dievybių saugotojų budizme, induizme ir sikhizme. Ypač svarbi tantrinio (ezoterinio) budizmo atmainose. Japonijoje, kur jo kultas yra labai populiarus, ši dievybė žinoma kaip Daikoku (大黑天 Daikoku-ten), ir yra garbinamas kaip vienas septynių laimės dievų. Tibeto budizme jis žinomas kaip Nagpo Chenpo (tib. ནག་པོ་ཆེན་པོ།). Pagrindinės šios dievybės funkcijos yra išminties ir tvarkos saugojimas, kliūčių į laimę naikinimas. Jis taip pat žinomas kaip griovimo, galios ir laiko dievas. Mahakalai skirtame tekste...

Daugiau

Kidžimuna

Parašė Viktorija Purlytė - 2018-05-13 - Japonija

Kidžimuna (キジムナー Kijimunaa) – vaiko ūgio bengalinio fikuso medžiuose gyvenantys raudonplaukiai jokajai, kilę ir paplitę Okinavoje, Riūkiū salyne. Manoma, kad pavadinimas „kidžimuna” kilęs iš seno Okinavos kaimo Kidžimuka ( きじむか Kijimuka)  pavadinimo (Meyer 2015). Kaip ir kodama, kidžimuna priskiriami medžių dvasioms. Pasakojimai apie kidžimuna – svarbi Okinavos kultūros dalis. Ištisus šimtmečius tėvai bei seneliai seka vaikams pasakas apie šiuos paslaptingus, raudonplaukius salų gyventojus. Išvaizda Priklausomai nuo regiono kidžimunų išvaizda gali šiek tiek skirtis. Tačiau  dažniausiai jie apibūdinami kaip mažos,...

Daugiau

Kuisingas

Parašė Paula Šidagytė - 2018-05-13 - Kinija ir Taivanas

Kuisingas (kin. 魁星 Kuíxīng), kitaip dar vadinamas Didžiuoju meistru Kui arba Didžiuoju Kui žvaigždžių princu (大魁星君 Dà Kuí Xīng Jūn), kinų mitologijoje yra žinomas kaip egzaminų dievybė ir aukščiausiojo literatūros dievo Venčango (文昌 Wénchāng) padėjėjas. Kuisingo vardas tiesiogiai išvertus reiškia „pagrindinė žvaigdė“,  ir nuo seno buvo tapatinamas su „šaukštu“ Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyne. Mitas Pagal mitologiją Kuisingas kadaise buvo mirtingasis, be galo išmintingas, tačiau nepavydėtos išvaizdos. Sakoma, kad savo baigiamuosius imperatoriškuosius egzaminus Kuisingas išlaikė nepaprastai gerai, tačiau dėl negražios...

Daugiau